Šiandien stresas yra kasdienis žmogaus palydovas, priimamas tarsi natūralus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Jį sukelia įvairūs kasdieniai sunkumai – neatlikti darbai, konfliktai, vėlavimas ar net stovėjimas eilėse. Kaip įveikti stresą, kai jis veikia mus?
Ilgalaikis stresas – kelias į depresiją
Anot psichoterapeutės Irmos Palaimaitės, tam tikra įtampa kiekvienam žmogui būtina. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris padeda susitelkti, pasiruošti veiksmui, mobilizuoja organizmą, aktyvuojasi visi pojūčiai, smegenys pradeda dirbti daug greičiau ir efektyviau. Dėl to žmogus gali geriau pasirodyti per egzaminą, darbo pokalbį ar kitose svarbiose situacijose.
„Tai naudinga tol, kol netampa paralyžiuojančia baime. Svarbu žinoti, kad dažnai pasikartojantis ar nuolat jaučiamas stresas yra pavojingas, veda žmogų į išsekimą, o ilgainiui pažeidžia silpniausias vietas – širdį, kraujotakos ir virškinimo sistemas, kenkia imunitetui, todėl žmogų puola infekcinės ligos. Žmogus jaučiasi nuolat įsitempęs ir pavargęs, nieko nenori, skauda galvą. Nekovojant su nuolatine įtampa, atsiranda depresijos požymiai, nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai ar net nenoras gyventi“, – apie ilgalaikio streso pavojus kalba I. Palaimaitė.
Kad stresas neprivestų iki depresijos, svarbiausia, pasak psichoterapeutės, atpažinti kūno siunčiamus signalus. Stresas gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais požymiais.
Fiziniai požymiai
- prakaitavimas
- sutrikęs širdies darbas
- sutrikęs virškinimas
- odos pokyčiai
- įvairūs skausmai
- nuolatinis nuovargis
Psichologiniai požymiai
Po kurio laiko žmogus nuolat jausdamas šiuos signalus gali jų nebepastebėti, tačiau sutrikęs miegas, jaučiama įtampa kūne, įvairūs skausmai, susierzinimas, pykčio ar bejėgiškumo priepuoliai perspėja, kad žmogui būtina imtis priemonių ir kovoti su nuolat organizmą alinančiu stresu.
Kaip kovoti?
„Streso valdymas yra sąmoninga žmogaus veikla. Naudinga vengti neigiamos informacijos per televiziją ir naujienų portalus – tai padeda apsisaugoti nuo nereikalingo papildomo streso. Padeda aktyvus socialinis gyvenimas, palaikantys draugai, artimieji ar platus pomėgių ratas“, – pasakoja I. Palaimaitė.
Psichoterapeutė sako, kad joga, meno ir šokio terapija ar panašūs užsiėmimai ilgalaikėje perspektyvoje taip pat padeda žmogui tapti atsparesniam stresui. Sunkiau užmiegantiems gali padėti meditacija, relaksacija ar žolelių arbatos. Jos teigimu, gamtoje gausu natūralių žolelių, stiprinančių nervų sistemą.
„Vienas populiariausių augalų nervų sistemos ligoms gydyti, nuo seno visiems labai gerai žinomas valerijonas. Esant staigiam susijaudinimui, valerijonas gali efektyviai nuraminti nervų sistemą, jis padeda atsipalaiduoti, ramina, padeda kovoti su nemiga. Pipirmėtė liaudies medicinoje žinoma taip pat dėl gydomojo poveikio streso sukeltoms ligoms. Ji gelbsti esant nerimui, isterijai, nemigai, sutrikus virškinimui ar kamuojant skausmams, atgaivina kūną, protą ir sielą, neleidžia užvaldyti baimei, suteikia naujų jėgų antplūdį, palengvėjimą“, – vaistingųjų žolelių nauda dalijasi psichoterapeutė.
Neturintiems galimybės patiems pasirūpinti augalais, rinkoje siūloma daug įvairių preparatų – tablečių, kapsulių ar tinktūrų pavidalu, todėl kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą.
„Skystos augalinių vaistų formos jau nuo seno žinomos ir vertinamos dėl patogesnio vartojimo tiems, kuriems nepatogu ryti dideles kapsules ar tabletes. Žolelių tinktūros yra ne tik seniausias augalinės terapijos būdas, bet ir pripažintas saugiu bei veiksmingu augaliniu vaistu. Taip pat ši forma veikia daug greičiau ir efektyviau, nes vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos efektyviau atiduoda gydomąsias savybes, dėl ko žmogus gali daug greičiau pajusti teigiamą poveikį nervinei sistemai“, – sako I. Palaimaitė.
Svarbiausia, jos teigimu, suvokti, kad stresą sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, o žmonių reakcija į juos. T Todėl rekomenduoja, pasitelkiant visas išvardintas priemones išmokti, kuo ramiau priimti kylančias problemas ir pasirūpinti sveiko gyvenimo būdo elementais: kokybišku miegu, tinkama mityba, fiziniu aktyvumu bei grynu oru.
