- Kremliaus mada – nuo Stalino iki Gorbačiovo. Kas itin mėgo importinius apatinius?
- Geros naujienos iš M. Douglaso ir C. Zeta-Jones
- Eksperimentas: kaip aš laikiausi populiariosios sulčių dietos ir kodėl to nebekartosiu
- Grožio problemos, apie kurias gėdijamės kalbėti
- Pyragas su vyšniomis
Kaip teigia vaikų gastroenterologas ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, svarbiausia, kad vaiko mityba būtų visapusiškai subalansuota.
„Iki 18 metų vaiko virškinimo sistema auga ir vystosi. Augimo metu vaiko mityba turi būti subalansuota – kitaip gali nukentėti kasos funkcija. Nepilnavertės mitybos padarinių iš karto nesimato, jie išryškėja ateityje“, – teigia gydytojas.
Kalbėdamas apie maisto derinimą L. Labanauskas išskiria dvi pagrindines taisykles: augalinės ir gyvulinės kilmės maisto derinimas bei riebalų, angliavandenių ir baltymų balansas.
„Vaikai turi vartoti ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktų. Gyvulinės kilmės produktai – tai ne tik mėsa. Gali būti žuvis, pienas, varškė ir t. t. Jie visi reikalingi. Tačiau jeigu tėvai dėl labai didelių įsitikinimų nenori duoti mėsos, tai gali neduoti, tačiau būtina išlaikyti proporcijas vartojant kitus gyvulinius maisto produktus.
Viskas labai paprasta – trečdalis maisto turi būti gyvulinės ir bent du trečdaliai – augalinės kilmės. Suderinę tai pradedame skaičiuoti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Pritaikius šias dvi taisykles – sureguliuojama normali, klasikinė mityba, – teigia vaikų gastroenterologas. – Tėvai turėtų vadovautis šiomis taisyklėmis, o ne skaityti internete įvairias legendas, kaip kažkoks žaliavalgis valgė tik žolę ir išgijo, ar atvirkščiai – numirė per anksti. Čia yra tik žmonių pamąstymai. Nukrypimai nuo klasikinės mitybos gali duoti neigiamas pasekmes. Tačiau mes niekada nesakėme, kad nesilaikant klasikinės mitybos vaikas staiga mirs. Be abejo jis nemirs, jeigu suvalgys daugiau baltymų ar angliavandenių, tačiau subalansuota mityba padės jam geriau vystytis.“
Reikia mokyti maitintis
Kaip teigia gydytojas, svarbu vaikus mokyti valgyti taisyklingai, kad organizmas pasisavintų visas reikiamas medžiagas. Prieskonių „7 Ievos namai“ specialistė, žolininkė Ieva Jonaitienė teigia, kad šiam tikslui pasiekti puikiai pasitarnauja prieskoniai.
„Kai kalbame apie prieskonius, daugeliui jie asocijuojasi su Rytų virtuve, deginančiais, aštriais ir intensyviais skoniais. Tačiau prieskoniuose slypi visi 5 skoniai ir galybė poskonių. Juos sumaišius – paletė begalinė. Todėl negalima įvardinti prieskonio, kuris tiks visiems vaikams, kadangi visų vaikų skoniai skirtingi. Kas patiks vienam, nebūtinai tiks ir kitam, tačiau yra keletas pagrindinių skonių, kurie patinka daugeliui,“ – teigia I. Jonaitienė.
„Jeigu vaikas nevalgo ryžių – įdėkite ciberžolės. Tuomet jie tampa aukso spalvos, įgauna naują skonį ir kvapą. Vaiką traukia ne tik kvapas, bet ir spalva. Jei vaikas nenoriai valgo grūdų košės – pagardinkite ją švelniu prieskonių mišiniu „Panč masala“, kurį sudaro pankolis, gvazdikėliai, kuminas, juodgrūdė, juodosios garstyčios, ožragė.
Pakaitinus ant aliejaus ir įmaišius šaukštą šių prieskonių į košę – ji vaikui taps kur kas patrauklesnė. Vištienos krūtinėlę, kaip ir įvairias košes, galima pagardinti cinamonu – jis ne tik patinka vaikams, bet ir turi įvairių naudingų savybių, – pasakoja žolininkė. – Jeigu vaikas nemėgsta salotų, mišrainės, pagardinkite ją pakaitintomis ir sutrintomis pankolio bei krapų sėklomis – taip salotoms, mišrainėms suteiksite puikų aromatą. Pankolių sėklų naudą vaikams atspindi tai, kad seniau, kai mama neturėdavo pieno naujagimiui, jam buvo duodamas pankolio sėklų nuoviras. Salotoms taip pat galite naudoti pakaitintas ir susmulkintas sezamo, linų, juodgrūdės ar ispaninio šalavijo (chia) sėklas.“
Kaip teigia I. Jonaitienė, vaikams, kurie ryte nemėgsta valgyti kiaušinienės, kuri praturtinta naudingais gyvulinės kilmės baltymais, – ją galima paruošti su kvapniojo kario prieskonių mišiniu (jį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras, ožragė, saldžioji paprika, gvazdikėliai, juodieji pipirai, cinamonas). Kiaušinienė ne tik įgaus aromatą, bet ir taps vaikų mėgstamos, skaisčiai geltonos spalvos. Taip pat galima naudoti juodgrūdę, sezamo, linų sėklas.
„Tiesiog reikia bandyti įvairius prieskonius ir stengtis suprasti, kokie aromatai ir skoniai vaiką traukia“, – sako I. Jonaitienė.
Kaip rasti natūralų prieskonį
Renkantis prieskonius rekomenduojama atkreipti dėmesį į jų natūralumą, o tą dažniausiai išduoda kvapas.
„Pats prieskonių pakelis negali kvepėti įvairiais kvapais. Prieskoniai gali kvepėti tik tada, kai turi sąlytį su maistu, karštu vandeniu arba smulkinamas, kai išskleidžia savo eterinius aliejus. Natūralūs prieskoniai negali kvepėti per pakelį ar per dėžutę, kaip prekybos centruose parduodamos sintetinės arbatos, kurių saldžiarūgštis kvapas riečia nosį. Prieskoniai turi kvepėti švelniai, silpnai, – teigia I. Jonaitienė. – Taip pat sintetiniai kvapikliai įprastai savo kvapą praranda vos tik pradėjus juos virti – jie žūsta, dingsta. O verdant natūralų prieskonį jo kvapas turi tik stiprėti.“
