„Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad vitaminas D jau netgi nebe vitaminas, o hormonas, kuris veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Tvirtinama, kad jis netgi slopina vėžinių ląstelių susidarymą, be to, stiprina imuninę sistemą, atsparumą infekcijoms ir onkologinėms ligoms. Jis turi įtakos ir odos vystymuisi. Vitaminas D veikia mūsų genus – ląstelės branduolį. Naujesni tyrimai duoda pagrindo teigti, kad kuo didesnė šio hormono koncentracija kraujyje, tuo mažesnė tikimybė susirgti depresija“, – teigia „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius, vaikų gastroenterologas doc. Dr. Vaidotas Urbonas.
Kita „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė, pediatrė, medicinos mokslų daktarė Odeta Kinčinienė pastebi, kad žiemą ir ankstyvą pavasarį saulės spindulių gauname ypač mažai, nes dienos tuo metu yra labai trumpos. Be to, mūsų mitybos įpročiai irgi nepadeda – nedaug vartojame vitamino D turinčių maisto produktų. „Vitamino D poreikis spartesnio augimo laikotarpiais yra dar didesnis. Be to, mes, lietuviai, esame aukštaūgiai – mums vitamino D reikia daugiau“, – apie specifines mūsų šalies sąlygas sako dr. O. Kinčinienė.
Ypač svarbu pakankamai vitamino D gauti vaikams. Įprasta manyti, kad vasarą organizmas jo pasigamina pats, tačiau šiandien ši nuomonė vertinama kritiškai. Ne visos dienos būna saulėtos, o ir saulėtomis dienomis mes įpratome naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Todėl mažesniam vaikui profilaktinę vitamino D dozę greičiausiai reikėtų duoti ir vasarą.
Štai vaikų gastroenterologo dr. V. Urbono ir pediatrės dr. O. Kinčinienės penki patarimai, kaip visais metų laikais gauti pakankamą vitamino D kiekį.
1. Būti saulėje, kad kuo daugiau odos ploto būtų apšviesta
Žmogaus organizmas geba pats pasigaminti vitamino D iš saulės. Jei būnant saulėje atidengta ketvirtis visos vaiko odos, tai užtenka 5–8 minučių, kad pasigamintų 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D – tai yra pusė rekomenduojamos profilaktinės paros dozės ikimokyklinio amžiaus vaikams. Žinoma, derėtų atkreipti dėmesį į metų laiką bei paros metą. Nuo to labai priklauso saugi vaiko buvimo saulėje trukmė.
2. Du–tris kartus per savaitę valgyti žuvies ar jūros produktų
Riebioje žuvyje, pavyzdžiui lašišoje, silkėje yra daug vitamino D, taip pat polinesočiųjų riebalų rūgščių. Žuvį, jūros gėrybes reikėtų valgyti bent du–tris kartus per savaitę. Deja, dažnai vaikai žuvies ir jūros gėrybių atsisako, tuomet tėvai turi ieškoti kitų vitamino D formų.
3. Gerti žuvų taukus arba kapsules
Jei vaikas atsisako žuvies ir jos produktų, su žuvų taukais jis gaus ne tik vitamino D, bet ir svarbių polinesočiųjų riebalų rūgščių.
4. Vartoti vitaminą D lašų pavidalu, įsigijus vaistinėje
Kūdikiams iki vienerių metų nustatyta 600–800 TV profilaktinė paros dozė, atsižvelgiant į metų laiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams – 800 TV, suaugusiesiems – 1000 TV. Tai yra moksliškai pagrįstos rekomendacijos Šiaurės Europos šalims.
5. Valgyti vitaminu D praturtintus produktus, kurių galima rasti parduotuvėse
Daugiausia mokslinių duomenų yra sukaupta apie vitamino D poveikį kalcio įsisavinimui, todėl labai svarbu, kad vitaminas D būtų gaunamas kartu su kalciu. Neatsitiktinai Vakarų šalyse vitamino D į pieno produktus dedama jau labai seniai. Vartojant vitaminu D praturtintus pieno produktus, vienu šūviu nušaunami du zuikiai – vienu metu gaunama piene esančio kalcio ir sykiu – šį kalcį padedančio įsisavinti vitamino.
„Jei valgysime daug kalcio ir fosforo turinčių produktų, tačiau mums trūks vitamino D, norimo efekto nepasieksime, o tik paskatiname aterosklerozės vystymąsi“, – teigia dr. V. Urbonas. Anot gydytojo, vitaminu D praturtintų produktų perdozuoti neįmanoma. „Parduotuvių lentynose esančiuose produktuose vitamino D kiekis subalansuotas taip, kad perdozuoti neįmanoma“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.
