Ar kada susimąstėte, kaip atsiranda miltai?

Grūdinės kultūros vienu pagrindiniu mitybos raciono elementu buvo ir tebėra daugelyje pasaulio šalių, kiekviena jų turi šimtmečiais besiklosčiusias auginimo ir perdirbimo tradicijas.

Nuo seno ir mūsų kultūroje javai užėmė ypatingą vietą – iš jų gaminama duona - sakralinis patiekalas ant lietuvio stalo. Įvairiausiais ritualais ir prietarais apipinta ne tik javų sėja, auginimas, derliaus nuėmimas, tačiau ir grūdų malimas - ilgus metus tai buvo rankų darbo ir jėgos reikalaujantis procesas.

Senos grūdų malimo tradicijos

Pačios seniausios girnos, anot archeologų, buvo dubenuotieji akmenys – į juose esančią duobutę buvo pilami grūdai ir tuomet kitu akmeniu sutrinami. Kantrybė tokiu būdu malant grūdus įveikdavo net akmenį – ilgainiui nuo trinties jie nusigludindavo. Po kurio laiko dubenuotuosius akmenis keitė sukamosios girnos, nors principas išliko toks pat – grūdai malami tarp dviejų skritulio formos akmenų, sujungtų vertikalia ašimi, aplink kurią sukamas viršutinis akmuo. Vėliau rankinį malimą pakeitė mechanizuotas – girnų mechanizmus perkėlus į malūnus pasitelktas ir vėjas, ir vanduo, ir elektra.

Shutterstock nuotr.

Šiuolaikinėmis malimo technologijomis siekiama aukščiausios kokybės

Kad šiuolaikiniai malūnai neatpažįstamai pasikeitę, patvirtina ir „Kauno Grūdų“ technologė Inesa Šileikienė. Šiandieninis grūdų malimo procesas - automatizuotas, susidedantis iš daugelio etapų – tai daugiau nei 120 metų įmonės kauptos patirties ir tobulintų malūninkystės tradicijų rezultatas.

„Automatizavę patį grūdų malimo procesą galime sutelkti dėmesį į produkcijos kokybę nuo pirminių etapų iki galutinio rezultato. Malūne naudojama įranga leidžia ne tik idealiai išvalyti grūdus ir juos atrinkti, bet ir tiksliai išmalti pagal visus parametrus, netgi smulkiai atskiriant grūdo daleles. Geriausias to pavyzdys – „Kauno Grūdų“ kvietiniai miltai „Ekstra“, kurie gaminami iš rinktinių Lietuvoje užaugintų kviečių ir jų gamybai naudojamas grūdo branduolys. Iš 100 kg grūdų išmalama tik 3 kg miltų – štai taip pasitelkdami moderniąsias technologijas galime užtikrinti aukščiausią gaminamos produkcijos kokybę“, - pasakoja bendrovės technologė I. Šileikienė.

Anot jos, šiuolaikiniai malūnai į ankstesnius yra nepanašūs ir tuo, jog nebeapsiribojama vien tik malimo funkcija – juose kuriami kokybės centrai, laboratorijos, kuriose atliekami produkcijos vertinimo ir tobulinimo procesai. Štai kad ir jau minėtieji „Ekstra“ kvietiniai miltai - be to, kad dėl malimo technologijos yra išskirtinio stambumo ir itin birūs, tačiau pasižymi ir kitomis savybėmis – gaminant iš jų tešlą, ši nesušoka į gumulėlius, nelimpa prie rankų. Šios miltų savybės – kruopštaus ir nuoseklaus tiek automatizuoto, tiek žmogaus rankos ar vertinimo reikalaujančio darbo rezultatas, užtikrinantis itin geras kepinių savybes tam, jog viskas pavyktų lengvai iš pirmo karto.

Pažinkite miltų malimo procesą iš arčiau

Jeigu ieškote idėjų savaitgaliui – galite aplankyti Pasvalio girnų muziejų arba aplankyti įvairiuose Lietuvos vietose senus laikus menančius, o gal vis dar tebeveikiančius vėjo malūnus. Apie juos daugiau informacijos, nuotraukų ir kt. galite rasti apsilankę interneto svetainėje www.malunai.lt.

Užsakymo nr.: PT_71391866

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis