Magnis yra labai svarbus mineralas tiek žmonėms, tiek kitiems gyviesiems organizmams. Jis dalyvauja visuose augalo ląstelių gyvybiniuose procesuose, be jo negalėtų vykti fotosintezė, sunkiai noktų vaisiai ir nesiformuotų sėklos ir nefunkcionuotų žmogaus organizmas.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė nelinkusi magnio laikyti pačiu svarbiausiu mineralu, bet sutinka, kad jis itin svarbus. „Magnis labai reikalingas širdžiai, plaučiams, raumenims, skeletui, – sako specialistė. – Jis neretai vadinamas moterų mikroelementu, mat koordinuoja gimdos raumenų veiklą. Dažnai skiriamas nėščiosioms, kad gimda nepradėtų susitraukinėti anksčiau ir neprasidėtų priešlaikinis gimdymas. Jo trūkumas gali lemti stiprius menstruacinius skausmus. Rekomenduojamas ir menopauzę išgyvenančioms moterims.“
Papildomai magnio patariama vartoti ir prieš operacijas, mat jo trūkumas gali sukelti įvairias komplikacijas: trombozę, širdies ritmo sutrikimą, inkstų nepakankamumą, infekciją ir netgi mirtį. D. Babenskienė patvirtina, kad operacijos tikrai gerokai sumažina magnio atsargas, bet negalime teigti, kad įtaką galimoms komplikacijoms daro tik šis mineralas. Pasak specialistės, dar svarbesnis širdžiai yra kalis. Svarbi ir geležis, todėl prieš operaciją vertėtų atlikti ne tik bendrą kraujo, bet ir mikroelementų kiekio tyrimus.
Sportuojantiems žmonėms magnis padeda išvengti raumenų skausmo, mėšlungio ir netgi pagerinti rezultatus. Mokslininkai F. H. Nielsenas ir H. C. Lukaski 2006 metais atliko magnio svarbos treniruojantis tyrimą ir nustatė, kad ryšys tarp sportinių pratimų ir magnio abipusis: magnis didina raumenų jėgą, saugo juos nuo pieno rūgšties susidarymo, taigi – ir nuo jos sukeliamų skausmų, lėtina oksidacijos procesus, o pratimai padeda šiam mineralui tolygiau pasklisti organizme. Vašingtono universiteto daktarė Lorrie Brilla atliko vieną tyrimą – 8 savaites atletams skyrė papildomai po 8 mg magnio vienam kūno kilogramui per dieną, ir šie savo raumenų jėgą padidino net 2,5 karto. Net ir tiems, kurie sportuoja savo malonumui, magnio gali reikėti 10–20 proc. daugiau, mat jėgos pratimai skatina labiau išsiskirti šlapimą ir prakaitą, o kartu pasišalina ir magnis. Be to, sportuojant stipriai apkraunama širdis, tad, jei stinga magnio, gali prasidėti aritmija, pavojingai pakilti kraujospūdis.
Išskirtinai svarbus šis mineralas yra kaulams ir dantims. Kalbėdami apie kaulinius audinius, esame linkę pernelyg sureikšminti kalcį, tačiau būtent magnis padeda palaikyti normalų kalcio kiekį ląstelėse ir pašalina jo perteklių. Per didelis kalcio kiekis gali lemti širdies ligas, skatina formuotis inkstų akmenis, netgi didina kaulų trapumą, – magnis suteikia jiems lankstumo bei atsparumo.
Neabejojama ir magnio svarba išgyvenant stresą. „Stresas magnio atsargas ryja tikrai akivaizdžiai, bet neverta tikėtis, kad šis mikroelementas padės mums apsisaugoti nuo stresinių situacijų. Jis veikiau gali tik padėti atsipalaiduoti po jų, – sako gydytoja D. Babenskienė. – Mat kai stinga magnio, nerimas, raumenų spazmai, nemiga kamuoja ir pasibaigus įtemptai situacijai, tad trumpalaikis stresas perauga į užsitęsusį, chronišką. O šis dar labiau eikvoja magnio atsargas. Susidaro uždaras ratas, užplūsta depresinės nuotaikos – žmogus tampa apatiškas, pavargęs, moterys dažnai be priežasties verkia, išgyvena nesuprantamą nerimą. Tokiais atvejais esame linkę kreiptis į psichologą, nors gali būti, kad tereiktų organizmą papildyti reikiamais mikroelementais.“
Ar man tikrai jo trūksta?
„Magnio trūkumas nustatomas ne itin dažnai, – teigia laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė. – Papildyti jo atsargas rekomenduojame maždaug 30 proc. ištirtųjų, o kritinė būklė būna dar rečiau. Norma yra nuo 0,5 iki 1,1 mml/l, dažniausiai randame apie 8 mml/l. Paprastai organizmas apie tirpstančius magnio išteklius praneša tam tikrais simptomais, vis dėlto pasikliauti vien jais nepatarčiau. Žmonės yra skirtingi: vienų organizmas, net magniui ir pasiekus kritinę ribą, nerodo jokių pastebimų ženklų, o kitų – ima panikuoti vos pajutęs, kad tai gali nutikti. Be to, panašūs simptomai – nuovargis, dusulys – gali kamuoti ir stokojant kitų mikroelementų ar vitaminų. Taigi siūlyčiau nepradėti visų simptomų interpretuoti ir juolab gydyti savarankiškai. Nueikite ir pasidarykite kraujo tyrimą“, – pataria D. Babenskienė.
Tik štai ar galime kraujo tyrimais pasikliauti? Juk daugiausia magnio yra kauluose ir raumenyse, o jei jo sumažėja kraujyje, tai veikiausiai rodo, kad šio mineralo atsargos yra visiškai ant ribos. Laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė sutinka, kad kraujyje magnio yra nedaug, bet tai lengviausias būdas jį nustatyti. „Nemanyčiau, kad kraujo tyrimas visai neinformatyvus. Dažnai pastebime magnio kiekio svyravimus, taigi tai nėra toks nekintamas dydis, kaip sakote, – teigia ji. – Iš rezervų organizmas magnį pradeda imti, kai šio mikroelemento kiekis kraujo serume pasiekia kritinę ribą. Tad svarbu neleisti tam nutikti ir palaikyti kuo aukštesnę magnio koncentraciją.“
Tiesa, gydytoja siūlo magnio pernelyg nesureikšminti. „Organizmas – sudėtinga sistema, gyvybiniai procesai vyksta sąveikaujant įvairioms medžiagoms. Neretai pastebime, kad jeigu jau trūksta – tai visų svarbiausių mikroelementų. Taip nutinka dėl prastos mitybos, dietų laikymosi, valgymo sutrikimų, išsekimo, patirto streso, operacijų, lėtinių ligų ir kitų veiksnių, – sako D. Babenskienė. – Labai svarbūs ir kalcio, fosforo, geležies tyrimai. Jei magnio bus pakankamai, o kalcio trūks, kaulai taps trapūs. Dar itin svarbus kalis. Ir, beje, problemų dėl jo kyla dažniau, mat magnis yra kur kas stabilesnis – jį organizmas sunkiau pasisavina, bet ir ne taip lengvai praranda, o štai kalio gali staiga sumažėti ir padaugėti, tad šio mineralo perdozuojama kur kas dažniau. Be to, tiek dėl kalio pertekliaus, tiek dėl trūkumo gali sustoti širdis, todėl niekaip negaliu suprasti žmonių, kurie savarankiškai, neatlikę jokių tyrimų, perka kalio papildus širdžiai. Pastaruoju metu tokių šio mineralo perdozavusių pacientų, ypač vyresnio amžiaus, mūsų laboratorijose nustatoma labai daug.“
Mano tyrimai
Gerai pasvarsčiusi suprantu, kad magnio gali trūkti ir man. Stresą patiriu gana dažnai, pastaruoju metu prasčiau miegu, kartais koją sutraukia mėšlungis, o neseniai dar ir sportuoti pradėjau. Būtų gerai išsitirti, bet tokie specifiniai kraujo tyrimai mūsų poliklinikoje neatliekami, veikiausiai reikia gydytojo siuntimo, o daryti tai savarankiškai turbūt labai brangu? Pasirodo, klystu. Atlikti kraujo tyrimus galima ir be siuntimo, ir kainuoja jie tikrai ne per daugiausia. Štai už magnio kiekio patikrinimą sumoku vos 3,5 euro. Panašiai kainuoja ir kitų mikroelementų tyrimai, tad dėl visa ko nutariu pasitikrinti svarbiausius jų. Eilių nėra, procedūra trunka trumpiau nei minutę, o atsakymą gaunu tos pačios dienos vakarą. Ką gi, magnio – 0,83 mml/l. Absoliuti norma. Gal vis dėlto pavartoti ko nors papildomai, kad pasiekčiau tą išsvajotą ribą – 1,1 mmol/l? Gydytoja D. Babenskienė gūžtelėja pečiais – ji nemano, kad verta pildyti tai, ko netrūksta. „Jei nejaučiate jokių simptomų, nemanau, kad reikia imtis kokių nors priemonių, nes papildyti iki to vieneto gali būti sunku. Gali būti, kad toks kiekis jums natūralus, fiziologiškas“, – sako specialistė. Ji pasiūlo man geriau pasirūpinti kitais mikroelementais, mat kalis, natris ir geležis labiau priartėję prie apatinės ribos. Tiesa, ir šiems kompensuoti D. Babenskienė siūlo ne pagerti papildų, o pareguliuoti mitybą, valgyti daugiau druskos. Gali būti, kad būtent dėl natrio trūkumo mano kraujospūdis toks žemas ir kaip tik todėl, o ne dėl magnio stokos kartais apima silpnumas, jaučiuosi pavargusi.
Magnio perdozavimas ne mažiau pavojingas nei jo trūkumas. Kai koncentracija yra 2,1–2,9 mmol/l, atsiranda mieguistumas, pykina, vemiama. O kai pasiekiama didesnė nei 5,0 mmol/l, gali ištikti koma, sustoti širdis. Tiesa, perdozuoti šio mikroelemento labai sunku.
„Per visą savo darbo praktiką susidurti su magnio pertekliumi man neteko, – sako D. Babenskienė. Manau, kad su maistu jo padauginti neįmanoma. Sunku būtų tai padaryti ir vartojant papildus, nes jie nėra įsisavinami 100 proc., o atsiradęs perteklius pašalinamas per inkstus su šlapimu. Perdozuoti šio mikroelemento galima nebent tuo atveju, jei yra sutrikusi inkstų funkcija, taip pat leidžiant jo injekcijas – kai magnis patenka tiesiai į kraują.“ Tiesa, ir tai sunkiai įsivaizduojama, nes šiuos procesus paprastai stebi medikai. Injekcijos skiriamos, kai yra akivaizdi magnio stoka ir reikia kuo greičiau atstatyti jo kiekį. „Keista, kai žmonės ima vartoti papildus neatlikę jokių tyrimų. Dar keisčiau, kai be tyrimų juos skiria šeimos gydytojai, – teigia laboratorinės medicinos specialistė. – Tai ne tik išbalansuoja žmogaus savireguliacinę sistemą, vargina kepenis, bet ir nemažai kainuoja.“ Skeptikai atremtų, kad tyrimai taip pat kainuoja, bet jie tikrai nėra tokie brangūs kaip papildai. Be to, tyrimas padeda nustatyti reikiamą dozę ir stebėti pokyčius, įvertinti, ar papildai įsisavinami. „Kritiniais atvejais magnio atsargas reikia papildyti skubiai, tada žaisti su papildais ar reguliuojant mitybą neverta, – sako D. Babenskienė. – Aš pati dažnai susiduriu su magnio deficitu, nesuprantu, kur jis dingsta iš mano organizmo. Deja, jokie vartoti papildai situacijos iki šiol nepagerino – mano organizmas jų neįsisavina. Kadangi man prireikia ne palaikomųjų, o gydomųjų dozių, retkarčiais tenka pagulėti su lašine.“ Kiek laiko, atkūrę magnio atsargas, galime būti ramūs? Gydytoja sako, kad labai skirtingai. Vieni su šia problema daugiau nesusiduria, kiti tas atsargas praranda per kelis mėnesius. „Tik stebėdami savo organizmą ilgesnį laiką, bent metus, pradėsime suprasti, kaip jis veikia, kokių problemų patiria ir kokiomis priemonėmis galima jas greičiausiai įveikti. Nedidelės, bet laiku atliktos korekcijos neretai padeda išvengti rimtesnių ligų“, – sako D. Babenskienė.
Salotos ar papildai?
Magnio organizmas negamina, tad turime gauti su maistu. Tai nėra labai sudėtinga, juk šis mineralas paplitęs gamtoje, be jo nevyksta chlorofilo gamyba, todėl magnio turi visos žalialapės daržovės. Jo gausu ir grūduose, riešutuose, ypač – migdoluose bei anakardžiuose, ankštiniuose augaluose, bananuose, džiovintuose vaisiuose, jūrų gėrybėse, juodajame šokolade, vandenyje. Tiesa, kad gautume magnio paros dozę, reikėtų išgerti apie 10 l vandens arba suvalgyti 10 bananų.
Iš papildų kiekvienas organizmas magnį pasisavina taip pat skirtingai, todėl atsirinkti tinkamiausius galima tik bandant. Kai kuriems didesnės šio mineralo dozės sukelia pykinimą, viduriavimą, tad pasidaro dar blogiau – užuot papildę magnio atsargas, dar daugiau jo netenkame. Galbūt padėtį išgelbėtų transderminis, per odą įsisavinamas magnis, nes taip būtų apeinamas virškinamojo trakto barjeras? Populiariausi produktai yra Epsomo druska (magnio sulfatas) ir magnio aliejumi vadinamas magnio chloridas. Epsomo druska taip pat naudojama grožio procedūroms, saulės nudegintoms ar uodų įkąstoms vietoms gydyti, vonelėms, skirtoms atsipalaiduoti, sumažinti raumenų skausmus, mėšlungį. Pastarąsias problemas turėtų spręsti ir magnio aliejus. Yra įvairių nuomonių dėl šių priemonių veiksmingumo. Tarkim, dermatologai teigia, kad odos barjeras, saugantis mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, yra dar stipresnis nei virškinamojo trakto ir kad per odą tiesiai į kraują jokie mineralai patekti negali. Gydytoja D. Babenskienė laikosi kitokios nuomonės: „Tikrai negalima teigti, kad odos barjeras toks stiprus, jog niekas jo neįveikia. Juk naudojame įvairius skausmą malšinančius, raumenims ar sąnariams gydyti skirtus tepalus, ir jų veikliosios medžiagos kažkaip tikslą pasiekia? Odoje irgi yra kraujotaka, tad magnis gali patekti į kraują. Tik nedrįsčiau teigti, kad per odą jis lengviau pasisavinamas nei geriant, juk odos pH yra kitoks nei skrandžio. Reikėtų išsiaiškinti, ar šie preparatai kuriami taikant specialias formules, ar naudojami priedai, padedantys tam magniui patekti. Man asmeniškai neteko ir iš savo pacientų apie tokį girdėti. Būčiau labai laiminga, jei transderminis magnis iš tiesų veiktų, pati jį rinkčiausi.“
Atsargiau vartoti magnį rekomenduojama žmonėms, turintiems problemų su inkstais, kurių žemas kraujospūdis ir lėtas širdies ritmas. Dėl inkstų gydytoja Dangira Babenskienė sutinka – jų funkcija tikrai svarbi, bet dėl žemo kraujospūdžio abejoja. „Perdozavus magnio, pernelyg prasiplečia kraujagyslės, sulėtėja širdies darbas, gali prasidėti hipotonija, bet nepasakyčiau, kad žmonėms, kurių iš prigimties žemas kraujo spaudimas, pavojinga vartoti magnį. Priešingai, jis reguliuoja kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą“, – teigia specialistė.
Kaip atpažinti, kad jums gali trūkti magnio?
Pataria laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė.
- Dažnai patiriate raumenų mėšlungį, trūkčioja akies vokas, tirpsta galūnės.
- Rytą atsikeliate kaip sudaužytas, nors iš vakaro neturėjote didelių fizinių krūvių.
- Kankina nuovargis, nemiga, nerimas, viskas erzina.
- Kartais atrodo, kad sunku įkvėpti oro, prasideda dusulys.
- Magnio koncentraciją reikėtų stebėti, jei sergate virškinamojo trakto, inkstų ligomis, gausiau prakaituojate, itin aktyviai sportuojate ar patiriate nuolatinį stresą.
