Šaltuoju metų laiku natūraliai norisi mažiau vandens, todėl pavasario pradžioje organizmui jo ypatingai trūksta. Visuomenės sveikatos instituto ir kiti moksliniai tyrimai parodė, kad lietuviai ne tik netinkamai maitinasi, bet ir geria per mažai vandens. Tą patvirtino ir vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ inicijuoto Didžiojo savijautos testo rezultatai, parodę, kad 6 iš 10 testą atlikusių gyventojų per parą išgeria 1 l ar mažiau vandens. Tai kur kas mažesnis kiekis nei rekomenduoja sveikatos specialistai.
„Privalu palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme visais metų laikais, nes kiekviena mūsų kūno ląstelė turi būti pakankamai aprūpinta vandeniu. Įprotis gerti vandenį yra gyvybiškai svarbus, tačiau, kaip matome, lietuviai šaltuoju periodu vengia vartoti skysčius. Daugiau vandens reikia gerti žmonėms, valgantiems daug mėsos, pieno, perdirbtų pramoniniu būdu produktų, o mažiau vandens – vartojantiems daug šviežių daržovių. Testas būtent taip ir nupiešė vidutinį lietuvį, tad vandens klausimas tampa ypač aktualus“, – teigia sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Vaida Kurpienė
Troškulys gali apgauti
Dažnai manoma, kad gerti vandenį reikia pajutus troškulį, tačiau, kaip teigia mitybos specialistė V. Kurpienė, troškulį žmogus jaučia, kai organizmui ima trūkti vos 0,5-1 litro vandens. Kai vandens trūksta daugiau – troškulio jausmas prarandamas. Gali norėtis valgyti, o ne gerti. Tačiau, kaip įprasti gerti vandenį, kai nejaučiamas poreikis?
„Svarbu suprasti, kodėl reikia gerti vandenį. Tai ne bausmė, o pagalba jūsų kūnui – juk visi norime būti žvalesni, sveikesni, pasitikti pavasarį pilni jėgų. Šaltuoju metu laiku gerkite šiltą (40-50 laipsnių) vandenį, karštuoju kiek vėsesnį (20-50 laipsnių) vandenį. Pradėkite dieną stikline ar dviem šilto vandens. Vandenį geriausia išgerti per 5-10 minučių nuo atsikėlimo – taip pažadinsite savo virškinimo sistemą ir pasiruošite pusryčiams. Rekomenduoju prieš kiekvieną valgį 20-30 minučių iki maisto išgerti po stiklinę (300 ml) vandens. Taigi 1,5 litro išgersite labai paprastai. Dar pora puodelių arbatos tarp maisto – štai ir 2 l vandens išgerti. Panašius patarimus gausite ir dalyvaudami „21 dienos iššūkio“ programoje“, - patarimais dalinasi V. Kurpienė.
Įpročiui suformuoti – 21 diena
Psichologai sako, kad suformuoti įpročiui reikia 21 dienos. Per tiek dienų priverstinis veiksmas tampa natūraliu ir nereikalaujančiu papildomos motyvacijos. Didįjį savijautos testą inicijavusi „Eurovaistinė“, įvertinusi testo rezultatus, kviečia gyventojus priimti asmeninį „21 dienos iššūkį“ ir netinkamus gyvenimo būdo įpročius pakeisti sveikesniais ir geresniais.
„Žmonėms trūksta vidinės motyvacijos keisti įpročius, tačiau, kaip rodo ir moksliniai tyrimai, ir Didysis savijautos testas, keistinų įpročių turi dauguma gyventojų. Dėl šios priežasties sugalvojome suteikti motyvacijos iš šalies. Kartu su įvairių sričių specialistais parengėme patarimų, kaip sveikiau maitintis, tinkamai išsivalyti dantis, efektyviai mankštintis, tinkamai prižiūrėti odą ar suvaldyti stresą. Tikimės, kad jie taps tinkama motyvacija gyventi sveikiau ir jaustis geriau“, – naujojo projekto idėją komentuoja „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.
Vienu metu gyventojai galės laikytis vieno iššūkio. „21 dienos iššūkio“ projektą sudarys du etapai po keturis iššūkius. Pirmąjį sudaro „7 min. mankštos“, „Vandens“, „Sveikos šypsenos“ bei iššūkis „Be streso“. Antrajame etape, jau po kelių savaičių, gyventojai galės rinktis ir papildomus „10 000 žingsnių“, „Cukraus“, „Sveikos veido odos“ bei „Dėmesingumo“ iššūkius. Visa ši nemokama patarimų platforma sukurta puslapyje jauskitesgerai.lt.
