Kodėl reikia kalbėtis apie depresiją?

Nors depresija yra plačiai paplitusi ir gali paveikti bet kurio amžiaus žmogų, ji vis dar plačiai nepripažįstama ir menkai gydoma. Štai todėl būtina pradėti dialogą, mažinti su šia diagnoze susijusią stigmą. Nors depresiją galima gydyti ir jos išvengti, mažiausiai 75 proc. žmonių, kenčiančių nuo depresijos, negauna tinkamo gydymo. Negana vien tik didinti paslaugų apimtis. Lygiai taip pat svarbu didinti žinias ir supratimą apie šį susirgimą. PSO kampanija „Depresija: pasikalbėkime“ siekiama informuoti visuomenę apie depresiją, jos pasekmes, galimybes valdyt ligą bei suteikti pagalbą žmonėms. Tikriausiai negalima „įkalbėti“ depresijos, tačiau kalbėjimas apie depresiją yra pirmas žingsnis jos gydymo link.

Ar depresija yra plačiai paplitusi liga?

PSO depresiją laiko antra pagal svarbą sveikatos problema, kuri prisideda prie negalios ir sveikatos praradimo. Depresija taip pat yra pagrindinė savižudybių priežastis. Kasmet PSO Europos regione savižudybės nusineša 128 000 gyvybių. Pagal neseniai publikuotą PSO globalų sveikatos vertinimą 2015 m. žmonių, sergančių depresija, skaičius Europos regione siekė 40 milijonų, o paplitimas įvairiose šalyse siekė nuo 3,8 iki 6,3 procentų. Lietuvoje šis procentas siekia 5,6.

Dažnai girdime žmones sakant: „Jaučiu, kad man depresija“. Ar depresija yra liga, ar laikina būsena, kuri gali praeiti savaime? Kaip ji pasireiškia?

Liūdna nuotaika, prarastas gyvenimo džiaugsmas yra pirmieji depresijos simptomai. Depresija – tai prarastos emocijos, nepagrįstas kaltės pojūtis, mintys apie gyvenimo beprasmybę, sutrikęs miegas, nuolatinis nuovargis ir jėgų toka, prarastas arba žvėriškai išaugęs apetitas. Tai keletas depresijos požymių. Į juos būtina atkreipti dėmesį, kreiptis į specialistus.

Blogiausiu atveju depresija baigiasi savižudybe. Pagal dažnumą depresija yra antra, po avarijų keliuose mirties priežastis jaunų žmonių (15–29 metų) amžiaus grupėje. Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose Europos regiono šalyse savižudybių lygis yra didžiausias pasaulyje. Nors depresija yra labiau paplitusi tarp moterų, savižudžių daugiau tarp vyrų. Šis santykis siekia 1:4.

2015 m. žmonių, sergančių depresija, skaičius Europos regione siekė 40 milijonų.

Depresijos riziką didina su nerimu susiję sutrikimai, priklausomybės ir neinfekcinės ligos. Tai diabetas ir širdies ligos. Tiesa, gali būti ir atvirkštinė tendencija. Tai reiškia, kad žmonės, sergantys šiomis ligomis, turi didesnę tikimybę susirgti depresija. Iš dalies dėl šių priežasčių, depresija turėtų būti valdoma nespecializuotose sveikatos priežiūros įstaigose ir integruota į esamas neinfekcinių ligų bei prioritetinių programų, tokių kaip motinos, vaikų ir paauglių sveikatos paslaugų teikimo, platformas.

Kaip padėti sergančiam depresija, ką turėtų daryti artimieji?

Pirmiausia, reikėtų nebijoti kalbėtis, nes ši problema dažnai būna susijusi su kitomis rimtomis problemomis – psichoaktyvių medžiagų vartojimu, savižudiškais ketinimais. Reikėtų padėti žmogui įvardinti, kas su juo vyksta, ką matome iš šalies ir paraginti kreiptis pagalbos. Pagalba gali būti ne tik psichologinė ar psichoterapinė. Lengvos ar vidutinės depresijos atveju nebūtinai skiriami vaistai. Yra daugybė pagalbos būdų, kurių net nevadiname gydymu, bet kurie gali labai efektyviai padėti depresijos atveju. Pavyzdžiui, įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas leidžia pasiekti tokių pačių rezultatų, kaip ir gydymas vaistais.

Nors depresiją galima gydyti ir jos išvengti, mažiausiai 75 proc. žmonių, kenčiančių nuo depresijos, negauna tinkamo gydymo.

Koks galėtų būti vietos bendruomenių vaidmuo, padedant depresijos kankinamam žmogui, dažnai ir gelbstint jį nuo savižudybės?

Net kai paslaugos yra prieinamos, dauguma depresija sergančių asmenų vengia ar atidėlioja gydymą dėl prietarų ir diskriminacijos baimės. Čia aktyviai turėtų veikti artimieji, pažįstami žmonės. Labai svarbus ir bendruomenių vaidmuo. Turime Kupiškio pavyzdį. Prieš kelerius metus šis nedidelis rajonas Lietuvoje garsėjo kaip savižudžių kraštas. Savižudžių rajone buvo du kartus daugiau nei šalies vidurkis, tačiau sutelkus vietos bendruomenės, psichikos sveikatos specialistų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų pastangas pavyko sukurti sistemą, padedančią atpažinti galinčius pakelti prieš save ranką ir suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą. Per pastaruosius metus rajone situacija pagerėjo. Dabar į psichologus Kupiškyje kreipiasi 3–4 kartus daugiau žmonių, kamuojamų psichologinių problemų. Labai norėčiau paraginti kitų šalies savivaldybių vadovus sekti kupiškėnų pavyzdžiu, telkti bendruomenes bendram tikslui – padėti depresijos kamuojamiems žmonėms, kad jų mintys pasuktų pozityvia linkme, o sielos pajustų gyvenimo grožį ir prasmę.

Efektyvesnė depresijos prevencija ir gydymas kartu su supratimo ir žinojimo didinimu gyvybiškai svarbu, siekiant visuotinės sveikatos priežiūros ir mažesnės socialinės atskirties.

Kas gali padėti išblaškyti niūrias mintis ir sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą?

Žmonės, pajutę depresijos požymius ar juos pastebėję artimieji turėtų žinoti, kad dažnai padėti gali paprasti, kasdieniai dalykai. Visi žinome seną posakį, kad šuo geriausias žmogaus draugas. Posakis posakiu, tačiau ir moksliniai tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai padeda palaikyti gerą nuotaiką, didina savigarbą, mažina vienišumo pojūtį. Visi žinome, kad juoktis sveika. O mokslininkai teigia, kad turintys gerą humoro jausmą žmonės rečiau serga depresija. Nuginti niūras mintis padeda ir rūpestis kitais, savanorystė. Savanoriavimas garantuoja gerą nuotaiką bet kokio amžiaus žmonėms, mat besirūpinant kitu pamirštami savi rūpesčiai ir problemos.

Dar vienas svarbus dalykas, stengiantis išvengti depresijos, tai fizinis aktyvumas. Nustatyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas skatina visavertę biologiškai aktyvių medžiagų sintezę galvos smegenyse ir sąlygoja gerą bendrą savijautą, gerą nuotaiką, mažina psichologinį skausmo suvokimą. Vienatvė, vienišumas – tai idealios sąlygos rastis depresijai, todėl socialinio tinklo sukūrimas yra svarbus depresijos gydymui. Palaikomosios psichoterapinės grupės, bendravimas internetinėje erdvėje, laikas su šeimos nariais ar draugais, sporto klubų lankymas ir kitos veiklos suartina žmones bei motyvuoja juos veiklai.