Pienas yra pirmasis maisto produktas, kurio paragaujame vos gimę ir kuriuo maitinamės pačiu aktyviausiu augimo periodu – pirmaisiais metais. „Tad ar gali pienas būti žalingas?“ – klausia šio produkto mėgėjai. „Motinos – ne“, – tikslina veganai ir priduria, kad karvių pieną gamta sukūrė veršiukams, o ne žmonėms. Iš tikrųjų niekas nesiginčija dėl to, kad motinos pienas kūdikiui šimtą kartų vertingesnis už karvės, bet juk negalime žįsti mamos krūties visą gyvenimą. Deja, gamta apie tai nepagalvojo ir nieko specialiai žmogui nesukūrė, – ne tik mėsa, pienas ar kiaušiniai, bet ir veganų mėgstami grūdai, riešutai, uogos, vaisiai, daržovės, deja, skirti ne mums. Juk sėklos augalams reikalingos daugintis, o mes imame ir be gailesčio viską suvalgome. Todėl, nesigilindami į mitybos filosofiją, pabandykime įvertinti populiariausius mitus apie pieną.
1. Pienas tinka tik kūdikiams
Teigiama, kad joks kitas gyvas padaras, išskyrus žmogų, pieno suaugęs nevartoja. Tai neva įrodo, jog šio gėrimo organizmui nereikia. Nevartoja, nes niekas jiems to pieno neduoda, bet neatjunkyti gyvūnai – katės, šunys, kiaulės ir net veršiai – šiuo gardžiu skysčiu su malonumu mėgaujasi ir suaugę. Afrikos gyventojai ilgai nevartojo šviežio pieno dėl gamtos sąlygų (dėl karšto klimato jis greitai surūgsta), tad laktozės netoleruoja. Tarp Azijos šalių gyventojų jos netoleruojančiųjų gali būti net 100 proc., tarp juodaodžių – apie 80 proc. Lietuvoje tai būdinga maždaug 30 proc. gyventojų. Taip nutinka dėl laktazės – laktozę skaidančio fermento – trūkumo. Dažniausiai šio fermento kiekis mažėja su amžiumi. Kartais laktozė netoleruojama dėl virškinamojo trakto ligų (pavyzdžiui, Krono ligos), žarnyno operacijų. Iš prigimties jos netoleruoja retas žmogus. Pastebėta, kad šis sutrikimas būdingesnis gimusiesiems neišnešiotiems. Atpažinti šį sutrikimą galima iš požymių, kurie pasireiškia per 0,5–2 valandas išgėrus pieno: žmogus ima viduriuoti, jaučia skausmus, jam pradeda pūsti pilvą. Laimė, tokius negalavimus sukelia tik šviežias pienas, rauginti jo produktai toleruojami lengvai. Kas kita – alergija pieno baltymams. Ši pasireiškia kūdikystėje ir yra neišgydoma. Toks žmogus negali vartoti ne tik šviežio pieno, bet ir bet kokių jo produktų. Tiesa, išimtis būna ožkų pienas. Alergiją išduoda bėrimas, niežulys, egzemos, dusimas, kiti šiai ligai būdingi požymiai. Dėl pieno baltymų kyla daug diskusijų net tarp medikų. Vieni tikina, kad jie, ypač kazeinas, sunkiai virškinami, kiti aiškina priešingai – kad piene esančios nepakeičiamosios aminorūgštys yra optimaliai subalansuotos tarpusavyje, todėl lengvai pasisavinamos. „Piene gausu ir riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E, taip pat B grupės vitaminų, mikroelementų magnio ir kalio. Taigi nuvertinti šio produkto tikrai negalime“, – teigia vidaus ligų gydytojas profesorius Alvydas Unikauskas. Jis sąmoningai nemini kalcio, nes apie jį turi tam tikrą nuomonę.
Vaikai, augantys fermas turinčiose šeimose ir geriantys ką tik pamelžtą pieną, beveik neserga alergija ir rečiau nei kiti serga infekcinėmis ligomis.
2. Iš pieno kalcis nepasisavinamas
Faktą, kad pienas yra kalcio šaltinis, nuo vaikystės atsimename kaip daugybos lentelę. Vienoje pieno stiklinėje yra apie 300 mg kalcio. Mokslų akademijos surengtoje konferencijoje „Pieno ir jo produktų reikšmė visuomenės mityboje“ gastroenterologas Vaidotas Urbonas teigė: „Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie visai nevartoja pieno produktų, turi šiek tiek mažiau kalcio atsargų. Įrodyta, kad vaikų kaulų tvirtumui pieno produktai tikrai turi teigiamą poveikį ir apsaugo nuo kaulų lūžių.
Suaugusiesiems toks poveikis nenustatytas.“ Iš tiesų suaugusiesiems gauti reikiamą kalcio normą vien iš pieno gana sunku, – 1–3-ejų metų vaikams šio mineralo per dieną užtenka 500 mg, o vyresniems nei 51-ų metų žmonėms reikia 1200 mg, tai sudaro 4 stiklines pieno kasdien. Ne taip jau neįveikiama, tik būtų gerai, kad visas kalcis, išgėrus tas stiklines, patektų tiesiai į kaulus. Deja, tai vienas sunkiausiai pasisavinamų mineralų – iš produkto jo pasiimama ne daugiau kaip 30 proc. Kad iš kalcio turėtume naudos, turime gauti ir pakankamai magnio, vitamino C, ypač – vitamino D. Šiuo požiūriu pienas yra puikus produktas, nes vitamino D jame netrūksta. (Tiesa, ne liesuose produktuose, nes šis vitaminas tirpsta riebaluose.) Yra ir minusų. „Pienas rūgština organizmą, – teigia gydytojas A. Unikauskas. – Šis, neutralizuodamas tai, šarminasi. Tai daryti padeda kalcis. Jei šio mikroelemento nėra pakankamai, organizmas jį ima iš kaulų. Taigi padidėja osteoporozės rizika.“ Tiesa, šviežias nepasterizuotas pienas organizmo beveik nerūgština. Tad išvada dėl pieno ir kalcio galėtų būti tokia – saikingai vartojamas šviežias nenugriebtas pienas vaikams išties naudingas, vėliau kalcio atsargas reikėtų papildyti kitais produktais: lapiniais kopūstais, brokoliais, sojų pupelėmis, figomis ar sardinėmis. Štai šių žuvų 120 g dėžutėje kalcio netgi daugiau nei stiklinėje pieno – net 375 g. Beje, ir kalcis, ir vitaminas D bus nieko verti, jeigu vaikas nebus fiziškai aktyvus, nesportuos. Organizmas natūraliai reaguoja į fizinį krūvį kaip į signalą, kad reikia stiprinti kaulus. Fiziškai neaktyvaus vaiko organizmas dalį gaunamo kalcio tiesiog pašalina kaip perteklinį.
3. Rauginti pieno produktai sveikesni
Raugintiems produktams, tarp jų – ir pieno gaminiams, pastaruoju metu giedama vis daugiau ditirambų. Dauguma pagrįsti, paremti iš esmės tuo pačiu teiginiu, kad raugintuose produktuose daug gerųjų bifido- ir laktobakterijų. Jos gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą, saugo nuo uždegimo, padeda sintetinti vitaminus ir t. t. Svarbu ir tai, kad rūgimo metu skyla laktozė, tad raugintus pieno produktus, priešingai nei šviežią gaminį, gali vartoti net tie žmonės, kurie netoleruoja laktozės. Kitaip tariant, žmonių, kuriems tinka varškė, pasukos, kefyras ar jogurtas, kur kas daugiau nei tų, kuriems tinka šviežias pienas. Tik ar tai reiškia, kad šis yra mažiau vertingas?
Bakterijų, tik ne rūgimo, turi ir pienas. Į šį jos patenka nuo tešmens, mėšlo, žolės, – toks rinkinukas neatrodo labai apetitiškas, bet stiprina vaikų imuninę sistemą, saugo nuo alergijos.
Daugiausia problemų pienas kelia jam alergiškiems ar laktozės netoleruojantiems žmonėms.
Vokietijoje atlikti ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad vaikai, augantys fermas turinčiose šeimose ir geriantys ką tik pamelžtą pieną, beveik neserga alergija ir rečiau nei kiti serga infekcinėmis ligomis. O štai fermentuoti pieno gaminiai alergiją gali padidinti. Ilgai brandintuose sūriuose (ypač – parmezano) atsiranda biogeninių aminų, o šie, pasak V. Urbono, gana dažnai sukelia alergines reakcijas. Negana to, rauginti ir fermentuoti produktai didina skrandžio rūgštingumą. Tuo tarpu šviežias pienas veikia priešingai – skrandyje siaučiančias liepsnas bent jau kuriam laikui užgesina. Tad jei nėra rimtų priežasčių atsisakyti šviežio pieno, to daryti ir nevertėtų. Tik svarbiausia – nelaikyti jo panacėja.
4. Pasterizuotas pienas toks pat naudingas kaip šviežias
Higienos normas kruopščiai prižiūrintys visuomenės sveikatos inspektoriai vienu balsu tvirtina, kad šviežią pieną gerti nesaugu, nes jame gali būti E. coli ar kampilobakterijų, gyvenančių naminių gyvūnų žarnyne. Šios ypač pavojingos vaikams. Natūralaus gyvenimo būdo šalininkai teigia, kad nedidelis kiekis tokių bakterijų visai nepavojingas, netgi treniruoja mūsų imuninę sistemą. Pasak V. Urbono, daugiau nei 10 metų Vokietijoje besitęsiantis tyrimas rodo, kad kaime gyvenančių ir šviežią pieną geriančių šeimų nariai kur kas mažiau serga alerginėmis ir infekcinėmis ligomis nei tie, kurie vartoja pasterizuotą. Pasterizuojant pieną itin aukštoje (135–140 laipsnių) temperatūroje (UAT technologija), ne tik žūva šios bakterijos, bet ir pakinta pieno baltymų struktūra. Toks labai populiarus šiltose Pietų Europos šalyse – veikiausiai dėl ilgo tinkamumo vartoti termino. Mes labiau mėgstame pasterizuotą ne aukštesnėje kaip 80 laipsnių temperatūroje. Taip baltymai ir riebalai nepakinta, o bakterijos žūva.
Dar daugiau problemų kyla, kai pieno gaminius siekiama išlaikyti vienodos konsistencijos. Kad jie nesisluoksniuotų, riebalų lašeliai susmulkinami. „Pieno baltymų molekulės apgaubiamos šių visai smulkių riebalų lašelių, ir organizmas nebegali baltymų suskaidyti. Imuninė sistema tokius baltymus pradeda vertinti kaip priešus. Susidaro darinys, kurio imuninė sistema nepriima, prasideda uždegimas“, – aiškina A. Unikauskas. Taigi norintiesiems gauti iš pieno naudos ir turintiesiems patikimus tiekėjus geriau rinktis šviežią produktą. Jei ieškote saugumo, o pieną geriate tik todėl, kad jums skanu, galima pasimėgauti ir pasterizuotu, tik svarbu nepadauginti.
5. Pienas sukelia vėžį ir diabetą
Vienas garsiausių veganizmą propaguojančių mitybos specialistų T. Collin'as Campbell'as tvirtina, kad pienas yra krūties, kiaušidžių ir prostatos vėžio, taip pat diabeto, infarkto bei osteoporozės priežastis. Tyrimais besivadovaujantys medikai nuosaikesni. Beveik neabejojama, kad šis produktas kelia problemų jam alergiškiems ar laktozės netoleruojantiems žmonėms. Kai organizmas be paliovos bombarduojamas dariniais, kuriuos atpažįsta kaip būtinus naikinti svetimkūnius, natūralu, kad tai išbalansuoja imuninę sistemą ir atveria kelią autoimuninėms ligoms. Taip pat pienas gali paskatinti vystytis kai kurias jau egzistuojančias ligas, bet įrodymų, kad yra jų priežastis, kol kas trūksta. „Tyrimai rodo, kad vaikams pienas padidina diabeto riziką, bet tik tiems, kurie turi polinkį susirgti šia liga, – teigia V. Urbonas. – Tyrimai nerodo, ar pienas taip pat veikia ir tuos, kurie tokio polinkio neturi.“
Kalbant apie onkologines ligas, svarbu yra tai, kad piene gausu androgeninių hormonų, o šie skatina augimo procesą. Galima pastebėti, kad daug pieno produktų vartojančių tautų ar šeimų nariai dažniausiai yra aukštesni. 2013 m. Japonijos mokslininkų pristatytoje išsamioje studijoje teigiama, kad šios šalies vaikai, kai mokymo įstaigose pietums imta duoti pieno produktų, pradėjo geriau augti ir vystytis. Tiesa, androgenai gali paskatinti augti ir vėžines ląsteles, taigi lazda turi du galus. 1999 m. atliktas ir leidinyje „Journal of American Dietetic Association“ paskelbtas tyrimas rodo, kad trys stiklinės pieno kasdien per tris mėnesius 10 proc. padidina tam tikrų androgenų kiekį organizme, o vyrai, kurių kraujyje yra šių hormonų, keturis kartus labiau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu. O štai kitų vėžio tipų riziką pienas gali sumažinti.
Siekdami įvertinti pieno produktų poveikį gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui, Didžiosios Britanijos mokslininkai išanalizavo 19 tyrimų ir patvirtino, kad pieno produktai (tiesa, labiau rauginti) maždaug trečdaliu sumažina riziką susirgti šia liga.
6. Šiltas pienas nuo peršalimo ir nemigos – pasenęs receptas
Vaikystėje žinojome, kad šiltas pienas su medumi tinka persišaldžius. Kai suaugome, sužinojome – kad veiksmingas kamuojant nemigai. Populiarėjant veganizmui, ši nuostata vis labiau išjuokiama. Štai natūraliosios medicinos atstovė Aiva Vaivarienė nuolat pabrėžia, kad pienas gamina gleives, dėl to, sergant sloga ar šlapiai kosint, kai organizme gleivių ir taip netrūksta, tik pablogina padėtį. Radikalesni sveikuoliai pieną netgi vadina pūliais. Medikai tokius teiginius vertina atsargiai. Pūlių į pieną išties gali patekti, jei melžiamos karvės serga tešmens uždegimu. Kad taip nenutiktų, superkamas jis tiriamas, tik ar pakankamai kruopščiai, nežino niekas. Sveikos karvės piene pūlių nėra. O štai gleives gamina epitelinis audinys, tad nosyje ar bronchuose esantis sekretas su pienu neturi nieko bendra. Jei gleivėmis vadiname tai, kas lieka skrandyje nesuvirškinus pieno baltymų, verta žinoti, kad jos pašalinamos kartu su išmatomis. Tiesa, karščiuojant šviežias pienas virškinamas sunkiau, todėl jo geriau nevartoti. O kaip dėl naudos? Šiltas su medumi ar trupučiu sviesto sutepa gleivinę, todėl ji mažiau dirgsta, prie jos sunkiau prikimba virusai, tad nuo sauso kosulio tai yra visai nebloga priemonė. Taip pat ir dėl nemigos. JAV Nacionalinis miego sutrikimų tyrimų centras nustatė, kad viena stiklinė pieno prieš miegą turi raminamąjį poveikį, padeda greičiau užmigti, mažina knarkimą, jautrumą garsams ir šviesai, dėl to rečiau pabundama.
Pienas gali paskatinti vystytis kai kurias jau egzistuojančias ligas, bet įrodymų, kad yra jų priežastis, kol kas trūksta.
Beje, netgi ajurveda teigia, kad, norint subalansuoti viso organizmo energiją, vakarais reikia išgerti stiklinę šilto pieno. Sumažinti gleivių (tiksliau – nesuvirškintų likučių) kiekį ir pagerinti virškinimą galima į pieną įdėjus cinamono, gvazdikėlių, kardamono ar imbiero.
7. Pienas ir ekologija – nesuderinami
Parduotuvėse netrūksta ekologiško pieno. Ekologiškų produktų ženklas iš tikrųjų nemažai pasako apie gyvulių auginimo sąlygas, produkto kokybę. Jis garantuoja, kad karvės gerai prižiūrimos, gali ganytis laisvėje, minta natūraliais, hormonais ar pesticidais neužterštais pašarais, o jei gydomos antibiotikais, laukiama, kol šie visiškai pasišalins iš organizmo, ir tik tada melžiamos. Vis dėlto gyvūnų teisių gynėjai tikina, kad gyvulininkystė apskritai nesuderinama su ekologija, nes gyvūnai vis tiek išnaudojami, o gamta teršiama. Iš tikrųjų natūralioje gamtoje žinduolių patelės gamina pieną, iki žindo jauniklius. O karvės melžiamos beveik visus metus, net ir tada, kai laukiasi jauniklio. Be to, maždaug 14 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų priežastis yra gyvulininkystė. Dauguma dujų – metanas. Skaičiuojama, kad karvės yra net 25 proc. viso į aplinką patenkančio metano šaltinis. Viena per dieną išskiria į aplinką 200–500 l šių nuodingų dujų. Taip yra todėl, kad karvės, ožkos ir avys – atrajojantys gyvuliai, turintys dvigubus skrandžius, o suvirškinti juose esantį maistą padeda bakterijos. Kuo daugiau bakterijų, tuo daugiau dujų išskiriama. Pramoninė gyvulininkystė gerokai prisideda ir prie dirvožemio erozijos bei geriamojo vandens išteklių mažėjimo. Kita vertus, pramoninė žemdirbystė daro ne mažiau žalos. Svarbu ir tai, kad gyvuliai dažniausiai ganosi žemdirbystei netinkamuose laukuose, tad, užuot dirvonavę, padeda išmaitinti žmoniją. Svarbiausias dalykas yra saikas. Tai, kad šiuolaikiniai žmonės vartoja pernelyg daug, ypač – gyvūninio maisto, abejonių nekelia niekam.
