Tas klausimas kyla daugeliui ir daug žmonių mėsos nevalgymą tiesiogiai sutapatina su sveikumu ir tai atsitiko dėl to, kad mėsos valgymas pasiekė tokį lygį, kuris nėra sveikatai palankus nė vienam žmogui. Juk daugelis mūsų patiekalų prasideda „mėsa su...“. Tai nesistebiu ir mokslininkų pagrįstais tyrimais, kurie įrodo, kad gyvūninės kilmės baltymų vartojimo perteklius atvedė prie šio laikmečio pagrindinių ligų. Kodėl gyvūninės kilmės baltymų? O todėl, kad mūsų mitybose pradėjo dominuoti šie produktai, tai mokslininkams atsiranda darbo tyrimams, o tada žmonės puola į kraštutinumus ir taip ratu.

Vegetarizmas ir veganizmas negali būti siejamas su tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu, tai etinis mitybos būdas, kai atsisakoma tam tikrų maisto produktų dėl etinių priežasčių. Nebūtinai vegetarinė mityba yra palanki sveikatai. Vieni vegetarai valgo daug perdirbto maisto, t.y., rafinuotų miltų, cukraus, daug druskos, daug riebalų. Daugelis paruoštų maisto produktų yra kepti ir neretai apskrudę ar gruzdinti. Dažnas vegetaras turi antsvorio ar sveikatos sutrikimų. Manote, kad vegetarinė pica sveikesnė nei toji su mėsa, tarkime, garuose virta vištiena? Nieko panašaus, tai ta pati pica, paprastai pagaminta iš rafinuotų miltų, nemažai druskos, riebių padažų, su žiupsneliu daržovių, ir neretai apdegusiu picos padu. Tai nėra sveikatai palanku. Nėra skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių, trūksta antioksidantų.

Palyginkime tokią picą su sveikatai palankiu patiekalu, pavyzdžiui, garuose virtais grikiais, šviežiomis sezoninėmis daržovėmis su linų sėmenų nerafinuotu aliejumi ir garuose virtu vištienos gabaliuku. Gal angliavandenių, riebalų, baltymų bus panašiai, bet vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, skaidulinių medžiagų ir kt. vertingų medžiagų skirtumas bus akivaizdus. Žinoma, yra viena, kai vegetarizmas tapatinamas su sveikumu ir kita, kai žmogus negali dėti į save maisto, kurio neleidžia jo etiniai įsitikinimai. Pastarąjį puikiai suprantu ir džiaugiuosi, kad žmogus įsiklauso į save ir žino, ko jo organizmui reikia. Bet jei tai suprantama kaip sveikatai palankiau, ar tiesiog mano draugė ar mitybos specialistė sakė, tai nėra sąmoningas ir teisingas pasirinkimas.

Buvo laikas, kai pati mėsos nevartojau, nors dirbau mėsos pramonėje, tiesiog organizmas nepriėmė ir nevalgiau. Žinoma, rūkytų, vytintų, sūdytų ar kitaip perdirbtų mėsos gaminių ant mano stalo nėra jau daugybę metų. Man tai tiesiog neegzistuojantis produktas, aš jo nevertinu kaip maisto, mano organizmui jo nereikia ir neturiu jokio noro jo valgyti, lentynas prekybos centruose apžiūrinėju tik iš profesinio smalsumo.

Eksperimentai ir žmogaus ieškojimai, kokia mityba jam tinkama, nėra blogai, tačiau drastiški ir į kraštutinumus linkę mitybos pokyčiai neretai atneša daugiau žalos nei naudos. Kaip ir minėjau, vegetarizmas ir veganizmas vien iš savęs nėra sveikatai palanki mityba, tai – etinės kilmės mitybos būdas. Tie, kurie tokių mitybos principų griebiasi dėl sveikatos, dažnai nusivilia, nes norimo efekto nepasiekia. Nutinka, kad pakenkia organizmui, jei ignoruoja organizmo poreikius, pavyzdžiui, trūkinėja lūpų krašteliai ar jaučiamas stiprus potraukis gyvūninės kilmės maistui, bet pasirinkta veganinė mityba neleidžia peržengti savo pasirinkimo. Toks žmogus nuolatos gyvena strese ir jaučiasi nelaimingas. Pavyzdžiui, daug blogiau bus tam vegetarui, kuris susižavėjęs ajuverdine mityba valgys daug pieno produktų, net prieš miegą pieno stiklinę išgers, o nuolat bus išbertas, jį vargins odos egzema, nuolatinė sloga ar virškinimo sutrikimai. Tai bus nuolatinis organizmo imuninės sistemos alinimas.

Prieš imantis naujų mitybos būdų, apie kuriuos perskaitėte knygose ar viešojoje erdvėje, pirmiausia įvertinkite juos kritiškai, o tik paskui imkitės priemonių ir tik įsiklausę į savo organizmą, kas jums tinkama. Ir nuolat klauskite savęs, ko dabar aš noriu valgyti ir kiek mano organizmui reikia suvalgyti, kad patenkinčiau fiziologinius poreikius, jausčiaui sotus ir pajusčiau valgymo malonumą.
Žinoma, jei organizmas pasakys valgyti mėsą tris kartus per dieną, ne mažiau kaip po 100 gramų kiekvieno valgymo metu ir dar stipriai perdirbtą, supraskite, kad jis sako netiesą, nes yra užterštas prastu maistu. Tokiu atveju patariu apsivalyti nuo prasto maisto, palaipsniui pereinant prie sveikatai palankios mitybos įpročių, ko pasekoje pradėsite jausti tikruosius organizmo poreikius.