Šiuolaikiniai mokslininkai pažangių tyrimų dėka sugebėjo nustatyti, kad mūsų žarnynas turi tiesioginį ryšį ne vien su mūsų fizine būkle, bet ir su psichologine būsena bei nuotaika. Itin reikšmingi atradimai verčia suabejoti ankstesnių tyrimų rezultatais ir keičia šios krypties tyrimų rezultatų klaustukus šauktukais.
Ar iš tiesų viskas taip paprasta – tai, ką dedam į burną gali neigiamai paveikti mūsų psichologinę būklę ir tai galime pakeisti paprasčiausiai valgant kažką kitą?
Taip, savaime suprantama. Ne vienas globalios svarbos tyrimas rodo, jog yra aiškus ryšys tarp prastos psichologinės būklės ir netaisyklingos mitybos, kuri susideda iš daug cukraus, blogųjų riebalų ir aukštą glikemijos indeksą turinčio maisto, sako Henrik Ennert‘as, žurnalistas ir neseniai išleistos knygos „Happy Food – apie ryšį tarp maisto ir laimės“1 autorius.
Knyga parašyta bendradarbiaujant su žymiu virtuvės šefu Niklu Ekstedt‘u bei daugybe mitybos ekspertų, tokių kaip Felice Jacka, „Food and Mood“ centro vadove Deaking‘o universitete Melburne. F. Jacka tiria, kokią įtaką maistas turi mūsų psichologinėms ligoms ir teigia:
Šiandien mes žinome, kad suvartotas maistas siejasi su mūsų pichologine būsena. Laboratoriniai tyrimai rodo vienodus rezultatus – mityba, kuri susideda iš daržovių, mažina depresiją ir nerimą, o perdirbti, didelį cukraus kiekį turintys produktai didina riziką susirgti psichologinėmis ligomis.
Henrik Ennert‘as pabrėžia nemanąs, jog turėtume pakeisti įprastą medicininę pagalbą maistu – tai būtų per daug paprasta. Visgi tyrimai rodo, kad 30-40 % depresija sergančių žmonių išsigydė depresijos ir nerimo simptomus maistu, tad būtų labai nerūpestinga nekreipti dėmesio į šiuos skaičius.
Laikas pripažinti, kad galva yra susijusi su kūnu.
Žarnyne yra apie 40 trilijonų bakterijų, o mes, vakarietiškame pasaulyje gyvenantys žmonės, turime apie 80-1000 skirtingų bakterijų rūšių. Čiabuviai ir žmonės, gyvenantys senuoju tradiciniu būdu, turi dar įvairesnę žarnyno florą, kurioje yra iki 1600 bakterijų rūšių. Ką tai reiškia? Mes, vakarietiški žmonės, valgome labai vienodą maistą, o tai suteikia terpę augti tik tam tikrų bakterijų rūšims, o kitas verčia išnykti.
Kuo mažiau skirtingų bakterijų žarnyne turime, tuo dažniau sergame. Žarnynas yra tokia pat ekosistema kaip ir miškas ar jūra. Kuo mažiau rūšių ji turi, tuo lengviau yra sunaikinama ir užimama kitų rūšių, - sako Henrik Ennart‘as, ir tęsia: - Ar yra kasnors, dėl ko mokslininkai vienareikšmiškai sutinka? Galbūt tik tai, kad biologinė įvairovė yra tiesiogiai susijusi su sveikata ir kad kuo įvairesnė mūsų žarnyno sudėtis, tuo sveikesni esame. Bakterijos maitinasi skirtingomis maisto medžiagomis ir gyvena įvairiose žarnyno vietose. Būtent dėl to svarbu valgyti įvairų maistą.
Prieš porą metų su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, jog nesveikas greitas maistas lemia dalies smegenų susitraukimą. Neseniai atlikti tyrimai parodė tokį patį nesveiko maisto poveikį ir žmonėms. Ar tai reiškia, kad norėdami būti sveiki, niekuomet negalime vartoti greito maisto? Visai ne, tokių drastiškų pokyčių daryti nederėtų.
Tiriant žarnyno florą tampa aišku, kad suderinus lygias sveiko ir nesveiko maisto suvartojimo dalis, tokia mityba nei kenkia, nei teigia naudos. Realybėje suvartoti panašūs sveiko ir nesveiko maisto kiekiai nusveria vienas kitą. Svarbiausias dalykas yra suprasti, kad tai, ką mes valgome, veikia mūsų žarnyno florą ir tai veikia mūsų smegenis ir nuotaiką. Valgydami taip, kad mūsų žarnynas nestokotų kuo įvairesnių gerųjų bakterijų, galėsime gyventi sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.
4 patarimai geresnei žarnyno florai
1. Valgykite reguliariu laiku
Netgi žarnyno bakterijos mėgsta rutiną. Izraelio mokslininkai nustatė, kad mūsų žarnyno bakterijos laikosi tam tikro dienos rėžimo. Kadangi jos gamina daugybę hormonų, nereguliari mityba gali sutrikdyti harmoninį dienos ritmą.
2. Valgykite pietų amerikiečių būdu
Gebėjimas varijuoti yra raktas į sėkmę, o tuo pačiu, ir į geresnę nuotaiką. Pietų Amerikoje įprasta patiekti įvairų maistą mažuose dubenėliuose. Įvairios bakterijos maitinasi skirtingu maistu, todėl svarbu valgyti mažais kiekiais kuo įvairesnius maisto produktus.
3. Mažiau nervinkitės
Stresas yra paskutinis lašas, perpildantis taurę. Mūsų gerosios bakterijos yra patvarios, bet patirdamos nuolatinį stresą, jos iš lėto suskyla ir užleidžia vietą blogosioms bakterijoms. Būtent dėl to mes tampame neramūs ir ligoti. Daugiau miegokite, medituokite ir nepamirškite rūpintis savimi.
4. Spalvinkite skrandį iš vidaus
Kai gaminate valgį, įsivaizduokite, kad kuriate vaivorykštę. Mėlynės – mėlyna spalva, pomidorai – raudona, citrinos – geltona, salotų lapai – žalia, pupelės – ruda. Visi šie produktai naudingi žarnyno florai.
Faktai apie depresiją
2017 m. Pasauline sveikatos organizacija (WHO) įvardijo depresiją kaip pagrindinę pasaulinę negalios priežastį. Daugiau nei 320 milijonų žmonių pasaulyje yra paveikti šios ligos ir skaičius vis auga. Vienas iš penkių žmonių yra susidūręs su depresija.
