Skirtingi sporto ir mitybos ekspertai laikosi skirtingų nuomonių. Vieni sako, kad maitintis reikėtų kas 2 val. mažomis porcijomis, kiti rekomenduoja tai daryti kas 3-4 val. Treti gi teigia, kad valgymo ritmas nėra labai svarbus. Jau ne kartą esu sakiusi ir rašiusi, tačiau tai padarysiu dar kartą: aš manau, kad atsižvelgus į įvairias rekomendacijas ir jas išbandžius, svarbu įsiklausyti į save, savo kūną, jo pojūčius ir rinktis tai, kas tau yra geriausia.

Aš išbandžiau visus tris aukščiau paminėtus variantus ir, ko gero, dar daugiau ir galiu drąsiai pasakyti, kad, mano nuomone, lieknėti daug lengviau kai maitiniesi reguliariai, laikaisi mitybos režimo ir stengiesi valgyti kasdien panašiomis valandomis. Man tinkamiausi tarpai tarp valgymų yra 3-4 val. 2 val. man asmeniškai yra tikrai per trumpas tarpas ir tuomet nieko visą dieną negalvoji, tik kad tuoj vėl reikės valgyti. Bet jeigu Tau tai tinka ir patinka, viskas puiku. Aš savo valgymo ritmą dėliojuosi atsižvelgdama tiek į savo, tiek į kitų šeimos narių darbo ir poilsio grafiką. Kadangi kai esam kartu, stengiamės ir valgyti kartu, vieni prie kitų derinamės. Keičiantis vyro darbams, dukrai išėjus į darželį ir vėliau į mokyklą, atitinkamai keitėsi ir mano mitybos režimas.

Šiuo metu jis atrodo taip:

8 val. prieš darbus ir mokyklą visi pusryčiaujam.

11-12 val. - antras valgymas. Nerašau tikslios valandos, nes ar valgysiu 11 ar 12 val. priklausys nuo to, kiek alkana jausiuosi. Jei 11 val. jausiuosi alkana, tuomet ir valgysiu, jei ne, nevalgysiu iki 12 val. Tačiau atėjus vidurdieniui, t. y. prabėgus beveik 4 val. po pusryčių, jau tikrai žinau, kad norėsiu valgyti.

15 val. - trečias valgymas. Paprastai pavalgau prieš pat trečią, nes iš karto po to, turiu skubėti pasiimti Izabelę iš mokyklos. Porcijos dydis priklauso nuo to kiek esu alkana. Jei tik vos praalkus, suvalgysiu kažką mažesnio ir lengvesnio, jei jaučiuosi išalkusi, pasistiprinu rimčiau. Net jei nesijaučiu labai alkana, šio valgymo nepraleidžiu, nes tuomet žinau, kad dėl kitų popietės reikalų (būreliai, parkas ar dar kas nors) neturėsiu kada pavalgyti ir būsiu peralkusi, o tai labai blogai.

18:30 val. - vakarienė. Šito valgymo laikas irgi yra tikslus, nes tai yra laikas kai grįžta vyras po darbo ir visi kartu sėdam vakarieniauti.

Paprastai daugiau nebevalgau, nebent einu miegoti vėliau ir po kelių valandų vėl jaučiuosi alkana. Bet tuomet užkandu tik kažką labai lengvo: išgeriu stiklinę pasukų, suvalgau mažą indelį jogurto ar kažką panašaus. Paprastai stengiuosi atsidurti lovoje iki 22 val. ir iki to laiko valgyti daugiau dažniausiai nenoriu.

Tiesa, mano mitybos režimas nėra dogma ir jis šiek tiek gali keistis priklausomai nuo aplinkybių. Pavyzdžiui savaitgalį jis greičiausiai atrodys kiek kitaip, nes ryte nereikia niekur skubėti, todėl pusryčiai bus vėlyvesni. Gali būti, kad ir vakarienė bus vėlyvesnė, jei lauks pavakarojimas su draugais. Vakarinis sportas taip pat šiek tiek pakoreguoja valgymo ritmą. Jei sportuoju vakare, treniruotė prasideda 19:30 val., tad pavalgyti stengiuosi tarp 17:30 – 18val. Bet taip būna kartą ar du per savaitę.

Maniau, kad tik surašysiu kuriomis valandomis valgau, o gavosi beveik visas puslapis teksto :) Na bet tikiuosi, kad visi papildomi paaiškinimai Tau buvo naudingi. Kaip matai savo mitybos grafiką gali „pastumdyti“ atsižvelgdama į gyvenimo aplinkybes, tačiau naudingiau, jei jis daugiau mažiau pastovus.

Manau, pats laikas išvardinti, kokie yra reguliarios mitybos privalumai:

1. Maitinantis reguliariai mažiau norisi saldumynų. Reguliari mityba, kai tarpai tarp valgymų ne didesni nei 4 val., padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Jei jis nenukrenta, mažesnė tikimybė, kad norėsime padėti sau geriau pasijausti suvalgiusios šokoladinį batonėlį ar kitą saldumyną.

2. Mažesnė persivalgymo galimybė. Maitinantis reguliariai, nespėjame peralkti, todėl ir nepersivalgome. Taip pat persivalgymo tikimybę sumažina ir žinojimas, kada ir ko vėl bus valgoma. Kai nežinai kada bus sekantis valgymas ir bijai, jog būsi alkana, gręsia persivalgymas, nes atsiranda pasąmoningas noras tarsi pavalgyti „į priekį“. Žinojimas, kad už 3-4 val. vėl valgysi skanų ir maistingą patiekalą padeda to išvengti.

3. Susiformuoja mums tarnaujantys įpročiai. Pradėjus kasdien maitintis panašiu metu, susiformuoja įprotis. Mes įprantame, kad valgome tik tam tikru metu, todėl nekyla mintys užkandžiauti. O ir poreikio tai daryti nebelieka, nes reguliari ir subalansuota mityba užtikrina, kad neužpultų netikėtas alkis. Jeigu esi iš tų, kurios visada nori valgyti ir jokia reguliari mityba Tau nepadeda, problema šiek tiek giliau. Tu alksti ne maisto. Greičiausiai Tau būdingas emocinis arba dar kitaip vadinams impulsyvus valgymas. Ir šios problemos neišspręsi vien reguliuodama mitybą.

4. Padeda palaikyti sveikus mitybos įpročius. Kai planuoji valgymo ritmą ir tai, ką valgysi, gali pasirūpinti, kad į pirkinių krepšelį patektų daugiausiai sveikas maistas. Planavimas ką valgysi – viena iš svarbių sąlygų sėkmingam lieknėjimui. Kai turi mitybos planą, gali pasirūpinti reikiamais produktais suplanuotiems patiekalams pasigaminti ir taip daug lengviau neprisivalgyti „bet ko”, nei tais atvejais kai šaldytuve lieka vos trys ir, kaip tyčia, ne patys sveikiausi produktai.

Ką daryti jei darbas pamaininis ar jo grafikas nereguliarus?

Tuo metu kai lieknėjau, aš tai pat dirbau pamaininį darbą, kai vienomis dienomis darbe turėdavau būti 5 val. ryto, o kitomis darbą baigdavau tik 23 val. vakaro. Taip pat yra tekę dirbti ir naktimis. Tuomet tiesiog atsižvelgiant į tai, kokiomis valandomis dirbi, susidėlioji tos dienos valgymo grafiką. Paskui tiesiog įpratau, kad kai dirbu rytais, valgymo grafikas vienoks, kai vakarais – kitoks.

Štai tokie mano pastebėti reguliarios mitybos privalumai. Būtų įdomu jei komentaruose pasidalintum kokius reguliarios mitybos privalumus (jei tokią praktikuoji) atradai Tu. Ir jei pažįsti ką nors kam šis straipsnis būtų naudingas, būčiau labai dėkinga už pasidalinimą. Ačiū!

Sėkmės ir iki kito karto!

Su meile,
Ieva ♥