Jiedu su vyru visada svajojo turėti tris vaikus, tačiau jų sulaukus kartu su džiaugsmu į moters gyvenimą atėjo ir antsvoris. Savo trisdešimt penktąjį gimtadieni Ugnė sutiko sverdama 120 kg, o jau kitą rytą nusprendė pradėti naują, sveikesnį gyvenimą. Lygiai po metų savo trisdešimt šeštąjį gimtadienį moteris atšventė sverdama perpus mažiau, netekusi daugiau nei 60 kg. Šį šeštadienį 17.30 val. per LNK laidoje „Bus visko“ Ugnė prisipažins, kaip pavyko pasiekti tokių stulbinančių pokyčių be drastiškų dietų, alinančių sporto treniruočių ar chirurgų įsikišimo. 

Laidoje moteris atviraus, kad mesti svorį ryžosi ne dėl išvaizdos, bet dėl sveikatos. Ugnė sakys, kad vyras ją visuomet mylėjo ir lepino daugiau negu jos lieknas drauges jų antrosios pusės, tačiau pati jautėsi tarsi įkalinta svorio savame kūne. Ji negalėjo lakstyti su vaikais po pievas, mėgautis aktyviomis pramogomis ar tiesiog jaustis komfortiškai karštomis vasaros dienomis. Ir nors kraujo tyrimai rodė puikius rezultatus, moteris suprato, kad taip nebus amžinai.

„Nežinau nė vieno pusamžio žmogaus, kuris turi antsvorio ir yra sveikas. Nenorėjau savo vaikams uždėti tokios naštos, kad jie savo mamą vežiotų vežimėlyje, nes ji nebepaeina dėl sudilusių sąnarių, ir rūpintųsi, kad laiku būtų suleistas insulinas dėl išsivysčiusio diabeto“, – atvirauja Ugnė.

Ji prisimins skaudžias akimirkas, kurių buvo gausu turint antsvorį. Lydėdama drauges į drabužių parduotuves Ugnė visuomet nuoširdžiai džiaugdavosi jų sėkme ir tai, kaip jos atrodydavo pasipuošusios, tačiau viduje skaudino žinojimas, kad ji pati tokio rūbo niekada negalės apsivilkti. Moteris sau neleisdavo net ryškesniu lūpdažiu pasidažyti lūpų ar įsiverti auskarų – kad tik mažiau atkreiptų į save dėmesį. Važiuodama automobiliu karštą vasaros dieną, turėdavo nuolat šluostytis prakaitą sausomis servetėlėmis nuo viso kūno, tačiau skaudžiausias prisiminimas buvo, kai Olandijos atrakcionų parke Ugnei buvo liepta išlipti iš traukinuko, kuriame sėdėjo su vaikais.

„Mačiau, kad netelpu, man niekaip nepavyko nuleisti ir pritvirtinti apsauginės pertvaros, tačiau taip norėjau su vaikais pasidžiaugti akimirka. Aš ją spaudžiau iš visų jėgų, per skausmą, kad tik pavyktų. Galiausiai nusprendžiau tiesiog pasilaikyti. Ateina tikrintojas, pakelia metalinį atitvarą, sako: jūs netelpat, išlipkit. Vaikai verkia, sako, mama, kodėl, jie rėkia išlipkit, aš lipu, iš to susijaudinimo dar užkliuvau ir vos neiškritau iš tos mašinos. Visi sėdi, laukia, kol meškutė išsiris“ – skaudžiausią akimirką prisimins Ugnė.

Prie antrojo laipsnio nutukimo moterį privedė išsiderinęs metabolizmas, kurį lėmė ne tik nėštumai, bet ir neteisinga mityba. Nors picų ir traškučių naktimis Ugnė nevalgė, tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos jos racione vyravo visiškas chaosas. Atsisakydavo pusryčių, gausiausiai valgydavo dienos pabaigoje, o vėlais vakarais, manydama, kad renkasi sveiką maistą, mėgaudavosi vaisiais ir uogomis.

Mesdama svorį Ugnė vedė dienoraštį. Kiekvieną mėnesį stabiliai nukrisdavo po 4–5 kilogramus. Kai pasiekė aštuoniasdešimties kilogramų svorį, pradėjo sportuoti. Pirmasis krosas buvo vos 800 metrų ilgio, kurį moteris įveikė pusiau eidama su daugybe sustojimų. Vėliau atstumai ilgėjo, sustojimų mažėjo, kol galiausiai pavyko besimėgaujant įveikti 5 km distanciją. Vėliau Ugnė atrado šiaurietiško ėjimo bei plaukimo malonumą ir teikiamą naudą. Prabėgus vos metams, savo 36 gimtadienį moteris sutiko sverdama perpus mažiau, atsikračiusi 60 kg antsvorio.

„Apsirengiau kūno spalvos kombinezoną, tokį, apie kurį niekada nebūčiau net pasvajojus, nes jis juk išryškina viską, ką turi negražiausio. Jis buvo lengvas, įliemenuotas, užsisegiau platų diržą, apsiaviau aukštakulnius ir leidausi laiptais žemyn. Kai tėtis pamatė, apsiverkė, sako, dukryte, kaip tu gražiai atrodai“, – vos tramdydama ašaras laidoje pasakos Ugnė, kuri, pasiekusi 52 kg svorį, sąmoningai įtraukė daugiau riebalų turinčių produktų, kad svoris daugiau nebekristų. 

Kaip į moters pokyčius reagavo Ugnės vyras ir vaikai, kodėl ji metė teisininkės karjerą ir pradėjo studijuoti mediciną bei kodėl alerginius susirgimus moteris vadina dovana, o ne prakeiksmu?