Išsireguliavusi signalizacija
Paniška baimė skristi lėktuvu, baimė likti vienam, šunų baimė, uždarų patalpų vengimas – pasak pasaulinės sveikatos organizacijos, vienas iš dviejų suaugusiųjų patiria pernelyg didelį ir dažnai į nepatogias situacijas stumiantį baimės jausmą (pavyzdžiui, kiekvieno skrydžio metu esate pernelyg įsitempę). O net 12 % pasaulio žmonių kenčia nuo fobijų, tai yra, nevaldomų ir dažnai stingdančių baimių (visiška baimė ir negalėjimas skristi lėktuvu). Psichoterapeutas ir psichiatras Kristofas Andrė aprašo ir įvertina šias nekontroliuojamas ir dažnai trukdančias gyventi visavertį gyvenimą neigiamas emocijas.
Įsivaizduokite automobilio signalizaciją. Paprastai ji įsijungia tada, kai kažkas atsitrenkia į langą ar užkabina dureles. Ji pradeda veikti tam, kad praneštų, kad kažkas blogo vyksta su automobiliu, bet veikia taip, kad nesukeltų panikos aplinkui. Signalizacija veikia tol, kol bus išjungta, bet kartais išsijungia ir pati. Bet jeigu ji sugenda, tada gali veikti pernelyg garsiai ar būti per jautri ir reaguoti net į smulkiausią stuktelėjimą.
Normali baimės būsena yra kaip automobilio signalizacija: jos funkcija yra įspėti mus apie potencialų pavojų, kad galėtumėme apsisaugoti. O patologinė baimė yra kaip išsireguliavusi signalizacija, kuri dažnai mus verčia elgtis keistai. Pavyzdžiui, priverčia mus raudunuoti net tada, kai kalbame tiesiog apie kasdieniškus reiškinius, tokius kaip lietus ar gražus oras, ar sustingdo mus ir neleidžia nusileisti į rūsį, kuriame yra vorų. Ši intensyvi ir nepateisinama baimė vadinama fobija (iš graikų kalbos phobos „išgąstis“).
Kasdienis „paralyžius“
Paprastai baimė yra neigiama emocija. Esanti riboto intensyvumo ji yra susijusi su situacija, kuri tikrai kelia grėsmę, bet nėra stingdanti, todėl leidžia tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją. Fobinė baimė perkelia mus į aukštesnį lygį, kuris prilygsta liguistumui. Jos nesuvaldysi, ji neturi jokio bendro ryšio su potencialia grėsme. Ši baimės forma stingdo ir tampa maniakiška, nes visa mūsų egzistencija sukasi tik apilnk ją. Labiausiai palitusios fobijos formos: tai tam tikrų gyvūnų baimė, gamtos reiškinių baimė (vandens, tuštumos, tamsos, audrų), transporto priemonių, kraujo, žaizdų baimė, taip pat socialinė (žvilgsniai, kritika…) ar viešų vietų baimė. Egzistuoja taip pat ir visa seka baimių, susijusių su žmogaus kūnu, kaip, pavyzdžiui, baimė uždusti, vemti ar nukristi…
Lyčių nelygybė
Visų mokslinių tyrimų išvados tokios pačios: yra 2 kartus daugiau nuo fobijų kenčiančių moterų negu vyrų. Evoliucionistai sieja tai su dar priešistorėje vykusia genetine rūšių evoliucija – vyrai pasižymėjo bebaimiškumu, kuris buvo reikalingas medžiojant, o moterys, tam kad apsaugotų savo namus ir vaikus, turėjo būtti budrios, todėl palanku joms buvo bijoti. Evoliucija turėjo būti palanki šioms dviems skirtingoms lytims.
Taip pat yra nustatyta, jog mergaitės labiau linkusios į baimę, kurią perduoda tėvai, artimieji ar visuomenė, tai vyksta tikriausiai dėl jų geriau išsivysčiusių socialinių ir emocinių įgūdžių: jos geriau pastebi ir iššifruoja šalia esančių žmonių emocijas.
Trejopa kilmė
Labai svarbi pažanga buvo padaryta siekiant suprasti, kokiu būdu įgyjama perdėta baimė. Šiuo metu jos kilmė aiškinama remiantis biopsichosocialiniu modeliu: biologinė kilmė siejama su tuo, kad kai kurie žmonės turi genetinį ir biologinį polinkį labiau bijoti (padidėjęs jautrumas ir hyper emocinis temperamentas).
Baimės psichologinė kilmė aiškinama tuo, kad polinkį bijoti gali susilpninti ar sustiprinti tai, kas buvo patiriama mokykloje ar tam tikru gyvenimo periodu.
Galų gale, socialinė kilmė pasižymi tuo, jog kai kada tam tikras gyvenimo būdas gali atskleisti polinkį baimėms, kaip, pavyzdžiui, suintensyvėjusi transporto fobija, nes paskutiniu metu keliaujame daug dažniau negu prieš dvidešimt ar trisdešimt metų.
Pasveikti pasipriešinant
Tam, kad išgydytume baimę, reikia pirmiausia ją prikelti, sutramdyti jos nevalingą išsišokimą ir taip progresyviai kartoti šį veiksmą, sako psichoterapeutas Andrė. Šis būdas yra naudojamas elgesio ir kognityvinės terapijos metu, kurios efektyvumą patvritina dešimtys mokslinių tyrimų.
Tad galima gan greitai ir efektyviai atsikratyti tam tikros fobijos, tik reikia išmokti pasipriešinti savo baimėms. Pavyzdžiui, siekiant atsikratyti balandžių baimės pirmiausia imama žiūrėti į jų nuotraukas, po to pereinama prie balandžių narvuose stebėjimo, galų gale, pamažu artinamasi prie jų buvimo vietos atviroje erdvėje… Šios terapijos tikslas nėra visiškai panaikinti fobiją, bet padėti suprasti ją kaip normalų reiškinį, kuris bus kontroliuojamas, valdomas ir saikingas.
4 Patarimai, kaip atsikratyti fobijos
Psichoterapeutas Kristofas Andrė sako, kad galime patys atsikratyti fobiškos baimės, jeigu ji dar nėra įsisenėjusi ar labai smarki. Štai 4 žingsniai, kuriuos reikėtų atlikti:
1. Nepakluskite savo baimėms
Perdėta baimė riboja mūsų laisvę ir gali įkalinti: „Nesiartink, neik iš namų, nekalbėk…“! Kuo labiau mes jai paklusime, tuo ji bus smarkesnė. Siekiant nuo jos pabėgti reikia veikti atvirkščiai – nepaklusti ir nuolat sistematiškai jai priešintis. Elkimės su ja kaip su nekviestu ir nepageidaujamu svečiu ir išmokime atskirti tai, ko norime (gyventi laisvai) ir ko nori baimė (mus valdyti).
2. Raskite savo baimės priežastį ir tik po to imkitės veiksmų
Visada įdomu sužinoti, kodėl pradėjome kažko bijoti. Išdrįskite susidoroti su tuo objektu, kuris ją sukėlė.
3. Išmokite kasdien pailsėti ir pamedituoti
Užsiimkite pratimais, kurie jus išmokys priimti savo baimes („Tu tik bijai“) ir blogiausius nelaimių scenarijus, kurie tūno jūsų galvose („priimu šias idėjas ir vaizdus mano galvoje, kad po to galėčiau ramiai ir tvirtai įsitikinti, jog nieko blogo neįvyks“).
4. Laikykitės nurodymų tam tikrą laiką
Paprastai perdėtos baimės susijusios su perdėtu jautrumu. Todėl reikia išmokti kasdien priešintis savo baimėms, kad ir kokios jos bebūtų – bijote suvaidinti spektaklyje ar bijote visų kelyje sutiktų šunų, – nesvarbu kokios jos bebūtų.
