Kas rytą – kokteilis, na, tas, kur dabar visos geria (proteinai, vitaminai ir dar kažkas stebuklingo mineralinio). Pietums – vanduo. Vakarienei – kad neraibuliuotų akyse – du agurkai su kefyru. Prisipažino, pirmą dieną buvo ne kas, antrą – labai ne kas, o trečią – išdygo sparnai ir t.t.
Per tas dienas bičiulė sugebėjo numesti kelis kilogramus, laisvai užsisegė suknelę ir visa laiminga išėjo baliavoti. Kai parodė nuotrauką, iš tiesų, svetimomis akimis žvelgiant, nereikėjo jai mesti nė vieno gramo – liekna, aukšta, ko dar norėti. Ir neabejoju, visos nemanekeniškų polinkių ir išmintingai mąstančios moterys dėl to menamo antsvorio irgi pasukiotų pirštą prie smilkinio.
Bet va susisuka žmogui taip, kad turi suknelių, kurios, pakabėjusios spintoje, kažin kodėl susitraukia, o namų veidrodžiai ima rodyti keistus vaizdus. Tiksliau – nedžiuginančius.
Vienas iš mano kolegų operatorių vis kartoja – nėra tobulesnio aparato už akį ir jokia kamera neatspindi realybės. Tai ką jau kalbėti apie veidrodžius…
O jei pastebėti rimtai, taip yra, kad parduotuvių veidrodžiai rodo vienus vaizdus, o namų – kitus. Ir ne akys čia kaltos, o veidrodžiai, gaminami su subtilia paklaida, kad parduotuvėje sau atrodytumėm gražiau. Anei jokia čia problema, tačiau to neverta pamiršti, kai verkiant reikia kažką įsigyti. Tiesa, yra išeitis – namams irgi susirasti kiek gražinantį veidrodį, tuomet bus ramiau dairytis į save ir neteks pajusti kontrastuojančių skirtumų.
Bet kadangi vasarą vis dar aktuali liekninimosi tema, prisiminiau ir kitą neseniai kažkur skaitytą patarimą, ko gero, mažiausiai žalojantį, kaip per savaitę negrįžtamai pasiliekninti.
Kas vakarą du valgomus šaukštus grikių (pageidautina nekepintų ir gerai perplautų) užmerkti puodelyje (200 ml) kefyro ar pasukų. Rytą tą marmalą suvalgyti vietoje pusryčių ir su daina keliauti į darbus. Nežinau, ar tai tiesa, bet tikinama, jog neapdoroti grikiai, išmirkę kefyre ar pasukose, valgomi tik vieną savaitę, efektyviai skatina metabolizmą ir tiesiog spirgina riebalus.
O jei jau visai rimtai kalbėti, pažiūrėjusi savo laidą ir paklausiusi išmintingosios Aistės Jasaitytės–Čeburiak, kurios pavardę titruose dėl nepaaiškinamų priežasčių parašėme su klaidomis ir nė vienas to nepamatėme, dėl ko nuoširdžiai apgailestaujame ir laukiame rudens, kad galėtume pasitaisyti, nes dabar montažinės išėjo atostogauti.
Taigi paklausius buvusio modelio, o šiandien puikios psichologės, dirbančios su merginomis, turinčiomis mitybos sutrikimų, akivaizdu, jog visi tie pezalai apie dietas, kg ir cm yra padarę baisingą žalą moterų protams ir savivertės jausmui. Tik 2 procentai pasaulio moterų natūraliai atitinka tobulumą atkartojančius kūno matmenis, tačiau kažkodėl tie du procentai laikomi siekiamybe ir idealu, kuris sėkmingai aukštinamas ir pripažįstamas šių laikų vertybe.
Ir ne tik Aistės paklausius dar šią savaitę užklydau ant Iman (vienas garsiausių pasaulio juodaodžių iš Afrikos kilusių modelių, šiomis dienomis švenčiančių 60-tąjį jubiliejų) interviu, kalbėjusios apie stulbinamą savo karjerą mados versle. Tačiau tarp eilučių išskaičiau ir kitą įdomią mintį – pastaraisiais dešimtmečiais, mados ir modelių įtakotas moters kūnas tapo tarsi bandymų poligonas, kuriame savanoriškai atliekama masė eksperimentų, susijusių su dietomis, farmaciniais preparatais, chirurginiais stebuklais, sykiu, ir siaubingu alinimu. Savaime suprantama, šiuo atveju nekalbama apie liguistą nutukimą ir dėl persivalgymo atsirandančias negalias.
Tai sulig ta baisia mintimi apie kūniškus ir mitybinius eksperimentus, pamąsčiau, vakare pats laikas kefyre pasimerkti grikių ir išmėginti tą liaupsinamą marmalą. Juk įdomu!
