Apie inkstų ligų diagnozavimą, gydymą bei prevenciją kalbamės su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytoju urologu Robert Jankovski.

Kovo 13-ąją minėjome Tarptautinę inkstų dieną. Koks tokios dienos tikslas?

Kaip ir daugelio tokių dienų, kovo 13-osios tikslas atkreipti žmonių dėmesį į savo sveikatą, o tiksliau – į inkstų būklę ir šio organo svarbą žmogaus organizme. Visą kovo mėnesį kalbame apie inkstų ligų prevenciją, jų diagnostiką ir gydymą.

Ne visi žmonės žino, kokią funkciją jų organizme atlieka inkstai, kam jie reikalingi, kur randasi. Kodėl šie organai tokie svarbūs?

Inkstų funkcija labai svarbi, nes jie valo organizmą nuo nuodingų medžiagų. Apie 25 proc. mūsų kraujo tūrio nuolat teka pro inkstus – būtent tiek jo reikia organizmui išvalyti. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, o inkstai kiekvieną dieną prafiltruoja apie 200 litrų, išvalydami kraują 40 kartų per dieną.

Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris organizme dalyvauja eritrocitų, kitaip vadinamų raudonaisiais kūno kūneliais, gamyboje. Be to, jis aktyvuoja vitaminą D, reikalingą normaliai kalcio apykaitai ir tam, kad mūsų kaulai būtų stiprūs. Nepamirškime, jog inkstai taip pat reguliuoja vandens ir elektrolitų kiekį organizme.

Jeigu kalbėtume apie inkstų vietą organizme, jie randasi juosmens srityje, guli užpakalinėje pilvo sienoje. Jeigu skauda inkstus, tai turėtumėte jausti nemalonius arba skausmingus pojūčius nugaros juosmeninėje dalyje į šonus nuo stuburo, po šonkauliais.

Ar daug žmonių Lietuvoje serga inkstų ligomis? Kokia yra statistika?

Lietuvos ir pasaulio statistika yra panaši. Apie 10 proc., kitaip tariant, 500 milijonų žmonių pasaulyje, turi inkstų problemų. Net 90 proc. žmonių patys apie tai nežino. Inkstų ligos labai klastingos tuo, kad prasideda iš lėto, nepastebimai, nesukeldamos specifinių simptomų. Žmonės dažniausiai ligas pastebi tuomet, kai sutrinka nuodingų medžiagų pašalinimas iš organizmo, – t. y. pagrindinė inkstų funkcija.

Ar yra rizikos grupės, kam gresia didžiausias pavojus susirgti inkstų ligomis?

Pagal dabartinę statistiką, dažniausiai inkstų ligos kyla cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Didesnis nei įprasta gliukozės kiekis pažeidžia kraujagysles, dėl to sutrinka inkstų funkcija. Cukrinis diabetas vadinamas civilizacijos liga ir sergančiųjų šia liga kiekis nuolat auga.

Taip pat reikėtų saugotis žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, sergantiems lėtinėmis infekcinėmis ar autoimuninėmis ligomis, turintiems įgimtas inkstų ligas ar inkstų ligų šeimyninę anamnezę.

Kokius požymius pastebėjus reikėtų įtarti inkstų ligą ir kreiptis į gydytojus?

Kadangi inkstai dalyvauja kraujo gamyboje ir jo spaudimo reguliavime, sumažėjus eritrocitų kiekiui būtų galima įtarti inkstų problemą. Taip pat, jeigu dažnai pakyla spaudimas, dieną atsiranda mieguistumas, o naktį neišeina užmigti, padidėjus šlakų kiekiui, sutrikus apetitui, pradėjus pykinti. Dėl inkstų problemų gali sumažėti šlapimo kiekis. Jeigu inkstų nepakankamumo požymiai pažengę, žmogui gali išsivystyti dinaminis žarnų nepraeinamumas.

Kaip nustatinėjamos inkstų ligos? Ar šis procesas ilgai užtrunka?

Nustatyti tikslią priežastį kartais gali būti sudėtinga, bet įmanoma darant nuoseklius tyrimus. Diagnostika visada pradedama nuo šlapimo tyrimo ir kreatinino kiekio kraujyje tyrimo. Šeimos gydytojas, tyrimų rezultatuose pastebėjęs inkstų pakenkimo ar nepakankamumo požymius, turėtų nusiųsti pacientą pas urologą ar nefrologą. Specialistai gali atlikti inkstų echoskopiją, biopsiją ir kitus tyrimus, kad diagnozė būtų patikslinta ir galėtume taikyti gydymą.