Sh. Hinohara sudarė savų ilgaamžiškumo taisyklių kodeksą. Kai kurios jų išties netikėtos.
1. Energiją žmogui suteikia ne maistas ar miegas, o linksmybės
Prisimenate, kaip vaikystėje, jeigu būdavo linksma, pamiršdavote pavalgyti, o ir miegas mums buvo nereikalingas? Suaugusiems yra visiškai taip pat. Neverta savo organizmo alinti pernelyg griežtu valgymo ar miego režimu.
2. Ilgai gyventi gali visi, nepriklausomai nuo rasės, tautybės ar lyties
Visus šiuos žmones sieja tik vienas bruožas: tarp ilgaamžių nėra nei vieno storulio. Aš pusryčiams geriu kavą, pieną ar apelsinų sultis su arbatiniu šaukšteliu alyvuogių aliejaus (jis naudingas arterijoms ir odai). Pietums – pienas su sausainiais arba nieko, jeigu esu labai užimtas. Kai esu labai užsiėmęs, apskritai nejaučiu alkio. Vakarienei valgau daržoves, šiek tiek žuvies ir ryžių. Du kartus per savaitę suvalgau šimtą gramų neriebios mėsos.
3. Visada planuokite toli į priekį
Mano kalendorius paprastai užpildytas iki kitų metų pabaigos: pacientų vizitai, paskaitos ir darbas ligoninėje. O štai 2016 metais suplanavau šiek tiek pasilinksminti ir aplankyti Tokijo olimpines žaidynes.
4. Išeiti į pensiją apskritai neapsimoka
Jeigu neįmanoma to išvengti, stenkitės tai padaryti kaip įmanoma vėliau. Šiandien pensijinis amžius Japonijoje – 65 metai, tačiau jis nustatytas prieš pusę amžiaus, kai vidutinė gyvenimo trukmė šalyje siekė 68 metus, o šimtamečių visoje Japonijoje buvo vos 125 asmenys. Šiandien Japonijos moterys vidutiniškai gyvena 86, vyrai – 80 metų, o peržengusių šimto metų ribą – 36 tūkstančiai!
5. Dalinkitės savo žiniomis
Per metus perskaitau pusantro šimto paskaitų įvairiai auditorijai, pradedant pradinukais ir baigiant verslininkais. Mano paskaitos trunka nuo valandos iki pusantros, jas skaitau stovėdamas.
6. Kai gydytojas rekomenduoja jums atlikti kažkokius tyrimus ar operaciją, paklauskite jo: ar tą patį patartų ir savo vaikams, žmonai ar kitiems artimiesiems
Gydytojai negali visko išgydyti, kad ir ką jie kalbėtų. Tad kam kęsti nereikalingas kančias? Kartais muzika ir gyvūnai padeda labiau nei chirurgija.
7. Jeigu norite likti sveiki, lipkite laiptais ir patys nešiokite savo daiktus
Kad dirbtų raumenys, lipu iškart per du laiptus.
8. Mane labai įkvepia Roberto Browningo poema „Abt Vogler“
Man vaikystėje ją skaitė tėvas. Joje sakoma, kad reikia sau kelti didelius tikslus, mene ir gyvenime. Jeigu ketinate nupiešti apskritimą, jis turi būti toks didelis, kad per visą gyvenimą nebaigtumėte. Mums matoma tik dalis šio apskritimo – lankas, o visa kita yra už mūsų regėjimo ir mūsų gyvenimo ribų.
9. Skausmas – paslaptingas dalykas, o pats geriausias būdas su juo susidoroti – rasti kažką labai įdomaus
Kai vaikui skauda dantį, reikia jį įtraukti į žaidimą ir jis skausmą pamiršta. Ligoninės turi tuo pasirūpinti. Mūsų Šv. Luko bažnyčioje daug linksmybių: muzika, gyvūnai ir meno terapija. Visa tai labai padeda.
10. Nesistenkite sukaupti kaip įmanoma daugiau materialių daiktų
Prisiminkite: niekas nežino, kada išmuš jo valanda. Su savimi viso to nenusineši.
11. Ligoninės turi būti pasiruošusios didelėms katastrofoms ir privalo priimti kiekvieną, kuris beldžiasi į duris
Mūsų ligoninė funkcionuoja taip, kad esant reikalui galima operuoti bet kur: rūsyje, koridoriuose, koplyčioje. Dauguma žmonių galvojo, kad man pasimaišė protas, jeigu ruošiuosi katastrofoms, tačiau 1995 metų kovo 20 dieną visa tai labai pravertė, kai sekta „Aum Sinrike“ Tokijo metro įvykdė teroristinį išpuolį. Tačiau nesidžiaugiu tuo, kad buvau teisus. Mes priėmėme 740 aukų ir per dvi valandas nustatėme, kad tai buvo zarino dujos. Deja, vienas pacientas neišgyveno, tačiau mes išgelbėjome 739 žmones.
12. Vien tik mokslas negali padėti žmonėms
Mokslas mus mauna ant vieno kurpalio, tačiau mes visi esam skirtingi, o ligos glaudžiai susijusios su mūsų siela. Norint suprasti ligą ir padėti žmogui, reikalingas ne tik mokslas, bet ir menas.
13. Gyvenimas pilnas netikėtumų
1970 metų kovo 31 dieną, kai man buvo 59 metai, skridau iš Tokijo į Fukuoką. Buvo nuostabus saulėtas rytas, grožėjausi Fudzijama, kai lėktuvą užgrobė komunistinės kuopos „Raudonoji armija“ nariai. Kitas keturias dienas praleidau prie kėdės prirakintas antrankiais, kepinant 40 laipsnių karščiui. Būdamas gydytoju, mačiau save iš šalies ir stebėjausi, kaip organizmas prisitaiko prie krizių.
14. Susiraskite sektiną pavyzdį ir stenkitės jį pralenkti
Mano tėvas 1900 metais išvyko į JAV ir mokėsi Duke universitete Šiaurės Karolinoje. Jis buvo pradininkas ir vienas iš mano herojų. Vėliau mano gyvenime atsirado jų ir daugiau. Kai atsiduriu sudėtingoje situacijoje, stengiuosi įsivaizduoti, ką jis darytų mano vietoje.
15. Gyventi ilgai – puiku
Iki šešiasdešimties mes dirbame dėl savo šeimos ir mums lengva siekti užsibrėžtų tikslų. Tačiau paskui mes turime stengtis dėl visos visuomenės. Nuo tada, kai man sukako 65 metai, dirbu nemokamai, po aštuoniolika valandų per dieną, septynias dienas per savaitę. Ir mėgaujuosi kiekviena minute.
Gydytojas Shingeaki Hinohara, ėjęs Šv. Luko ligoninės Tokijuje prezidento pareigas, mirė 2017 metų liepos 18 dieną. Praktiškai iki pat mirties jis priiminėjo pacientus, o jo užrašų knygutė buvo užpildyta penkis mėnesius į priekį. Jam buvo 105 metai.
