Jautė potraukį nuo paauglystės
„Mano jautrus skrandis, todėl mityba visada buvo labai aktuali. Nuo vaikystės nemėgau mėsos, nesuprasdavau, kodėl sriuboje plaukioja lašinys. Tačiau tuomet neturėjau suformuotų gerų valgymo įpročių. Mano vaikystė prabėgo keliaujant, valgydavau labai daug pusfabrikačių, sauso maisto“, – prisimena N. Nekrašiūtė, vegetarizmą išbandžiusi dar paauglystėje.
Tiesa, tada jauną merginą atkalbėjo šeimos nariai ir mokytojai. Visi aplink buvę žmonės gąsdino, kad taip galima susirgti mažakraujyste ar kitaip susigadinti sveikatą. Gyvenant su tėvais pasirinkti norimą mitybą nebuvo lengva, tačiau žavėjimasis vegetarizmu niekur nedingo.
Juo labiau kad Neringos kūnas pats tyliai sufleravo, koks maistas jam priimtiniausias.
„Kai laikydavausi daržovių ar grūdų dietos, mano savijauta iškart pagerėdavo, o sveikata pasitaisydavo, kūnas atsigaudavo. Taip išsigydžiau daug negalavimų.Atsikračiau peršalimo ligų, kurios kamuodavo nuolat. Jei ir pajaučiu peršalimo simptomus, tai per porą dienų jie dingsta, o seniau sirgdavau po dvi savaites.
Atsisakius mėsos dingo reumatinės ligos, sąnarių uždegimai ir skausmai, skrandžio skausmai, žarnyno nepraeinamumas. Todėl pagrindinis motyvas atsisakyti mėsos buvo dėl sveikatos. Pradėjus gilintis į vegetarų filosofiją dar daugiau motyvacijos pridėjo ir humaniški sumetimai. Vegetarizmas privedė mane iki gyvenimo filosofijos pakeitimo. Atsisakyti mėsos įkvėpė religiniai, filosofiniai, etiniai motyvai“, – neslepia jau septynerius metus gyvulinės kilmės produktų nevalganti N. Nekrašiūtė.
Vyras – vegetariškos virtuvės šefas
Aktorė nežino, kaip jai būtų pavykę laikytis vegetariškos mitybos principų, jei ne vyras Gintautas. Jis yra virtuvės šefas, puikiai išmanantis vegetarišką virtuvę.
„Žmonės mano, kad vegetarai griaužia tik morką ir kopūsto lapą. Visi juokiasi, kad daugiau neturi ko valgyti. Iš tiesų taip nėra. Man pasisekė, nes mano vyras mėgsta gaminti. Virtuvė priklauso Gintautui, kuriam gaminimas yra didžioji gyvenimo meilė ir aistra. Be jo nežinočiau, kaip tinkamai ir skaniai maitintis. Vegetariškoje virtuvėje yra daug įvairovės, tik reikia turėti žinių. Gal netgi būčiau ir metusi tą vegetarizmą. Nes yra daug maisto produktų, kuriuos sunku pakeisti, jei neturi sukaupęs pakankamai žinių. Pavyzdžiui, želatiną. Vegetarai ją keičia iš jūros dumblių gaminama agara“, – sako aktorė ir atlikėja, gyvulinės kilmės produktų nepradėjusi valgyti net tada, kai laukėsi sūnaus.
Tuo gyvenimo laikotarpiu, kai būsimai mamai reikia ypač rūpintis savo mityba, Neringai taip pat daug padėjo mylimas vyras.
„Be jo tikrai nebūčiau žinojusi, ką valgyti, kad netrūktų geležies ar kad normalizuočiau kraujospūdį. Vyras padėjo taip sudėlioti mitybą, kad mano kraujas buvo geras, netrūko nei geležies, nei kitokių mikroelementų. Negėriau netgi jokių papildų. Išsiverčiau valgydama tam tikrus produktus“.
Turtinga vegetarų virtuvė
Per daug metų vegetarizmu N. Nekrašiūtė užkrėtė ir savo šeimos narius. Netgi aktorės močiutė, kuri be mėsos negalėtų išgyventi nė dienos, atvažiavusi į svečius maitinasi vegetariškais patiekalais, juos nuoširdžiai giria ir prašo atsivežti, kai Neringos šeima atvažiuos į svečius. Nieko nuostabaus, nes Gintautas kasdien paruošia gardžiausių vegetariškų kepsnių, troškinių, žirnių miltuose keptų daržovių ar blynelių.
„Mama vis stebėdavosi, kaip aš žiemą be „tauko“ galiu išgyventi. Bet mes žiemą sėkmingai maitinamės negyvulinės kilmės produktais, kurie gali pakeisti riebalus, šildo kūną ir yra natūralūs antiseptikai. Žiemą salotomis tikrai neišsimaitinsi. Šaltuoju metų laiku ruošdami maistą naudojame daug imbiero – dedame jo į sriubas, košes, netgi troškinius. Taip pat vartojame daug medaus, riešutų. Salotas geriausia valgyti vasarą, nes tai kūną vėsinantis produktas“, – atkreipia dėmesį aktorė.
Neringos šeima vadovaujasi ajurveda, kuri siūlo daug žolinių preparatų ir prieskonių. Jų gausiai deda ruošdami maistą. Ypač rekomenduoja vartoti ghy sviestą arba prieskonių mišinius, kurie veikia kaip antiseptikai (ciberžolė, gvazdikėliai, imbieras, amla milteliai, Himalajų druska ir kt.).
Tėvai atidžiai prižiūri ir savo penkerių metų sūnaus Mohano valgiaraštį. Aktorė džiaugiasi, kad jos vaikas auga visuomenėje, kurioje toleruojami kitokių mitybos įpročių vaikai. Darželyje galima užsakyti vegetarišką mitybą arba leidžiama atsinešti maisto iš namų. Pasak Neringos, daug vaikų yra alergiškų tam tikriems produktams, todėl su kitokiu maistu problemų nekyla.
Rekomenduoja tris produktus
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė primena, kad renkantis vegetarizmą ar veganizmą labai svarbu pasirūpinti, kad gautume visų mums reikiamų maistinių medžiagų.
Atsisakius gyvulinės kilmės produktų svarbu, kad organizme netrūktų geležies – šis mineralas itin svarbus norint išvengti mažakraujystės, jis reikalingas deguoniui pernešti krauju, energijai išlaikyti, odos, nagų ir plaukų sveikatai užtikrinti, imuninei sistemai.
„Geležis itin reikalinga vaikų mityboje, kadangi dalyvauja augimo procesuose. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dažnai geležies trūksta dėl suprastėjusios virškinimo sistemos darbo ir organizmo negalėjimo gerai jos įsisavinti. Reikia atkreipti dėmesį, kad geležies trūkumu dažnai skundžiasi ir besilaukiančios ar ką tik pagimdžiusios moterys, tad itin svarbu, kad jų mityboje būtų gausu geležies daug turinčių produktų“, – sako T. Šliažaitė.
Natūropatinės mitybos specialistė visiems į mitybos racioną rekomenduoja įtraukti tris produktus, iš kurių galima natūraliu būdu gauti pakankamai geležies. Ji rekomenduoja rinktis Jeruzalės artišokus/topinambus. Tai dar ne itin Lietuvoje paplitusi daržovė, tačiau pasižymi daugybe teigiamų sveikatai savybių.
Svarbu atsiminti, kad geležies įsisavinimui pagerinti rekomenduojama citrina. Šis vaisius gerina ir virškinimo sistemos darbą. T. Šliažaitė vegetarų bendruomenei į valgiaraštį siūlo įtraukti daugiau petražolių, kurios turi daug geležies, taip pat jos yra puikus vitamino C šaltinis, o tai natūraliai padeda įsisavinti geležį. Taip pat reikėtų nepamiršti ir moliūgų sėklų. Kuo daugiau įvairių riešutų ir sėklų reikėtų vartoti su salotomis ir košėmis, desertais.
Sveikatos specialistai sutaria, kad organizmui reikalingų medžiagų gauti su maistu yra labai sunku. Todėl bent kartą per metus reikėtų išsitirti kraują. Jei mitybą reikia papildyti tam tikrais vitaminais ar mikroelementais, patariama rinktis kokybiškus maisto papildus.
