Lietuvos SPA ir sveikatingumo rinkoje seniai nebuvo tokio grandiozinio projekto, kokį sumanė verslininkas Benjaminas Brahmsas. Prie jo paties įkurto viešbučio „Vilnius Grand Resort“ vasarą duris atvers didžiulis SPA ir sveikatingumo kompleksas su baseinais, sporto salėmis, moderniausia įranga ir viešbučiu. Parengti 8200 m² komplekso koncepciją užtruko apie penkerius metus. Anot pono B. Brahmso, tai – net ne centras, o visas kurortas, svajonių miestas. Mat šalimais esančioje 280 ha teritorijoje, kur dabar plyti išpuoselėti golfo laukai, statomi ir gyvenamieji namai, bus parkas su gyvūnais, mokykla, vaikų darželių, biurų, parduotuvių, teniso laukų, uždarų sporto salių ir ilgų pasivaikščiojimo takų.
Jūs turbūt tokio charakterio, kad norite pasiekti visa, kas geriausia?
Man atrodo, kiekvienas to nori. Laikausi nuomonės, kad jeigu kažką darai, reikia stengtis daryti labai gerai. Kartais tai neteisinga, nes geriausia, kai pastangos yra proporcingos užsibrėžtam rezultatui pasiekti. Kai kūriau golfo laukus, nebuvau įsitikinęs, ar gerai nusprendžiau tiek daug pinigų investuoti Lietuvoje, bet dariau kaip galėdamas geriausiai. Suma buvo beprotiška. Žmonės atvažiuoja ir sako man komplimentus, bet juk iš aplodismentų sriubos neišvirsi. Nepaisant to, buvau labai pamalonintas, kai 2009-aisiais iš 400 kandidatų patekome į geriausių pasaulio golfo laukų projektų penketuką. Šis laimėjimas tik įrodo, kad mūsų golfo laukai vis labiau pastebimi golfo profesionalų bei mėgėjų lankytinų vietų žemėlapyje. Dabar noriu įgyvendinti amerikietiško tipo gyvenvietės idėją – kad visi objektai būtų ranka pasiekiami, žmonės galėtų puoselėti savo sveikatą gyvendami ekologiškoje aplinkoje ir nekenkdami gamtai.
Viešbučių verslą Lietuvoje pradėjote prieš dvidešimt penkerius metus. Tuometis „Villon“ buvo kone prabangos etalonas, jį kurti padėjo dabar jau šviesaus atminimo sesuo Ariela Abramovich-Sef.
Taip, ji turėjo stiliaus ir prabangos supratimą, rūpinosi viešbučio interjeru, šis ir dabar išsiskiria puošnumu. Visgi manau, kad reikia judėti į priekį kartu su laikotarpiu, todėl dabar kuriame kitokį interjerą – modernaus stiliaus, su natūraliais gamtiniais akcentais.
Papasakokite, kaip šovė mintis imtis tokio grandiozinio sveikatingumo komplekso statybų. Tikite, kad Lietuvos ekonomika gerėja?
Man sunku spręsti, bet manau, kad ekonomikos pakilimas bus. Kol kas lygis nėra toks, kokio norėtųsi, gaila, kad buvo nuosmukis ir stagnacija, daug žmonių emigravo. Pasaulyje sveikatingumo verslas šiuo metu labai sparčiai auga (apie 18 proc. per metus). Tai dėsninga, nes žmonės ilgiau gyvena, todėl siekia ir kuo ilgiau išlikti sveiki.
Ar nebuvo komerciškai naudingiau investuoti Londone?
Galbūt Jūs ir teisi. Ir, matyt, nuskambės kvailai, bet ne visada galutinį sprendimą lemia finansinis aspektas.
Kas padeda reikiamu momentu priimti teisingiausią sprendimą?
Labai svarbi yra intuicija, bet ji padeda tik iš dalies. Būna, kad teoriškai viskas atrodo gerai, o kai pradedi įgyvendinti, nieko neišeina. Manau, kad 51 proc. sėkmės – tai rodiklis, kad eini teisingu keliu. Svarbu ir mokėti laiku pasitraukti, jei nesiseka.
Paprašėte padavėjos atnešti arbatos. Ar kavos Jums jau nebegalima? Ir deserto atsisakėte. Dabar, kaip būsimojo kurorto savininkas, turite rodyti visiems sveiko gyvenimo būdo pavyzdį?
Jau seniai nevalgiau deserto. Stengiuosi maitintis sveikai, nors ne visada pavyksta – kai būnu išvykęs ar tenka dalyvauti pobūviuose, priėmimuose. Šiandien man tikrai nebuvo būtini pietūs, bet kadangi susitikome, tai pavalgiau. Jeigu būčiau valgęs namuose, sriuboje būtų buvę kur kas mažiau druskos. Ten mano režimas labai gerai sustyguotas.
Ėmusis sveikatingumo verslo, spėju, neišvengiamai tenka išbandyti ir pačiam šį tą nauja. Ką įdomaus sužinojote?
Daug ką bandau, bet žmogus negali pirmauti visose srityse. Jeigu idealiai rūpinčiausi savo kūnu, niekam kitam laiko neliktų. Visgi buvo labai įdomu, nes konsultavomės su Amerikos, Europos specialistais, domėjomės, kokios yra įrangos, kokios moderniausios technologijos taikomos. Labiausiai man patiko neinvazinės analizės prietaisas žarnyno dujų (vandenilio, metano, deguonies) sudėčiai matuoti. Toks tyrimas gali padėti aptikti ir tiksliai ištirti įvairius virškinamojo trakto sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, plonojo žarnyno bakterijų perteklių (SIBO), dirgliosios žarnos sindromą (IBS).
Labai džiaugiuosi ne tik įranga, bet ir tuo, kad čia pavyko rasti daug gerų specialistų, medicinos ekspertų. Lietuvos medicinos mokymo sistema itin gerai vertinama daugelyje užsienio šalių, o gydytojai – labai paklausūs.
Gyvenate Londone, bet nuolat turite veiklos ir Lietuvoje. Gal, pradėjęs įgyvendinti naująjį projektą, persikėlėte čia visam laikui?
Jau keturiasdešimt penkerius metus esu Londono gyventojas, tačiau ir Lietuvoje turiu namą. Atvykęs į Vilnių, galėčiau apsistoti savo viešbutyje, bet kam smagu nakvoti darbe? Nepailsėčiau, nes visada matyčiau, ką dar reikia patvarkyti.
Ar Jūsų namai Lietuvoje tokie pat technologiškai pažangūs, kaip ir šiuo metu statomas sveikatingumo ir medicinos centras?
Namas visiškai kompiuterizuotas, yra puiki oro vėdinimo sistema, šildomos grindys. Trumpiau tariant, įdiegtos naujausios technologijos, kurios leidžia patogiai bei komfortiškai gyventi. Be to, 24 valandas namą prižiūri saugos tarnyba, tad nereikia rūpintis, kai tenka išvažiuoti, nors prireikus ir pats galiu stebėti, kas ten vyksta. Nuotoliniu būdu netgi galiu reguliuoti kambarių temperatūrą.
Kokie likimo vingiai nubloškė į Londoną?
Iki aštuoniolikos gyvenau Kaune, paskui išvažiavau mokytis į Maskvą, o Londoną pasirinkau po studijų. Ten gyvena ir mano brolis Solomonas Abramovichius. Mokslus jis baigė Lietuvoje, vėliau emigravo. Šiuo metu dirba chirurgu universitetinėje ligoninėje, dėl savo patirties ir gabumų labai vertinamas Didžiosios Britanijos medicinos visuomenės.
Kaip supratote, kad turite verslininko gyslelę?
Verslas mane visada domino. Polinkis į verslumą gali būti visai nesusijęs su tuo, ką pasirenki studijuoti. Puikus pavyzdys šiuo atveju – mano sūnus: studijavo senovės graikų ir lotynų kalbas, filosofiją, o dabar dirba finansų srityje – su tarptautinėmis investicijomis Londone. Svarbu tinkamu momentu sugebėti atsidurti reikiamoje vietoje (šypsosi). Aš pats studijavau kibernetiką. Tuo metu ši mokslo šaka buvo ką tik pradėta plėtoti, visus labai viliojo, o dabar kibernetinės technologijos (angl. k. cybertechnologies) apskritai itin madingos. Galų gale tai turbūt nebuvo blogas sprendimas (šypsosi). Tik atvažiavęs į Londoną pradėjau dirbti vienoje didžiausių įmonių „General Electrics“. Kiek vėliau susipažinau su talentingu aukštųjų technologijų inžinieriumi. Kartu įgyvendinome keletą įdomių projektų, jie leido sukurti naujoviškų įrenginių. Šie įrenginiai vėliau parduoti Japonijos įmonei „Hitachi Chemicals“. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ėmiausi asmeninių kompiuterių gamybos verslo, vėliau investavau į aukso kasyklas ir kitų žaliavų gavybą bei prekybą. Dabar Londone dirbu finansų ir nekilnojamojo turto srityje.
Kažkada žaidėte krepšinį. Ar dabar sportuojate?
Dabar aš – geras sirgalius. Mano amžiaus žmogui tai pats geriausias santykis su krepšiniu. Vienintelis sportas, kuriuo užsiimu, yra plaukimas. Tiesa, dar labai mėgstu spartų ėjimą. Prieš dvejus metus draugiškai pasigalynėjome aikštelėje su legendinio krepšinio trenerio Aleksandro Gomelskio sūnumi Vladimiru. Jis – tarptautinės klasės sporto meistras, o aš – kandidatas į sporto meistrus. Pasipraktikavęs penkias minutes pataikiau šešias baudas iš dešimties. Galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos krepšinio mokykla yra viena geriausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Pasisekė, kad mane, kai žaidžiau Kauno jaunučių ir jaunių rinktinėje, treniravo garsūs treneriai Albertas Vilimas, Justinas Lagunavičius ir Juozas Petkevičius.
Ko reikia, kad mūsų savijauta visada būtų gera?
Trys svarbiausi dalykai – miegas, oras ir valgis. Anot specialistų, ne tik sportininkams, bet ir kiekvienam žmogui sveikatai palaikyti per mėnesį reikėtų penkių ar šešių giluminių masažų. Sakote, daugeliui per brangu? Mes visi ko nors negalime sau leisti, todėl reikia teisingai nusistatyti prioritetus. Rūpintis savimi dar labiau reikia sulaukus tam tikro amžiaus. Aš kasdien einu pasivaikščioti – ir Vilniuje, ir Londone, nes gyvenu prie parko. Iš esmės visur einu pėsčias. Būdamas Lietuvoje mėgstu pasivaikščioti su savo augintinėmis vokiečių aviganėmis. Šiek tiek gaila, kad negalime pasiimti jų į Londoną, kita vertus, būtų nepraktiška ir nepatogu nei mums, nei joms. Šunys labai padeda palaikyti gerą savijautą. Vakare, nuėjęs maitinti, atsigulu jų namelyje ant šieno. Viena – iš vienos pusės, kita – iš kitos. Jos užmiega, ir aš pasiilsiu, tik nelabai ilgai galiu tuo mėgautis – nenoriu supykdyti žmonos, kad neskiriu jai pakankamai laiko (juokiasi).
O dėl darbo ir poilsio režimo žmona nieko nesako? Juk Jūsų darbo diena veikiausiai labai įtempta?
Mano poilsis – tai mano darbas. Problemų pasitaiko visur, svarbiausia – kaip moki jas spręsti. Mano žmona Lena irgi labai užsiėmusi, turi begales organizacinių reikalų. Dažnai sulaukiame svečių, tad jai tenka ir šis rūpestis. Visgi jei vienas partneris yra fronte, kitas turi būti jo užnugaryje. Gal feministai užmėtys mane akmenimis, bet esu įsitikinęs, kad šeimoje svarbu pusiausvyra tarp vyriškumo ir moteriškumo. Lenos charakteris tikrai stiprus, bet ji ir labai moteriška kaip katė, gudri lyg lapė, tad užleidžia lyderio pozicijas man. Su ja esu labai laimingas.
Jūsų žmona atrodo itin jaunatviška.
Paklausiau savo mamos patarimo: „Jei nori gražių vaikų, rinkis gražią žmoną.“ Taip ir atsitiko – turime gražuolį sūnų. O visi, kas pamato mano žmoną, klausia, ar tai mano dukra, nors Lena tik ketveriais metais už mane jaunesnė. Ji tikrai žino jaunystės paslaptį, itin domisi sveika gyvensena, jau yra kone profesorė tos srities.
Kur judu susipažinote?
Lena – buvusi aktorė. Viena mano turėtų kompanijų „Spectator International“ užsiėmė kino gamyba, aš buvau vyriausiasis prodiuseris. Tai mus ir suvedė.
Kaip Jums sekėsi plėtoti kino verslą?
Sako, kad esu vienintelis pasaulyje prodiuseris, kurio du prodiusuoti filmai tais pačiais metais atsidūrė Kanų kino festivalyje (šypsosi) – 1991-aisiais. Vienas filmų – rusų režisieriaus Kareno Šachnazarovo „Caro žudikas“, jame vaidino Malcolmas McDowellas ir Olegas Jankovskis, o kitas – „Pasiklydę Sibire“. Šiame filme pagrindinį vaidmenį sukūręs Anthony Andrews buvo nominuotas Auksinių gaublių apdovanojimams.
Atskleiskite, kuo Jus žmona maitina?
Lena parenka visus receptus. Pusryčiams būna košė. Pripratau, ir man labai skanu, ypač kai prideda visokių vaisių. Mėgstu obuolius. Valgome daug žalumynų, salotų. Pietums – žuvis. Vakare sukremtu gabalėlį duonos, suvalgau sūrio ar varškės. Manau, kad labai svarbu maitintis ekologiškais produktais. Žiemą niekada nevalgau braškių – kodėl turėčiau nuodytis cheminėmis medžiagomis, kuriomis jos apdorotos? Geriau palaukti vasaros, kai galima gauti šviežių, vietinių.
Kaip toks tvirtas vyras valgote, man regis, labai kukliai.
Ką Jūs, aš mėginu numesti svorio. Esu geros fizinės formos, bet visada reikia stebėti svarstykles.
Technologinis progresas visada turi dvi puses. Ar jaučiate, kaip tai veikia mūsų gyvenimą?
Vos prieš penkiasdešimt metų ne visi žmonės net televizorius turėjo, o dabar dvejų metų mažyliai jau žaidžia kompiuteriais. Gyvenimo pokyčiai – absoliučiai beprotiški. Anksčiau žmonės daugiau bendraudavo ir buvo fiziškai aktyvesni. Dabar, kai technologijos užkariauja visas sritis, tempas darosi itin didelis, todėl ir įtampos vis daugiau, o ši gadina nervų sistemą, daro neigiamą įtaką sveikatai. Mes tikrai greičiau mirtume nei mūsų protėviai, bet medicinos progresas padeda kompensuoti neigiamas modernaus gyvenimo būdo pasekmes. Ankstyva ligų diagnostika, nauji veiksmingi medikamentai ir net genų manipuliacijos leidžia gyventi kur kas ilgiau. Visgi patiems reikia imtis veiksmų, kad pagerėtų gyvenimo kokybė. Turime nuolat detoksikuoti organizmą. Pažiūrėkite į bet kokį automobilį – jei ne techninė profilaktika, greit suges ir keliaus į šiukšlyną. Ta pati taisyklė tinka ir žmonėms.
