Bene geriausiai iš visos limfinės sistemos pažįstame limfmazgius. Žinome, kad jų padidėjimas signalizuoja apie infekcijas ar netgi onkologines ligas. Kas yra limfostazė, išsamiai galėtų papasakoti krūties operacijas atlaikiusios moterys rodydamos gerokai patinusias rankas.
Tik nebūtinai viskas turi būti taip rimta. Pastaruoju metu apie limfą vis dažniau kalba ir grožio specialistai. Jie tikina, kad, sureguliavus šią sistemą, galima padėti atsikratyti celiulito, antsvorio, ir kviečia išbandyti limfodrenažines aparatines procedūras. Tiesa, vienos jas išbandžiusios moterys džiaugiasi sumažėjusiomis kūno apimtimis, kitos gaili tuščiai išleistų pinigų. Sudėti taškus ant „i“ sutiko Miesto medicinos centro limfotakos sistemos specialistas, kineziterapeutas, biomedicinos mokslų daktaras Vitalijus Naumavičius. Jis yra vienas iš 4 lietuvių, baigusių šios srities lyderės Vokietijos Földi klinikos manualinio limfodrenažo ir kompresinės terapijos kursą. Įgytas žinias gydytojas 7-erius metus taikė dirbdamas Lietuvos onkologijos centro Reabilitacijos skyriuje. V. Naumavičius taip pat yra kinų medicinos specialistas, tad vadovaujasi holistiniu požiūriu į žmogų.
Kas ta limfa?
„Limfinė sistema yra viena pagrindinių skysčių apykaitos struktūrų, – pasakoja dr. V. Naumavičius. – Ji padeda tolygiai tekėti skysčiams ir saugo organizmą nuo infekcijos. Įvairaus tankio ir sudėties skysčiai sudaro 70 proc. mūsų organizmo, jie juda kanalų sistemomis. Limfinė sistema iš audinių grąžina kraujo plazmą atgal į kraujo sistemą.“ Ji taip pat filtruoja ir šalina medžiagų apykaitos likučius, virusus, vėžines ląsteles ir kitus stambiamolekulinius darinius.
Kiekviename limfmazgyje yra sinusas su daugybe limfocitų ir makrofagų (gr. phagos – ėdikas). Pastarieji ir skaido bei šalina minėtus darinius, neleidžia plisti infekcijoms. „Vaizdžiai tariant, limfagyslės yra kanalai, o limfmazgiai – filtrai. Kai šie užsikemša, sutrinka viso organizmo drenavimo sistema“, – sako dr. V. Naumavičius.
Kai kuriuose šaltiniuose prie limfinės sistemos priskiriami ir blužnis bei užkrūčio liauka. Dr. V. Naumavičius siūlo šių organų neįtraukti, nes jų veiklos sutrikimai kur kas rimtesni ir gydomi kitaip. Kalbėdami apie limfinę sistemą, pasak jo, dažniausiai susiduriame su jos periferinės sistemos sutrikimais. „Jei limfinė sistema nesusidoroja su savo darbu, atitekančios ir ištekančios plazmos kiekis nesutampa, nepašalinti skysčiai kaupiasi audiniuose, dėl to šie patinsta, paburksta, – teigia specialistas. – Dažniausiai patinsta galūnės, bet gali – ir pilvo apačia, lytiniai organai, netgi kaklas.
Lėtinė limfinės sistemos liga vadinama limfedema. Ji sukelia audinių ir organų tinimą, arba limfostazę. Ši gali būti įvairių laipsnių – nuo lengvo patinimo iki sunkių formų, kai pradėję vešėti audiniai sukelia dramblialigę, odos infekcijas ar netgi opas.“ Limfinės sistemos sutrikimai gali lemti ir alergijos paūmėjimą, prostatos liaukos uždegimą, lėtinį sinusitą, pasikartojančias virusines, ypač – ausų, infekcijas, artritą. Taip pat – nutukimą, celiulitą.
„Jei moteriai susiformuoja kriaušės tipo figūra, o audiniai atrodo tarsi drebučiai, didelė tikimybė, kad to priežastis yra sutrikusi limfotaka, – sako dr. V. Naumavičius. – Kai limfinėje sistemoje susikaupia per daug kraujo plazmos, išsiskiria baltymai, šie skatina augti riebalines ir tukliąsias ląsteles. Celiulito atsiradimas taip pat siejamas su šios sistemos sutrikimais. Tik verta žinoti, kad celiulitas ir išvešėjęs riebalinis audinys nėra vienas ir tas pats. Celiulitas – tai mikrofibrozė. Audiniams paburkus ir susidarius skysčių sąstoviui, prasideda uždegimas. Dėl to elastingas jungiamasis audinys sukietėja ir susidaro celiulitiniai mazgeliai.“
Svarbu žinoti priežastis
Pasak limfotakos specialisto, norint sumažinti šios sistemos sutrikimus, svarbu žinoti priežastis, dėl ko tai nutiko. „Limfinės sistemos sutrikimų priežastys gali būti funkcinės, mechaninės ir infekcinės, – sako jis. – Mūsų klimato zonoje sutrikimai dažniau įgimti (funkcinės priežastys) arba sistema sutrinka patyrus traumas (mechaninės priežastys).
Infekciją sukelia audiniuose pradėję veistis parazitai. Nenuostabu, kad dramblialigė pirmą kartą pastebėta ir dažniau aptinkama Afrikoje nei Europoje.“ Sutrikimų požymiai gali pasireikšti perkaitus, peršalus, dėl skrydžio lėktuvu, sėdimojo darbo, didelio fizinio krūvio, pernelyg aptemptų drabužių. Vis dėlto, jei limfinė sistema nėra pažeista ar limfedema nėra išsivysčiusi, įprastą limfos tekėjimą atkurti pavyks palaikius aukščiau pakeltas kojas, daugiau pajudėjus. Kas kita, kai žmogus iš prigimties turi per mažai limfagyslių. „Esant įgimtam limfinės sistemos nepakankamumui, pirmieji simptomai mergaitėms pasireiškia brendimo laikotarpiu, maždaug – 13-os metų, kartais – apie 21-us metus, o berniukams – nuo gimimo, – pasakoja dr. V. Naumavičius. – Teko gydyti 6 mėnesių kūdikį, kurio pėdutės buvo kaip bokso pirštinės. Dabar jis gali normaliai vaikščioti, bet priežiūros reikės visą gyvenimą. Deja, naujų limfagyslių užauginti neįmanoma.“
Būna, kad limfagyslių tinklą sudrasko didelė trauma ar operacija. Kuo daugiau limfagyslių žmogus turi, tuo lengviau susikaupę skysčiai nuteka periferiniais kanalais, dėl to vieniems net ir po nedidelės operacijos tinimas gali būti stiprus, o kitiems net ir dėl didelio pažeidimo patinimas gali būti nedidelis. Jei limfotaka sutriko dėl infekcijos, pirmiausia reikia išgydyti ją.
„Kaip vanduo, užtvenkus upę, prasigraužia naujus kanalus, taip ir suformuoti naujas jungtis gali padėti tam tikros limfodrenažinės technikos, – sako kineziterapeutas. – Tik jas daryti reikia atsargiai, nes ten, kur vanduo neprasigraužia, jau kyla potvynis. Kartais audiniai būna taip išvešėję, kad žmogus gali vaikščioti tik su ortopediniais batais, tačiau net ir ši padėtis nėra beviltiška. Per tris savaites man yra pavykę padėti, kad pacientas jau galėjo apsiauti normalius batus.“
Dr. V. Naumavičius paguodžia, kad, specialistui suteikus pirmąją pagalbą ir atkūrus limfinės sistemos funkciją, žmogus gali sėkmingai prisižiūrėti pats. Jei viską daro teisingai, gali gyventi ilgai ir kokybiškai. Kontroliuoti situaciją padeda savimasažas, kompresinės kojinės ir rankovės, galūnių bintavimas, kompresiniai aparatai. Vis dėlto savarankiškai pradėti nuo to nereikėtų. „Specialistas užgesina gaisrą, išjudina visą sistemą, o vėliau paaiškina žmogui, ką toliau daryti. Jei bandysite gydytis prisiskaitę straipsnių ar prisižiūrėję pratimų internete, norimų rezultatų galite ir nesulaukti“, – sako pašnekovas.
Gydymo eiga turi būti nuosekli ir gerai apgalvota. Imkim kad ir gana dažną limfostazės komplikaciją – odos rožinę, vadinamąją rožę. „Tai neurovegetacinės sistemos sutrikimas, kurį sukelia spazmuojantis kraujagyslių tinklas. Užsistovėjus kraujo apykaitai, prasideda uždegimas, infekcija, pažeidžiamas limfinis tinklas. Dėl to rožę neretai lydi galūnių patinimas, – pasakoja gydytojas. – Tokiu atveju pirmiausia reikia sumažinti odos uždegimą, paskatinti atsinaujinti pažeistus audinius ir tik tada ant tokios galūnės galima dėti kompresinę kojinę, ją bintuoti ar masažuoti.“
Stebuklingi aparatai
Gana kritiškai dr. V. Naumavičius vertina limfodrenažinius aparatais atliekamus masažus įvairiuose grožio salonuose ar privačiose klinikose. „Jei problema išties rimta, jie gali labiau pakenkti, nei padėti, – sako specialistas. – Tokiu aparatu skirtingas galūnės zonas reikėtų veikti skirtinga jėga. Taip pat svarbu, kiek kamerų turi aparatas, ar susidaro išstūmimo banga. Būna, kad limfa, išstumta iš kojų, susikaupia pilvo srityje. Vokietijos Földi klinikos specialistai labai griežtai pasisako prieš šiuos aparatus, nes neaktyvinama visa limfinė sistema, skystis tiesiog perstumiamas iš vieno kampo į kitą. Tas pat gali nutikti ir namie naudojant kompresinius aparatus. Tikėtis, kad toks padės ir be specialisto pagalbos – tas pat, kas nusipirkti slides ir slidinėjimo aprangą, bet instruktoriui pinigų pagailėti. Teisingai naudojami, kai yra sunki būklė, jie gali pagelbėti, bet audiniai turi būti paruošti. Tokią techniką reikėtų derinti su rankomis atliekamu masažu.“
Kuo rankomis atliekamas masažas pranašesnis už aparatinį? „Rankomis galime labai tiksliai parinkti spaudimo jėgą, – atsako kineziterapeutas. – Vienas vietas (fibrozinius, sukietėjusius audinius) reikia pamaigyti stipriau, kitas (patinusias) – tik paglostyti. Jei darysi atvirkščiai, sukietėjimas liks, o patinimas didės. Rankomis jauti, kaip audiniai reaguoja, ar minkštėja.“ Tiesa, atlikti limfodrenažinį masažą rankomis gali anaiptol ne kiekvienas, o tik specialiai to išmokytas specialistas. Pasak dr. V. Naumavičiaus, Lietuvoje tokių nedaug, mat limfinės sistemos gydymas valstybės iš dalies kompensuojamas tik onkologines operacijas patyrusiems pacientams. „Šie sutrikimai nėra mirtini, jie tik apsunkina gyvenimą“, – liūdnai šypteli kineziterapeutas.
Patyręs limfotakos specialistas, ilgai dirbęs su onkologiniais ligoniais, paneigia tai, kad limfodrenažinis masažas, kai yra metastazių rizika, nerekomenduojamas, nes neva paskatina išplisti vėžines ląsteles po visą organizmą. „Tai gal tokiam žmogui ir vaikščioti nereikėtų? – klausia jis. – Taip nutinka, kai primityviai žiūrime į sudėtingus procesus. Galbūt patogu šios versijos laikytis, kad nereikėtų tų masažų daryti. Teko susidurti su atveju, kai vieno rajono chirurgai nuo limfostazės kenčiančiai moteriai patarė... amputuoti ranką – mat ta neturėjo pinigų masažui, o amputacija yra nemokama. Ta moteris atvažiavo pas mane. Ji negalėjo net puoduko pakelti, bet man pavyko atstatyti plaštaką. Ranka, aišku, liko sunki, bet moteris bent jau galėjo judinti pirštus. Kodėl manoma, kad geriau, kai vėžinės ląstelės kaupiasi vienoje vietoje, o ne yra išskaidomos? Kai upėje teka gera srovė, nuosėdų mažiau. Jei limfa teka greičiau, metastazinės ląstelės turi mažiau galimybių įsitvirtinti. Vėžys formuojasi, kai atskiras darinys ima veikti savarankiškai. Atkurdami limfinės sistemos veiklą, atkuriame homeostazę ir taip užkertame kelią navikui formuotis. Ką jau kalbėti apie tai, kad pageriname nuo limfostazės kenčiančio žmogaus savijautą.“
Paklaustas, ar, suaktyvinus limfotaką, būtų galima išspręsti ne tokias rimtas, bet labiau estetines problemas – sumažinti kūno apimtis ir sunaikinti celiulitą, dr. V. Naumavičius siūlo pirmiausia išsiaiškinti šių problemų priežastis. Jei nutukimas yra kriaušės tipo, gali būti, kad tai susiję su limfinės sistemos nepakankamumu, tad profesionalus limfodrenažinis masažas gali padėti. Kita vertus, jei tokio tipo figūra yra tiesiog paveldėta, didelio poveikio nebus. Taip pat ir dėl tinstančių galūnių. Tai gali nutikti ir dėl sutrikusios inkstų, veninės ar arterinės sistemų veiklos. „Siūlyčiau savidiagnozėmis neužsiimti, – sako kineziterapeutas. – Aiškiai pasireiškiančią limfostazę gali nustatyti ir šeimos gydytojai, bet patikslinti diagnozę ir sudaryti gydymo planą turėtų šios srities specialistas.“
Dr. V. Naumavičius mano, kad kai limfotaka nėra sutrikusi, aparatu atliekamas limfodrenažinis masažas gali kiek pastangrinti audinius, tačiau nereikėtų tikėtis stebuklų. „Celiulito gumbeliai susidaro sukietėjus jungiamajam audiniui. Aparatai su vibravimo režimu veikia paviršinių audinių tonusą. Kai ką nors judini, tai kas nors ir išjuda. Gerėja mikrocirkuliacija, tai skatina regeneraciją, tad pamažu fibrozinius audinius pakeičia elastingi, – paaiškina specialistas. – Žmonės sako: „Išmasažavo druskas.“ Iš tikrųjų jokių druskų ten nėra, tai – fibroziniai jungiamojo audinio pakitimai. Jei problema funkcinė, tokie masažai nieko nepadės, o gal net pakenks. Keliame tonusą, priteka daugiau kraujo, o nutekėjimo nėra. Kai taip sudirginami audiniai, gali prasidėti uždegimas.“ Užuot žaidus su aparatais, dr. V. Naumavičius siūlo rinktis saugesnius ir natūralesnius būdus limfinei sistemai suaktyvinti.
Kaip suaktyvinti limfotaką?
Pataria limfotakos specialistas, kineziterapeutas dr. Vitalijus Naumavičius
1. Judėjimas. Jei nenustatytas limfinės sistemos pažeidimas ar nepakankamumas, visos fizinio aktyvumo formos yra sveikintinos. Jei yra rimtesnių problemų, netinka smūginės sporto rūšys, jėgos pratimai. Darbas su svarmenimis, treniruokliais skatina priplūsti kraują į raumenis. Apie 10 proc. jo turi būti pašalinta per limfagysles, o tai pernelyg apkrauna ir taip silpną limfinę sistemą. O štai bėgimas, plaukimas, šuoliukai, čiuožimas bei ašiniai tempimo pratimai labai naudingi – jie greitina kraujo apytaką, kartu greičiau ima tekėti ir limfa.
2. Taisyklinga laikysena. Tai, kur formuosis celiulitas ar kaupsis riebalinės ląstelės, priklauso ir nuo laikysenos. Jei daug sėdite ir dar sudribusi, viskas kaupiasi apie taliją, nes ten yra svorio centras. Jei sėdite ir vaikštote pasitempusi, padidėja raumenų tonusas, pagerėja mikrocirkuliacija. Dėl tos priežasties naudinga vaikščioti su aukštakulniais, jie verčia raumenis įsitempti. Tiesa, ne per daug aukštais kulnais ir ne per dažnai, kad nepakenktumėte pėdoms.
3. Kontrastinis dušas ir pirtys. Neikite į karštesnę nei iki 50–60 laipsnių įkaitintą pirtį, nes į didelį karštį audiniai gali sureaguoti kaip į šaltį, poros užsidaro ir neprakaituoja. Ir nelaikykite nuleistų kojų – geriau ne sėdėti, o atsigulti ir kojas pakelti. Galite sau truputį padėti paglostydami jas ar rankas – tai pagreitina prakaitavimo procesą, o su prakaitu išteka dalis limfos. Labai palankiai limfotaką veikia ir vanojimasis.
4. Vaistažolės. Visi augalai, kurie turi uždegimą malšinančių, toksinus ir skysčius šalinančių savybių, veiks ir limfinę sistemą. Tai gali būti meškauogės, kiaulpienės, bruknių ar beržų lapai.
5. Mityba. Pasak Vakarų medicinos, mityba limfotakai daro nelabai didelę įtaką. O štai kinų medicina su limfotaka sieja kvėpavimo, virškinimo sistemas bei inkstus. Pasak kinų, valgant sunkiai skaidomą maistą – homogenizuotą pieną, fermentinį sūrį, transriebalus ar kitus stipriai perdirbtus produktus, organizme kaupiasi gleivės. Jos užkemša limfagysles.
6. Kvėpavimas. Gilus, ritmingas kvėpavimas judina diafragmą, o tai daro įtaką žarnyno tonusui. Tolygi deguonies kaita nulemia ir darnią visų organizmo sistemų veiklą. Tai formuoja kokybišką limfą ir gerą jos cirkuliaciją.
***
Žurnalas „Moteris“, 2019'04
Prenumeruoti žurnalą „Moteris“ ženkliai pigiau galite čia.
