Nerimas tokiose situacijose būna susijęs su susirūpinimu pradėti jautrią temą, nepatogumu nustatant elgesio ribas ar nerimu dėl žmogaus reakcijos. Bijome, kad pokalbis pasibaigs ginču ar konfliktu. Nors natūraliai tokių pokalbių bandome išvengti rašydami laiškus ar vis nukeldami pokalbio datą, dėl to problema neišnyks, o įtampa potencialiai tik augs, keldama jums vis didesnį stresą.
Planavimas ir pasirengimas pokalbiui gali padėti išlikti ramiu ir objektyviu jo metu, tad labiau tikėtina, jog jis bus sėkmingas ir duos kažkokios naudos.
Dėl susitikimo susitarkite su savo pokalbio partneriu. Raskite vietą, kur būtų pakankamai vietos pokalbio dalyvių asmeninei erdvei ir jie puikiai vienas kitą matytų, galėtų susėsti ar stovėti viename akių lygyje. Be to, blausioje ar tamsioje aplinkoje vykstantys pokalbiai retai pasibaigia sėkmingai.
Kai kitas žmogus kalba, įdėmiai ir sąmoningai jo klausykite, vietoje to, jog mintyse regztumėte naujus argumentus. Dialogas gali vykti tik abiems pusėms išklausius viena kitą, tad svarbu susikoncentruoti ne į save, bet į pokalbį ir jo eigą.
Sudėtingo pokalbio pradžią geriausia susiplanuoti ir pasirašyti iš anksto. Formuluokite mandagius išsireiškimus, pavyzdžiui: „Norėčiau pasikalbėti su jumis apie…“ arba „Mums tikrai reikia pasikalbėti apie...“ Niekada nenaudinga kaupti nusivylimą, pyktį ar apmaudą kurį laiką, o vėliau visą jį išlieti žmogui per vieną pokalbį. Dėl to, jeigu tik įmanoma, stenkitės sudėtingas problemas spręsti joms iškilus arba netrukus po to. Jeigu nuoskaudos kaupėsi ilgą laiką, išsakykite jas palaipsniui.
Pagrindinės taisyklės, kurių turėtumėte laikytis pokalbio metu:
1. Su pašnekovu likite maždaug tame pačiame akių lygyje. Kitaip tariant, visi pokalbio dalyviai turėtų sėdėti arba stovėti.
2. Kalbėdami žiūrėkite tam žmogui į akis.
3. Kalbėkite kiek įmanoma dalykiškiau ir ramiau. Tai padidina tikimybę, kad pašnekovas jus išklausys ir išgirs žodžius, bet ne emocijas.
4. Susitikimo metu venkite rodyti pirštais ar kaltinti nuolat nukreipdami žvilgsnį į vieną žmogų.
5. Nekartokite dažnai žmogaus vardo, negrasinkite, nerėkite, nebandykite prakeikti ar sužlugdyti. Kai taip elgiatės, žmogus užfiksuoja tik jūsų pyktį ir įžvelgia ataką, bet negirdi, ką jūs sakote. Tik pagarbus bendravimas veda į sveiką ir naudą teikiančią komunikaciją.
6. Apibūdindami savo problemas, būkite kiek įmanoma detalesni ir naudokite pavyzdžius.
7. Venkite žodžių: „visada“, „niekada“, „viskas“, „niekas“. Jie gali išreikšti jūsų nusivylimą, bet pašnekovui neleis suprasti, kada būtent jis pasielgė netinkamai ir ką savo elgesyje turėtų pakeisti.
8. Nepertraukinėkite. Kai kitas žmogus kalba, įdėmiai ir sąmoningai jo klausykite, vietoje to, jog mintyse regztumėte naujus argumentus. Dialogas gali vykti tik abiems pusėms išklausius viena kitą, tad svarbu susikoncentruoti ne į save, bet į pokalbį ir jo eigą.
9. Įsitikinkite, kad supratote viską, apie ką kalba jūsų pokalbio kolega. Nebijokite perklausti ar pasitikslinti infromaciją.
10. Prisiimkite atsakomybę vietoje to, kad dėl visko kaltintumėte kitus. Išlikite sąžiningi ir nemanipuliuokite kitais žmonėmis. Mokėkite pripažinti klydę, jeigu taip nutiko.
