130 kilogramus svėręs studentas Mantas (22 m.) neslepia: visada buvo apkūnesnis. Dėl antsvorio vaikiną kamavo aukštas kraujospūdis, diabetu grasino aukštas cukraus kiekis kraujyje, vargino aukšta kūno temperatūra. Gydytojai užsiminė, kad visos sveikatos problemos kyla dėl antsvorio, todėl vienintelis būdas jas išspręsti – numesti svorio.
Vaikinas dar paauglystėje yra bandęs įvairias dietas: „Atsimenu, bandžiau net juodo šokolado dietą, kai valgai vien tik šokolodą ir lieknėji. Būdavo ir badavimų, kelias dienas nevalgydavau, maniau, gal taip kelis kilogramus numesiu.“
Tačiau įprastos dietos veikiau buvo tik smalsumo vedini pabandymai, tad didelių rezultatų neatnešdavo. Todėl atšventęs savo 20-ajį gimtadienį Mantas pagaliau ryžosi pasikeisti iš esmės: „Vieną diena atsikėlęs pasakiau sau – čia bus antras mano gimtadienis.“
Labiausiai prisidėjo pasikeitęs maisto racionas
Dabar, praėjus dvejiems metams, 182 cm ūgio vaikinas sveria 65 kilogramus. Paklausus, ar prieš pradėdamas jis turėjo užsibrėžęs tikslą, kokio norėtų pasiekti, Mantas atsako: „Iš pradžių norėjau pasiekti 100 kilogramų, tada norėjau sverti 80 kilogramų. Palaipsniui norėjau atsikratyti vis daugiau, o dabar aš savo svoriu jau patenkintas.“
Svoris ėmė sparčiai kristi, kai Mantas nusprendė nebevalgyti mėsos ir tapo vegetaru. Paklausus, kodėl priėmė tokį sprendimą, Mantas pasakoja girdėjęs kitų žmonių istorijų, skaitęs straipsnius: „Tapti vegetaru pasirodė lengviau nei laikytis kažkokių dietų. Viskas labai paprasta ir aišku – negaliu valgyti mėsos.“ Nors Mantas nebuvo įsitikinęs, kad mėsos atsisakymas atneš rezultatų, jis vis tiek nusprendė, kad pabandyti verta. Tokiu būdu per keturis mėnesius numetė 15 kilogramų.
Po to iš savo maisto raciono išbraukė ir cukrų, atsisakė saldumynų, vengdavo valgyti vakarais, taip svoris ėmė kristi dar sparčiau: „Ankščiau naktipiečiams galėdavau pasiimti didžiausią duonos kepalą ir susitepti 15 sumuštinių su dešra. Dabar vakarais stengiuosi tiek nevagyt, žinoma, jei nespėju normaliai pavalgyti dieną, vakare leidžiu sau suvalgyt obuolį.“
Atsisakyti mėsos vaikinui nebuvo taip sunku – ir anksčiau jis nepiknaudžiaudavo mėsa, nebuvo didelis jos mėgėjas, dažniausiai valgydavo nesveiką maistą – mėsainius, dešrainius, bandeles su mėsa. Vaikinas sako, jog jam sunkiausia metant svorį buvo neperžengti kritinės ribos: „Kai krenta svoris ir tu niekada nebuvai toks kūdas, norisi numesti dar ir dar. Tačiau pagavus azartui svarbu save pristabdyti, kol nepasieki sveikatai pavojingo per mažo svorio.“
Nors šiuo metu Mantas jau patenkintas savo svoriu, perkant produktus parduotuvėje vis dar pasižiūri, kiek vienas ar kitas maisto produktas turi kalorijų, ir renkasi sveikesnį variantą. Mantui svarbiausia buvo dieta: reikėjo atsisakyti ne tik mėsos, bet ir miltinių produktų, keisti savo įpročius. Mantas pripažįsta ir sporto naudą – numętęs tiek svorio jis vaikščiojo į sporto klubą, nes buvo nusilpęs, reikėjo sustiprinti raumenis. Tačiau mano, kad 90 procentų sėkmės metant svorį pasiekiama sureguliavus mitybą.“
Svarbiausia - mąstysena
Numetęs pusę savo kūno svorio Mantas teigia, kad dingo ir ankstesnės sveikatos problemos: sumažėjo kraujo spaudimas, cukraus kiekis, kūno temperatūra, ne taip greitai pavargsta, lengviau juda. O visiems pradėjusiems ar norintiems pradėti mesti svorį vaikinas sako, jog svarbiausia mąstysena: „Svarbiausia pačiam pripažinti, kad turi problemą, nemeluoti sau, kad esi laimingas, arba kaltinti genus ar stambius kaulus.“ Vaikinas sako, kad kartais netgi skaudžios replikos gali tapti teigiamu stimulu judėti primyn, stengtis.
