Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas ir insultas nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų žemėlapio. Jeigu su antsvorio problemomis stengiamasi kovoti sportuojant ir renkantis sveikesnį maistą, tai apie riebalus kraujyje daugelis net nepagalvoja.
Pasak medikų, aterosklerozė arba kitaip vadinama kraujagyslių susiaurėjimu yra besimptomis ir daugelį metų besiformuojantis procesas, kurio metu dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje ir kitų rizikos veiksnių kraujagyslėse susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, o vėliau – susiformavimo vietoje arba atitrūkusi visai užsikemša gyvybiškai svarbias arterijas. Apie tai, kad žmogaus kraujagyslės pažeistos aterosklerotinių plokštelių, sužinoma staiga – ištikus miokardo infarktui ar insultui.
Cholesterolis: draugas ar priešas?
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė aiškina, kad cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, randama kraujyje. „Nors cholesterolis yra gyvybiškai reikalingas organizmui, tačiau per didelė jo koncentracija kraujyje gali tapti mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Laboratorijoje atlikdami tūkstančius tyrimų pastebime, kad per didelė mažo tankio cholesterolio koncentracija kraujyje atrandama net dvidešimtmečiams. Lietuvoje įgyvendinama valstybinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios rezultatai parodė, kad dislipidemija diagnozuojama daugiau kaip 60 proc. tirtųjų. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja visoje Europoje“, - pastebi gydytoja E. Marciuškienė.
Medikės teigimu, cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. „Jeigu mėgstate riebų maistą ir visai nesimankštinate, nenustebkite sužinoję apie per didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekiui kraujyje daug įtakos turi genetika – galbūt Jūsų šeimoje širdies ir kraujagyslių ligos yra paveldimos. Be to yra pastebėta, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje turi aktyvesnį cholesterolio gamybos „geną“ kepenyse, todėl daugelio lietuvių organizmuose cholesterolio gaminama per daug“, - tikina gydytoja.
Žinoti cholesterolio kiekį - būtinybė
Kai mažo tankio cholesterolio koncentracija kraujyje viršija normos ribas, organizmo „riebalai“ ima kauptis ant kraujagyslių sienelių, susiaurėja jų skersmuo ir ima vystytis aterosklerozė. Dažniausiai aterosklerozė pasireiškia be jokių simptomų, kitaip tariant, žmogus nejaučia, kad „riebalais“ kemšasi jo kraujagyslės. Dėl šios priežasties, gydytojos E. Marciuškienės teigimu, kiekvienam žmogui būtina pasitikrinti – kartą per metus atlikti lipidogramos ir kitus apie širdies bei kraujagyslių ligų riziką iš anksto įspėjančius tyrimus (didelio jautrumo C reaktyvų baltymą, vitaminą D).
Lipidograma – tai keturių kraujo riebalų tyrimas, kuris parodo bendrojo cholesterolio, „gerojo“ (DTL, didelio tankio), „blogojo“ (MTL, mažo tankio) cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje. Šis visų cholesterolio frakcijų tyrimas leidžia ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje, kuomet dar gali nereikėti brangių vaistų ir ilgo gydymo. Neretai pakanka pakoreguoti mitybą ir daugiau mankštintis bei sportuoti.
„Daugelis mano, kad jeigu bendrojo cholesterolio kiekis neviršija rekomenduojamų normų, vadinasi, viskas gerai. Deja, taip nėra. Tik atlikus lipidogramą, paaiškėja, jog mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ar trigliceridai viršija normos ribas, nors bendrasis apgaulingai rodo, kad viskas gerai. Verta žinoti, kad net jeigu ir bendrasis cholesterolis atitinka rekomenduojamas normos ribas, visuomet yra tikimybė kimštis kraujagyslėms nuo per didelio kiekio „blogojo“ cholesterolio“, - akcentuoja gydytoja E. Marciuškienė.
Laboratorinė diagnostika sparčiai tobulėja, todėl vis dažniau yra atliekamas tiesioginio MTL tyrimas, leidžiantis tiksliau išmatuoti, o ne apskaičiuoti mažo tankio lipidų koncentraciją kraujyje.
Kaip mažinti cholesterolio kiekį?
Be padidėjusio cholesterolio kiekio kraujotakos ligų riziką didina rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, stresas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje ir cukrinis diabetas.
Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu lipidų kiekį dažniausiai mažinti pradedama be vaistų: skiriama dieta, siekiama sumažinti antsvorį, pacientai skatinami reguliariai mankštintis. Pasak gydytojos E. Marciuškienės, sumažinti cholesterolio kiekį galima sureguliuojant mitybą ir pakeičiant sėslesnį gyvenimo būdą aktyvesniu. „Turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį reikėtų vartoti neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus stengtis keisti į augalinės arba rinktis liesesnę mėsą, daugiau valgyti daržovių. Reikėtų daugiau vartoti žuvies“, - pataria gydytoja.
Jeigu per 3-6 mėnesius sureguliavus mitybą ir aktyviai sportuojant MTL cholestrolio ar trigliceridų koncentracija kraujyje išlieka per didelė, o DTL cholesterolio – per maža, gydytojas gali paskirti cholesterolį mažinančių vaistų. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu vaistai skiriami iš karto.
