Riba tarp seno ir jauno, sveiko ir neįgalaus – trapi. Visuomenė, apleidžianti silpnuosius savo narius, serga. Žmogus, nejaučiantis empatijos, panašus į sielos elgetą. Tokios ir panašios mintys sukosi, kai rengiausi eiti susitikti su Trakuose duris netrukus atversiančių slaugos namų „Addere Care“ vadove Alma Pundziūte.
Direktorė A. Pundziūtė pasiūlė pasižvalgyti po ilgus remontuojamus buvusio „Trasalio“ viešbučio – čia ir bus įkurti slaugos namai – koridorius, pamatyti, kaip šie pertvarkomi į socialines bendravimo erdves, poilsio zonas, mažas virtuvėles, pasidairyti po jaukius dviviečius kambarius, laukiančius savo gyventojų, po didžiąją virtuvę, žaliuojantį kiemą...
Ką reiškia slaugos namų pavadinimas „Addere Care“?
Ieškojome pavadinimo, kuris atspindėtų mūsų darbo dvasią. Galiausiai nutarėme pasirinkti „Addere Care“. Lotynų kalbos žodis „addere“ reiškia „pridėti“, o anglų „care“ – „rūpestis“. Taigi mūsų slaugos namų pavadinimas skelbia, kad čia bus daugiau rūpesčio.
Mūsų slaugos namų sumanytojai seniai dirba medicinos srityje, turi daug patirties. Nuo pirmos akimirkos siekiame ne tik atliepti didžiulį slaugos paslaugų poreikį, bet teikti šias paslaugas kitaip – suderinti tai, ką mes ir pavyzdžiu slaugos srityje laikomi švedai turime geriausia. Pagrindinį dėmesį skyrėme slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų atrankai, nes būtent jie, o ne gydytojai ar vadovai yra slaugos namų rankos ir širdis. Ieškojome kolegų, kuriems taip pat rūpėtų, kad mūsų svečiams čia būtų gera, kurie suprastų artimuosius ir tvarkytųsi čia kaip savo namuose, kur nesidaliname „čia – tavo, čia – mano darbai“, o kartu kuriame visiems malonią aplinką.
Pasaulio sveikatos organizacija 2020-uosius yra paskelbusi slaugytojų ir akušerių metais. Nėra geresnio laiko atkreipti deramą dėmesį į slaugos profesionalų darbo svarbą.
Žinia, kad kuriami dar vieni mūsų šalyje itin reikalingi slaugos namai, džiugina. Tik sunku patikėti, kad švediškos paslaugų kokybės standartus atitinkantys „Addere Care“ paslaugas teiks nemokamai. Ką siūlysite Lietuvos gyventojams?
Pirma, diegsime kitokį požiūrį į slaugą. Bendradarbiaujame su Švedijos karalienės Silvijos slaugos fondui atstovaujančia organizacija „Swedish Care International“ ir kitais kolegomis iš Švedijos. Jie padėjo mums pritaikyti buvusio viešbučio erdves taip, kaip ir norėjome, kaip matėme Švedijoje. Mane sužavėjo tai, kad ten nėra perteklinės prabangos, viskas orientuota į pacientą, kad jam būtų patogu ir primintų namų aplinką. „Swedish Care International“ taip pat konsultuoja mus kasdienio darbo klausimais, organizuoja kursus – pradedant medicinos personalu ir baigiant manimi pačia. Mums svarbu atitikti švediškos kokybės standartą, puoselėti į asmenį orientuotą slaugos filosofiją. Turime ir slaugos vadovę iš Švedijos – norime kuo greičiau ir kuo daugiau išmokti.
Slaugos paslaugos Švedijoje yra pavyzdinės, ten joms skiriamas karališkas dėmesys, bet gražių dalykų turime ir Lietuvoje. Tarp tokių – mūsų sveikatos priežiūros specialistai. Jų profesionalumas, kantrybė, atsidavimas yra pavydėtini. Visą pasaulį sukrėtusios krizės fone tuo galėjome įsitikinti dar kartą. Mums labai pasisekė.
Ir visgi slaugos namai turi savo specifiką. Kad ir kokie profesionalūs būtų medicinos darbuotojai, čia to nepakanka. Ramiai ir oriai nugyventi paskutines dienas daugeliui žmonių tampa rimtu iššūkiu, tad į savo veiklą integruojame ir sielovadą. Higiena ir sotumo jausmas svarbu, tačiau ne mažiau reikalinga ir ramybė, kad būtų galima susitaikyti su savimi.
Sakydami, kad mūsų pacientai gaus paslaugas be papildomų priemokų, turime galvoje tai, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims slaugos ir palaikomojo gydymo bazinės paslaugos garantuojamą laikotarpį (120 dienų per metus) bus nemokamos.
Apie 250 vietų turintys nauji slaugos namai yra netoli šalies sostinės, gražios gamtos apsupty, ant Babruko ežero kranto. Mūsų gyventojai daug laiko galės praleisti lauke. Svajojame apie sodą, prieskonių, daržovių lysves. Bendraujame su Rūdiškėse esančia amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. Ten jaunuoliai mokosi amatų, įgyja dailidžių, virėjų, tvaraus želdinimo kvalifikacijas. Labai džiaugiuosi šia draugyste ir viliuosi, kad ilgainiui kartu sutvarkysime mūsų slaugos namų aplinką.
Atidarydami naujus slaugos namus atliepiate didelę paklausą?
Šiuo metu kone kiekvienoje šeimoje rastume po slaugomą žmogų. Dauguma – senyvo amžiaus, nejudantys ar apsitarnauti negalintys itin sunkiomis ligomis sergantys asmenys. Skaičiuojama, kad nuolatinės medicininės slaugos reikia apie 40 tūkstančių gyventojų, tačiau jos negauna nė pusė. Paliatyviosios slaugos eilėje laukia tūkstančiai sunkių ligonių. Lietuvoje žmonės, sergantys demencija (pavyzdžiui, Alzheimerio liga), bei jų artimieji apskritai neturi slaugos paslaugų pasirinkimo arba turi tik labai ribotą. Nuo pirmos viešos žinios apie mus pasirodymo ankstyvą pavasarį ėmė plaukti užklausos, kada jau galėsime priimti tėvelius ir senelius. Išties jaučiamės reikalingi.
Ar Jūs pati savo šeimoje turite panašių rūpesčių?
Manau, kiekvienam yra tekę šeimoje slaugyti ligonį. Tikrai nė vienas nežinome, ar nereikės to daryti ateityje. Todėl slaugant ligonį labai svarbu ne tik meilė bei kantrybė, bet ir pažinti, suprasti pačią ligą, jos poveikį – tiek sergančiam, tiek ir jį slaugantiems žmonėms.
Kartais jaunimas piktinasi pensijų didinimu ir apskritai į vyresnio amžiaus asmenis žvelgia kaip į naštą. Bet žmogus, visą gyvenimą dirbęs visuomenės labui, turi teisę į orią senatvę ir yra nusipelnęs pagarbos.
Manau, kad dažniau trūksta ne pagarbos senam žmogui, o galimybių juo pasirūpinti ir informacijos apie tai. Neseniai vienų slaugos namų darbuotoja minėjo, kad šiandien eilėje norinčiųjų patekti į jų įstaigą – 700. Lietuvoje tokių žmonių – tūkstančiai. Pasaulyje yra per 50 milijonų gyventojų, kurie susiduria vien su demencija, o ką jau kalbėti apie kitas ligas, kai žmogui reikalinga slauga ar kitokia pagalba.
Lietuvoje slaugos paslaugų, ypač susijusių su demencija, poreikis didžiulis. Ir tikrai turime kur tobulėti. Svarbu suprasti, kaip šios ligos veikia žmogų: kaip jis jaučiasi, kai po truputį praranda atmintį, ką išgyvena, ką mato, jaučia. Juk jis staiga ima prarasti ryšį su artimaisiais, daiktais, reiškiniais, aplinka. Apskritai senatvę lydi panašūs reiškiniai. Senstame visi, ir net jei šiandien tai mums nėra aktualu, rytoj gali būti kitaip.
Kuo Jums imponuoja Švedijos slaugos modelis? Kodėl ne Danijos ar Norvegijos?
Kaip minėjau, projekto iniciatoriai jau ilgą laiką dirba su specialistais iš Švedijos, todėl šios sąsajos susiklostė natūraliai, tačiau, mano žiniomis, visose Skandinavijos šalyse taikomas panašus modelis. Prieš daugiau nei dvidešimt metų Švedijos karalienė Silvija Alzheimerio liga susirgusiai savo mamai taip pat ieškojo slaugos paslaugų ir suprato, kad, norint tinkamai pasirūpinti tokiais žmonėmis, reikia daug žinių. Įsivaizduokite, kad net tapetai, kurie daug metų džiugino akį, demencija sergantį žmogų gali pradėti siaubingai erzinti. Reikia žinoti, kaip šie ligoniai mato spalvas, kaip priima daiktus, ką jaučia, nes, pavyzdžiui, erzinančios spalvos atitinkamai veikia savijautą ir elgesį. Kas mums yra įprasta, demencija sergantį žmogų gali dirginti, tad būtina sukurti ligoniui jaukią, papildomo streso nekeliančią aplinką. Tai įvertinusi, karalienė Silvija įkūrė organizaciją „Stiftelsen Silviahemmet“, kuri ir šiandien sėkmingai taiko šias žinias, moko to kitus, skleidžia empatišką požiūrį į slaugomą žmogų ir jo artimuosius, didina visuomenės dėmesį slaugytojų profesijai ir darbo svarbai.
COVID-19 pandemija parodė, kad mūsų hospisų, slaugos ligoninių gyventojai ypač pažeidžiami. Kaip keisis požiūris į ligonių slaugą plintančių virusų sąlygomis?
Bendraujame su specialistais, atsižvelgdami į naujus iššūkius, pritaikome savo patalpas. Keičiasi ir požiūris, permąstome ir darbo procesą, kad būtų galima apsaugoti ligonius nuo infekcijų, saugiai izoliuoti juos pačiuose slaugos namuose. Nuo viruso niekas nėra apsaugotas, bet stengsimės mažinti užsikrėtimo galimybę. Pas mus dirbs patyręs infekcinių ligų epidemiologas. Paprastai slaugos namuose tokio specialisto nėra, bet matome, kad jis yra būtinas, kadangi slaugos ligoninių gyventojai ypač imlūs infekcijoms. Laikysimės griežtų higienos taisyklių, perprojektuojame erdves – įrengsime papildomų patalpų tarp skyrių.
Kur randate atsidavusių slaugytojų ir jų padėjėjų?
Dauguma kreipėsi patys, tai palengvino paieškas. Atsiranda ir tokių, kurie norėtų būti slaugytojų padėjėjais, bet neturi tinkamos kvalifikacijos. Džiugina tai, kad turime Užimtumo tarnybos finansuojamų programų šiai kvalifikacijai įgyti, tereikia kandidatus atitinkamai nukreipti. Svarbiausia mums yra sutelkti žmones, kurie nori padėti ligoniams, yra empatiški, o patirtis įgyjama dirbant.
Daugiausia kandidatų buvo iš Trakų, Lentvario, Vilniaus, bet sulaukėme ir iš Utenos, Tauragės. Kalbėdama su kandidatais mačiau, kad jiems labai svarbi darbo aplinka, tarpusavio bendravimo kultūra, galimybė augti, tobulėti. Visa tai privalome užtikrinti.
Kodėl ėmėtės šios veiklos?
Iki šiol dirbau tarptautinėse įmonėse, mano veikla buvo orientuota į komandos valdymą, darbuotojų profesinį augimą. Man pavyko siekti darbdavio tikslų ir kartu išlaikyti gerą komandos nusiteikimą, geranoriškus tarpusavio santykius. Galbūt ir dėl asmeninių savybių niekada nesijaučiau daranti karjerą, ji sėkmingai klostėsi savaime. Priėjau gyvenime tašką, kai viską nugalėjo noras užsiimti socialine veikla. Sulaukusi pasiūlymo vadovauti steigiamiems slaugos namams, mielai sutikau. Slaugos paslaugos yra labai reikalingos, galime padaryti daug gero ir telkdami bendruomenę, ypač paauglius bei vaikus, ir tai yra tarsi tramplinas siekiant didesnių pokyčių. Jaučiu nepaprastą entuziazmą.
Kas gali tapti „Addere Care“ pacientais? Kam teikiate pirmenybę?
Visi, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir gali gauti nemokamas slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugas 120 dienų per metus. Esame įsikūrę Trakuose, todėl pirmenybę teiksime Trakų rajono ir su juo besiribojančių savivaldybių gyventojams, bet kiek leis galimybės, priimsime visus, kuriems būsime reikalingi.
Kokiomis sąlygomis Jūsų svečiai gyvens, kaip maitinsis?
Buvusio viešbučio erdvės buvo gana palankios, vis dėlto, norėdami, kad mūsų svečiai jaustųsi kaip jaukiuose namuose, dalį patalpų perplanavome. Suformavome socialines ir laisvalaikio erdves, kuriose pacientai galėtų pailsėti, pabendrauti, paskanauti mažose virtuvėlėse virtos arbatos ar namus primenančio maisto. Ir kasdienis maistas bus tiekiamas iš vietoje esančios virtuvės. Sieksime, kad jis būtų kokybiškas ir atitiktų svečių poreikius.
Ar ir toliau veiks SPA, baseinas, konferencijų centras?
Kitame pastate veikusio laisvalaikio centro veikla iš esmės nesikeis. Trakų gyventojus ir svečius kvies restoranas, baseinas, konferencijų salės, ateityje ketiname pristatyti ir naujų veiklų. Sveikatingumo paslaugomis galės naudotis ir slaugos namų gyventojai. Visa tai – ateityje.
Kur, uždarius viešbutį, apsistos gausiai Trakus lankantys turistai?
Svarbu žinoti – mes neuždarėme viešbučio dėl slaugos namų. „Trasalio“ veikla jau buvo nutrūkusi. Šiandien Trakuose ir aplink yra nemažai viešbučių ir poilsio namų, turistai tikrai ras, kur apsistoti. Mes taip pat stengsimės prisidėti prie rekreacinės veiklos Trakuose. Juk ir pas mus lankysis svečiai, plėtosime ir medicininį turizmą, atvyks pacientų iš kitų šalių, draugystės tiltus tiesime, ir pačiam miestui tai bus į naudą.
Druskininkų, Birštono pavyzdžiai rodo, kad sveikatos paslaugos gali gražiai papildyti rekreacinės veiklos pasirinkimą. Tai ir darysime. Esu įsitikinusi, kad Trakai vieną dieną taps puikiu kurortu. Juk čia yra išskirtinis istorinis paveldas, nuostabi gamta, daug ežerų, dviračių takų, pasivaikščiojimo trasų, o nuo šiol – ir puoselėjami slaugos namai.
Kokie pagrindiniai Jūsų darbai šiandien?
Šiandien stengiamės kiek įmanoma geriau pritaikyti turimas patalpas, sukurti jas patogias ir jaukias, tebeplečiame savo kolektyvą, mokome jau esamus darbuotojus. Lietuvoje yra kompetentingų sveikatos priežiūros specialistų, puikių sielovadininkų, kitų sričių profesionalų... Įdiegę dar ir naudingas užsienio slaugos praktikas, sukursime tai, ko šiandien Lietuvoje dar nesame matę. Patenkinsime ir poreikį, ir kitokią paslaugų kokybę, ir požiūrį įligonius, skatinsime visuomenę neatskirti vyresnio žmogaus nuo jauno. Turime būti jiems dėkingi už Lietuvą, kurią šiandien turime jų dėka.
