PAINIOS SUSIRGIMŲ PRIEŽASTYS
Krūties vėžio atsiradimui didelę reikšmę turi paveldimumas ir genetika. 2-5 proc. jaunų moterų, sergančių krūtis vėžiu, nustatomos genų BRCA-1 ir BRCA-2 mutacijos. Šioms moterims tikimybė susirgti krūties vėžiu yra net 90 procentų. Įtaką šios ligos atsiradimui gali turėti ir anksti prasidėjusios mėnesinės, vėlyva menopauzė, vėlyvas pirmasis gimdymas, nutraukti nėštumai, kai kurių gerybinių navikų susidarymas krūtyse.
Netinkamas gyvenimo būdas ar mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį, todėl rekomenduojama į racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, vartoti mažiau riebalų, nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, vengti antsvorio, nes jis taip pat turi įtakos menopauzės laikotarpiu besivystančiam krūties vėžiui. Jonizuojanti radiacija, kaip išorės veiksnys, taip pat įtakoja krūties vėžio išsivystymą, ypač, jei šią spinduliuotę gauna jauno amžiaus moteris.
Krūties vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai ištirtos, tačiau yra žinoma, kad kai kurių moterų polinkis susirgti krūties vėžiu yra ženkliai didesnis. Didesnės rizikos grupei priskiriama 1-2 proc. moterų, kurių krūties liaukos audinys pasižymi dideliu tankiu, taip pat moterys, turinčios vieną iš šių papildomų rizikos faktorių krūties vėžio atsiradimui: paveldimumą, neįprastus krūties biopsijos duomenis, spindulinį krūtinės ląstos gydymą, taikytą dėl kitų priežasčių, ar identifikuotus krūties vėžio genus.
Šioms moterims įprasta patikra turėtų būti papildyta tyrimo metodais, padidinančiais rezultatų patikimumą. Patikrai naudojant papildomus tyrimo metodus: ultragarsinį krūtų tyrimą bei magnetinį rezonansą, diagnozuojamų krūties vėžio atvejų tarp didelės rizikos moterų daugėja.
Nereikia galvoti, kad kiekvienas darinys krūtyje gydomas tik chirurgiškai. Dažnai pakanka sureguliuoti hormonų apykaitą tam tikrais vaistais, kad krūtys vėl taptų lygios ir neskausmingos.
GYDYMO PAIEŠKOS
Krūties vėžys yra pagydomas, o svarbiausias sėkmingo gydymo veiksnys yra ankstyvas šios ligos nustatymas. Daugiau kaip 95 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos.
Deja, išgyvenamumo prognozė ir moters gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kaip anksti nustatyta diagnozė. Kai liga diagnozuojama ir pradedama gydyti anksti, jos gydymo metodai yra mažiau kenksmingi ir jie ženkliai ekonomiškesni, o kai kurių gydymo būdų net nereikia taikyti.
KRŪTŲ POKYČIAI
Galimai esant vėžiniam susirgimui krūtys gali pabrinkti, pakisti jų forma, dydis tampti nevienodas, kartais iš spenelio gali skirtis išskyros, krūties oda tampa panaši į citrinos žievelę, atsiranda raukšlės, spenelis pasidaro įtrauktas, čiuopiant gali būti jaučiami vienas ar keli sukietėjimai. Būtina atlikti įtartino darinio punkciją ir gautos medžiagos histologinį ištyrimą.
Pastebėjus pokyčius krūtyse geriausia iš karto pasirodyti gydytojui mamologui – krūtų ligų specialistui. Nereikia baimintis ir delsti to daryti, mat iš visų į onkologus besikreipiančių moterų piktybiniai navikai nustatomi maždaug tik kas dešimtai. Likusioms pacientėms nustatomos mastopatijos arba gerybiniai augliai, cistos. Taip pat krūtys gali padidėti ar pakisti dėl menstruacijų, nėštumo, hormonų vartojimo ar menopauzės.
Gydytojai ramina, jog kiekvienas gumbelis krūtyje tikrai nereiškia, jog yra vėžys. Skausmas taip pat neturėtų būti gąsdinantis simptomas, nes vėžinis gumbelis skauda labai retai. Krūtis, kaip ir visi organai, turi daugybe ligų, kurias tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas mamologas.
Taip pat nereikia galvoti, kad kiekvienas darinys krūtyje gydomas tik chirurgiškai. Dažnai pakanka sureguliuoti hormonų apykaitą tam tikrais vaistais, kad krūtys vėl taptų lygios ir neskausmingos.
PROFILAKTIKOS REIKŠMĖ
Nuo 20 metų kas mėnesį po menstruacijų moteris turi atlikti savityrą: stovint prieš veidrodį, atsigulus ant vieno, po to ant kito šono, apčiuopos būdu pasitikrinti krūtis. Reguliari specialisto patikra, atliekama kartą per 1-2 metus, pradedama nuo 40-50 metų, amt rizikingas moters amžius prasideda nuo 40-ies.
Šio amžiaus sulaukusių moterų krūties vėžio susirgimų vis daugėja jau daugelį metų. Vyresnėms nei 40 metų moterims rekomenduojama kas 1-2 metai atlikti mamogramas – krūtų rentgenologinius ištyrimus. Nemažai informacijos suteikia ir krūtų echoskopija – ištyrimas ultragarsu. Jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus.
