Tokį nuomonių išsiskyrimą daugiausiai lemia itin griežtas pagrindinis veganizmo principas: atsisakyti visų gyvūninės kilmės ar pagamintų išnaudojant gyvūnus produktų. Tai vilna, kailis, oda, su gyvūnais išbandyta kosmetika ar buitinė chemija ir, žinoma, gyvūninės kilmės maistas. Dalis augalinėmis alternatyvomis jį keičia dėl etinių priežasčių, kitiems rūpi ekologija ar sveikata.

Sveikatos klausimai įgauna ypatingo aktualumo prakalbus apie veganus vaikus. Spaudoje neretai pasirodo pranešimai apie išskirtinius, tačiau veganizmą kompromituojančius atvejus, kuomet aplaidus požiūris į augalinę mitybą baigiasi ligoninėje. Susidūrus su tokiomis istorijomis natūraliai kyla klausimas: ar įmanoma atsisakyti maistingiausiais laikomų produktų ir užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsi, gerą jo sveikatą ir savijautą? Knygų apie veganizmą autorė, keliuose universitetuose dėstanti pasaulinio pripažinimo sulaukusi mitybos ekspertė kanadietė Brenda Davis patikina, kad augalinė mityba vaikams – sveika ir tinkama. „Asmeniškai pažįstu daugybę puikių, sveikų ir talentingų veganų nuo gimimo“, – tvirtino ji. Šį pavasarį Lietuvoje viešėsianti dietologė Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijoje kalbės apie augalinės mitybos naudą visais gyvenimo etapais.

Augalinė mityba tinkama vaikams

Nuomonė, kad veganiška dieta – nepilnaverė, vis dar populiari. Nors sveikų ir stiprių veganų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje netrūksta, visavalgiai dažniausiai tokius atvejus laiko išimtiniais. Vis dėlto augalinė mityba turi stipresnį užnugarį. Didžiausia pasaulyje dietologų organizacija – Mitybos ir dietologijos akademija praėjusių metų gruodį paskelbė pranešimą, kuriame apie šią dietą rašo taip: „Tinkamai suplanuota vegetariška, o taip pat veganiška dieta yra sveika, adekvati maisto medžiagų atžvilgiu ir gali būti naudinga tam tikrų ligų prevencijai ir gydymui. Šie mitybos planai yra tinkami visiems gyvenimo etapams, įskaitant nėščiąsias, žindančias motinas, kūdikius, vaikus, suaugusiuosius, pagyvenusius žmones ir sportuojančiuosius.“ Tą patį jau anksčiau teigė ir Kanados dietologų organizacija.

„Tai, kad apgalvota augalinė mityba yra tinkama vaikams, Šiaurės Amerikos ekspertai pripažino prieš maždaug 25-erius metus“, – priminė B. Davis ir ragino atkreipti dėmesį į augalinės dietos privalumus: augalinis maistas gausesnis vitaminų ir mineralų, mažiau kaloringas, jame daugiau ląstelienos, antioksidantų ir fitochemikalų nei gyvūniniuose produktuose. Vaikai vegetarai ar veganai kur kas rečiau turi viršsvorio ar yra nutukę, nei jų visavalgiai bendraamžiai, taip pat valgo daugiau vaisių ir daržovių ir mažiau nesveiko perdirbto maisto (sūrių užkandžių, gaiviųjų gėrimų, saldumynų), sočiųjų riebalų.

„Gerai, teisingai suplanuota veganiška dieta net gali būti sveikesnė nei tradicinė“, – užtikrino mitybos ekspertė. Amerikos dietologų asociacija veganišką mitybą vadina tausojančia ir apsaugančia nuo širdies ligų, B. Davis vadovaujant atliktas Maršalo salų tyrimas įrodė, kad augalinė dieta gali išgydyti antrojo tipo diabetą ir sumažinti kraujospūdį, o dr. Collino Campbello atliktas didžiulio mąsto tyrimas, kurio rezultatai aprašyti knygoje „Natūralus būdas išvengti ligų“, leidžia manyti, jog nuo ne mažiau nei 80% visų vėžio atvejų galima apsisaugoti vien atsisakius gyvūninių produktų.

Asmeninio albumo nuotr.

Neišmanymo pasekmės liūdnos

Nors mokslas augalinės dietos naudą sveikatai patvirtina vis dažniau, nerimą keliančių atvejų taip pat nederėtų ignoruoti. Istorijos apie išsekintus veganų vaikus verčia atkreipti dėmesį į jų mitybą. Augant tokio maisto populiarumui, privalu apie jį kalbėti, šviesti ne tik veganizmą išbandyti norinčius tėvus, bet ir skeptiškai nusiteikusius tradicinės mitybos atstovus. Atsainus požiūris į augalinę dietą ar paprasčiausias neišmanymas gali baigtis tam tikrų maisto medžiagų nepakankamumu, kraštutiniais atvejais išsekimu, o pačiais ekstremaliausiais – net mirtimi.

„Didžiausia visavalgystės problema yra „pervartojimas“ ir lėtinės, suaugusiesiems aktualiausios ligos, tiesa pastaruoju metu grėsmingai dažnai kamuojančios net mokyklinukus. Tuo tarpu maitinantis veganiškai, rizikingiausias yra neprivalgymas, dažniausiai pasireiškiantis augantiems vaikams“, - teigė dietologė. Vis dėlto moters nuomone ši problema nesunkiai išsprendžiama, tereikia užtikrinti pakankamą kalorijų kiekį, pasirūpinti kuo įvairesniu augaliniu maistu ir atkreipti dėmesį į tam tikrų vitaminų (ypač B12 ir D) ar mineralų poreikį. „Visiškai nesunku užauginti sveiką veganą vaiką, - tikina ji. - Negaliu sugalvoti jokios situacijos, kurioje vaikui nerekomenduočiau augalinės dietos, išskyrus, žinoma, rimtos alergijos atvejus, kuomet neįmanoma vartoti beveik jokių esminių augalinių produktų.“

Sveika vaikystė be mėsos

Nesitikėkime, kad pereinant prie augalinės mitybos pakaks vien atsisakyti gyvūninių produktų – būtina rasti, kuo pakeisti iš jų gautas kalorijas, mat šių augaliniame maiste – mažiau. „Nebežindomam vaikui reikia parūpinti pilnavertį pieno pakaitalą, pavyzdžiui praturtintą, pilno riebumo sojų pieną“, – aiškino dietologė. Daug tėvų sunerimsta paminėjus sojos produktus, baiminasi, kad juose esantys augaliniai estrogenai gali trikdyti sveiką vystymąsi ir brendimą, maža to, sukelti vėžinius susirgimus. Vis dėlto nepriklausomos studijos šias baimes paneigia. Prieš beveik dvidešimtmetį Minesotos universiteto mokslininkai izoflavonams (sojoje randamiems augaliniams estrogenams) priskyrė hormonus teigiamai veikiančias, reguliuojančias savybes.

„Žinoma, kūdikiams naudingiausias motinos pienas, tačiau, jei dėl kokių nors priežasčių žindymas negalimas, specialūs sojos mišiniai yra geras pasirinkimas. Amerikos pediatrų akademija juos laiko saugiais ir pilnaverčiais, vis dėlto maitinant jį prieš laiką gimusiems mažyliams rekomenduojamas atsargumas“, – sakė mitybos ekspertė B. Davis. Augančio veganiuko poreikiai šiek tiek skiriasi nuo suaugusio vegano ar visavalgio vaiko. „Nuo vienerių iki trejų metų veganų vaikams baltymų reikia 20-30% daugiau nei visavalgiams, taip pat derėtų nepamiršti sveikųjų riebalų (riešutų, sėklų, avokadų), įvairių vaisių ir daržovių.“ Dietologė pridūrė, kad į kasdienį vaiko meniu būtina įtraukti ne tik baltymų, bet ir geležies bei cinko šaltinių (visų trijų yra ankštiniuose produktuose, sojų gaminiuose: tofu, tempėje).

Asmeninio albumo nuotr.

Jaunimas atsisako gyvūninių produktų

Dažniausiai alternatyvią mitybą vaikams pristatydami tėvai pasirūpina, kad ji būtų pilnavertė, skani ir, svarbiausia, sveika. Vis dėlto didelė jaunimo dalis gyvūninių produktų atsisako savo noru, dažnai net prieš tėvų valią. Susipažinę su etiniais ar ekologiniais veganizmo principais paaugliai neretai pamiršta pasidomėti maisto medžiagų poreikiais, produktų sudėtimi. „Viena dažniausiai paaugliams pasitaikančių klaidų yra perėjimas nuo tradicinės prie veganinės dietos per perdirbtus produktus. Didžioji jų dauguma – greiti užkandžiai, žalingų cheminių priedų, cukraus ir sočiųjų riebalų gausūs pusfabrikačiai“, – pastebėjo ekspertė. Net jaunuolio pasirinkimui nepritariantys tėvai turėtų veganine mityba pasidomėti ir vaiką palaikyti, padėti jam susidaryti sveiką meniu.

Dietologė apibrėžė paprasčiausius augalinės dietos principus: “Labai svarbu, kad paauglio meniu atsirastų baltymingų kaloringesnių augalinių produktų (minėtoji soja ir kiti ankštiniai produktai, mėsos pakaitalai, riešutai, sėklos), daug įvarių spalvingų vaisių ir daržovių. Esant reikalui nereikėtų vengti vitaminų B12, D papildų, jodo.” Dieta neturėtų riboti kalorijų, mat dažniausiai veganai ir taip jų pritrūksta. B. Davis nuomone palaikydami vaiko pasirinkimą ne tik padėsime jam užaugti sveikam, bet galbūt ir patys atrasime alternatyvių ir skanių patiekalų, daugiau sužinosime apie sveikatą, ligų prevenciją ir gydymą maistu.

Veganizmas – ekonomiškas gyvenimo būdas

Nors Lietuvoje veganizmas dar tik įsibėgėja, atsisakyti gyvūninių produktų kasdien tampa vis lengviau. Restoranai bei kavinės į valgiaraščius įtraukia augalines patiekalų alternatyvas, kai kur meniu net papildomi atskirais, vien veganiškų patiekalų puslapiais, maža to, kuriasi vis daugiau vien tokio maisto užkandinių. Prekybos centrai nuolat lentynas papildo naujais augaliniais produktais, mėsos, sūrio pakaitalais ir vadinamaisiais superproduktais – mikroelementų ir vitaminų bombomis. Tiesa, dažnai pasižvalgius po augalinio maisto lentynas, kainos suklaidina – susidaroma nuomonė, kad veganizmas – brangus malonumas. Vis dėlto apgalvojus išlaidas augalinė mityba yra kur kas draugiškesnė ne tik sveikatai, gyvūnams ir aplinkai, bet ir kišenei. Anot B. Davis, jei kasdienės mitybos pagrindą sudarantys pilnaverčiai grūdai ir ankštiniai produktai, tokia mityba tikrai nebus brangi. Kita svarbi maisto produktų kategorija – vaisiai ir daržovės, taip pat piniginės neplėšo, jei juos renkamės sezoninius, egzotiniais mėgaujamės rečiau, o esant galimybei apsiperkame pas vietinius ūkininkus. Augaliniais pusgaminiais galima pasimėgauti retkarčiais, o brangūs superproduktai, maitinantis įvairiu maistu, taip pat nebūtini.

Palaikymas itin svarbus

Svarbu, nebijoti eksperimentuoti, išbandyti etninę virtuvę, neįprastus prieskonius, o mėgstamus tradicinius patiekalus adaptuoti. Informacijos, kaip tai padaryti, yra pakankamai. „Jūs ne vieni“, – drąsina dietologė ir siūlo susirasti bendraminčių, juk veganų bendruomenės, įvairūs renginiai ir paskaitos gali smarkiai palengvinti pereinamąjį laikotarpį. Socialiniame tinkle „Facebook“ įkurta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija jau daugiau nei 16 000 augaline mityba besidominčių narių. Tai – didžiausia veganų bendruomenė mūsų šalyje. Jei gaminate naują patiekalą, ieškote, kuo blynuose pakeisti kiaušinį ar kaip nepritrūkti vitamino B12 – ši grupė gali smarkiai pasitarnauti.
Atviras požiūris ir sveikesnių augalinių alternatyvų paieškos tikrai atsipirks. Išmėgindami augalinę dietą patys ir nuo mažens pristatydami ją savo vaikams ne tik išmokysime juos mąstyti apie tai, ką valgo ir prisidėsime prie geresnės jų sveikatos, bet ir paliksime jiems šiek tiek gražesnį ir taikesnį pasaulį.

Kevino Trowbridge‘o nuotraukos