Į aktualiausius klausimus pastoti bandančioms poroms atsako „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro akušerė ginekologė dr. Diana Ramašauskaitė.

Pas kokių sričių gydytojus reikėtų apsilankyti ir kokius tyrimus atlikti moteriai, planuojančiai pastoti?

Jeigu moteris sveika, tai patarčiau apsilankyti pas šeimos gydytoją ir ginekologą. Jeigu moteris serga kokia bendrąja liga, tai prieš planuojamą nėštumą patartina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Pavyzdžiui, jeigu jauna moteris serga skydliaukės ligomis, reikėtų endokrinologo konsultacijos, jeigu serga pirmine arterine hipertenzija – kardiologo konsultacijos. Įvertinama, ar liga yra remisijoje, kokius vaistus moteris vartoja, ar jie bus saugūs nėštumo metu, ar reikės juos pakeisti. Aptariama, kada nėštumo metu reikėtų apsilankyti pas specialistą.

Taip pat moteriai patariama atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį, jeigu jis nebuvo atliktas trijų metų bėgyje. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo (prieš sezoną), raudonukės bei vėjaraupių, jeigu nesirgo ir nebuvo skiepytos prieš tai.

Vis daugiau šiuolaikinių porų negali susilaukti vaikų. Šiandien tokių porų suskaičiuojama iki 70 tūkst. Kokios priežastys gali lemti negalėjimą pastoti?

Lietuvoje epidemiologinių nevaisingumo priežasčių tyrimų nėra padaryta. Manoma, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šeimų nevaisingumo priežastys pasiskirsto taip: ovuliacijos sutrikimai – 25 proc., kiaušintakių pakenkimai – 20 proc., gimdos ir pilvaplėvės pakitimai – 10 proc., priežastys vyro organizme – 25 proc., neaiškios kilmės nevaisingumas – 25 proc. bei moters ir vyro vaisingumo sutrikimai vienu metu – 40 proc.

Koks gyvenimo būdas ir įpročiai mažina moterų vaisingumą?

Jeigu moterys vartoja ne daugiau kaip vieną ar du alkoholio vienetus per dieną ir ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę be intoksikacijos epizodų, vaisiaus pakenkimo rizika nedidelė, tačiau siekiančioms pastoti alkoholio patariama visai atsisakyti. Iki šiol nėra patikimų įrodymų, jog gėrimų, turinčių kofeino (kavos, arbatos), vartojimas turi poveikį vaisingumui ar nevaisingumo gydymui, tad gerti kavą ar ne nusprendžia pati moteris. Tačiau aišku, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas mažina moterų vaisingumą. Neteisinga mityba ir mažas fizinis aktyvumas didina kūno masę ir jei moterų kūno masės indeksas (KMI) ≥ 30, joms reikia ilgesnio laiko tarpo, kad pastotų.

Jei moterų KMI ≥ 30 ir nevyksta ovuliacija, svorio numetimas didina nėštumo šansus. Kai kuriose šalyse moterys net negydomos nuo nevaisingumo, kol nesumažina savo KMI. Ir atvirkščiai, moterims, kurių KMI <19, sutrikęs menstruacinis ciklas ar mėnesinių išvis nėra, jos turi būti informuojamos, kad svorio prieaugis galimai padidins nėštumo tikimybę.

Po kiek laiko nesėkmingų bandymų pastoti reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą?

Pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti jeigu, gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus. Tačiau yra ir išimčių. Jeigu moteriai 36 metai ar daugiau, yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimai, praeityje buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas ir panašiai, ištyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau.

Koks yra tinkamiausias amžius moterims planuoti pirmąjį nėštumą?

Tinkamiausias amžius moterims pirmajam nėštumui – iki 35 metų, mat su amžiumi sėkmingo nėštumo šansai mažėja, o pastojus nesivystančių nėštumų, persileidimų bei apsigimimų rizika išauga. Pastojimo galimybė smarkiai mažėja nuo 37 metų, o po 40–ties daugeliui moterų pastojimo tikimybė sumažėja dramatiškai, be to, savaiminio persileidimo rizika, jei moteriai pavyksta pastoti, siekia 50 proc. ir daugiau.

Kaip šeimos pagausėjimui reikėtų ruoštis vyrui? Ko atsisakyti, kokius tyrimus atlikti?

Jeigu vyras sveikas, patarčiau apsilankyti pas šeimos gydytoją, pasitarti dėl savo sveikatos būklės ir reikiamų tyrimų, jeigu profilaktiškai pas gydytoja iki tol nesilankė. Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenimis, jei vyrai vartoja ne daugiau kaip 2–3 alkoholio vienetus per dieną, tai alkoholis vargu ar turi įtakos jų vaisingumui, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu blogina spermos kokybę. Jeigu pora negali susilaukti vaikų, patarčiau abiems sutuoktiniams ar partneriams atsisakyti alkoholio. Taip pat yra ryšys tarp rūkymo ir spermos kokybės – metus rūkyti pagerėja bendra organizmo sveikata.

Tų vyrų, kurių KMI ≥ 30, vaisingumas gali būti sumažėjęs. Yra priklausomybė ir tarp dėl ankštų kelnių ar apatinių kelnaičių nešiojimo bei kitų priežasčių sukeltos padidėjusios kapšelio vidinės temperatūros bei spermos kokybės pablogėjimo.

Sklando įvairių mitų, kaip tėvų mityba, ovuliacijos diena ir kt. faktoriai gali nulemti vaiko lytį. Ar tai iš tiesų įmanoma?

Nėra jokių stebuklingų receptų, kaip galima būtų susilaukti norimos lyties vaiko, todėl patarčiau tam neeikvoti nei savo laiko, nei lėšų.

Kokia mityba rekomenduojama būsimoms mamos? Ko reikėtų visai atsisakyti?

Planuojančių pastoti moterų mityba (kaip ir visų kitų) turėtų būti pilnavertė. Pakankami baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų, tinkamas kiekis išgeriamo vandens. Patarčiau vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, saldumynų. Dietą reikėtų ypač peržiūrėti, jeigu jūsų KMI per didelis. Įpratus teisingai maitintis, moteris nepriauga per daug svorio ir nėštumo metu. Jeigu moteris vegetarė ar veganė, patarčiau atlikti kraujo feritino tyrimą, įvertinti geležies atsargas organizme ir jeigu jos mažos, vartoti geležies papildus prieš pastojimą bei nėštumo metu.

Kokius papildomus vitaminus ar maisto papildus reikėtų pradėti vartoti planuojant šeimos pagausėjimą?

Dėl nevaisingumo tiriamos ir gydomos moterys turėtų būti informuojamos, kad kasdienis folio rūgšties vartojimas bent 1 mėn. prieš pastojimą ir po pastojimo iki 12 sav. nėštumo sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką. Rekomenduojama folio rūgšties paros dozė yra 0,4 mg, kuri turėtų būti padidinta iki 5 mg per parą, kai anamnezėje yra nervinio vamzdelio apsigimimai arba moteris nėštumo metu vartoja prieštraukulinius vaistus bei serga cukriniu diabetu. Kitų vitaminų ir maisto papildų vartojimas nėra rekomenduojamas, nes jų efektyvumas nėra įrodytas moksliniais tyrimais.

Ruošiantis būsimam nėštumo laikotarpiui bei gimdymui svarbi ir fizinė moters būklė. Ar rekomenduojama prieš pastojant intensyviau sportuoti, sutvirtinti kūną ir paruošti jį būsimam krūviui?

Visame pasaulyje didėja per didelę kūno masę turinčių žmonių, mažėja fizinis aktyvumas. Kiekvienai sveikai moteriai patarčiau padidinti fizinį aktyvumą ir jo neatsisakyti nėštumo metu. Galima surasti kiekvienam tinkamą užsiėmimą – vienai labiau tinka joga, kitai – mankšta vandenyje, trečioji renkasi makštą sporto salėje.

Fizinį aktyvumą kiekvienai būsimai mamai reikia pasirinkti individualiai, patartina ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Jeigu pirmuoju nėštumo trečdaliu moteris priauga jau keturis ir daugiau kilogramų, tai ypač reikėtų susirūpinti fiziniu aktyvumu ir peržiūrėti mitybos racioną. Gera fizinė moters būklė laukiant naujagimio dažnai lemia ir gerą emocinę savijautą.