Kardiologai pabrėžia, kad jų pacientų amžius pastaraisiais metais gerokai atjaunėjo. Pagrindinė to priežastis – nepakankamas dėmesys prevencijai.
Ypatingas dėmesys – sveikai mitybai
Vidutiniškai žmogaus širdis pulsuoja 60-100 tvinksnių per minutę – ankstų rytą ar vėlyvą vakarą, žiemą ar vasarą – ji niekada nesiilsi. Kartu su plaučiais širdis prisotina kraują deguonies ir aprūpina juo visą kūną – kraujas deguonį perduoda visoms organizmo ląstelėms.
Šiandien žinomi 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, deja, dauguma jų nebylūs: pacientai gali nejausti padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio koncentracijos. Todėl visi, turintys padidintą kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją, viršsvorį, mažai aktyvūs fiziškai, rūkantys, turi įsivertinti, ar jiems negresia padidėjusi rizika susirgti ir numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kardiologai jau nuo 20 metų amžiaus kiekvienam rekomenduoja kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje. Nesant pakitimų, tai galima daryti kas penkerius metus. Priešingu atveju ypatingai svarbu kuo anksčiau pradėti tinkamai juos koreguoti.
Ekspertai pabrėžia, kad vien tik laikantis sveikos mitybos principų mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima sumažinti dvigubai. Kadangi Lietuvoje daugėja ir antsvorį turinčių ar nutukusių žmonių, mitybai verta skirti ypatingą dėmesį. Pastaraisiais metais pastebima, kad lietuviai mažiau vartoja gyvūninių riebalų, daugiau augalinių riebalų – aliejų. Tačiau neįprantame valgyti pakankamai daržovių: lietuviai ne tik šviežių, bet ir apskritai daržovių, vaisių suvartoja maždaug pusę Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo optimalaus reikalingo kiekio – 600 g. Minimumas yra 400 g, o mes suvartojame vidutiniškai 300 g.
Nors gyvūninius riebalus vis dažniau keičiame augaliniais, polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, kurių turėtume gauti su riebia jūrų žuvimi, negauname – žuvies tradiciškai vartojame per mažai. Riebalų rūgščių balansas yra labai svarbus, nes negaunant pakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir kitiems veiksniams veikiant aterogeniškai, skatinamas aterosklerozės vystymasis, todėl sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ne mažėja, o kai kuriais atvejais net ir didėja.
Žuvų taukai – visus metus
Kaip parodė tyrimai, viena iš priežasčių, kodėl lietuviai valgo mažai žuvies, – ji brangi, šviežios arba atvėsintos žuvies pasirinkimas nėra platus. Specialistai rekomenduoja papildyti mityba žuvų taukais, nes juose natūraliai gausu omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau renkantis maisto papildą būtina atkreipti dėmesį į sudėtį: kartais viena žuvų taukų kapsulė gali sverti 1000 mg, tačiau jos sudėtyje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių gali būti labai mažai. Būtent Omega-3 vartojimas yra prasmingas ir naudingas sveikatai. Tik natūralų, išgrynintą, sukoncentruotą maisto papildą galime vartoti visus metus.
