Sulaukęs trijų metų žmogus pradeda suprasti, kad jis yra atsakingas už savo veiksmus. Jie tampa suderinti su potencialiu kaltės jausmu ir savarankiškumu, laisva valia pasirinkti, kokius veiksmus nori atlikti. Priklausomai nuo patirties vaikystėje, kaltės jausmas gali tapti sudėtingai sprendžiama emocija, dažnai perauganti į pyktį, gynybą, fizinio skausmo kėlimą ar aplinkinių kaltinimą.

Žmonės skirtingai išgyvena nesėkmes ir klaidas. Vieni gali lengvai su jomis susidoroti, priimdami, pasimokydami ir gyvendami toliau, tuo tarpu kiti gali ilgai jausti kaltės jausmą, būti nusivylę ir mažiau pasitikėti savo jėgomis.

Šeimoje paaugliai jaučia norą rasti savo gebėjimus ir išbandyti galią sukelti skausmą, dėl to jie dažnai dirbtinai kelia konfliktus ir bando artimųjų, pedagogų ar draugų kantrybę. Jiems įdomu, kokias reakcijas gali iššaukti jų padaryti veiksmai. Paaugliai turi pamatyti ir priimti vyresnėlių, tėvų ar pedagogų galią bei suprasti santykių „taisykles“, kurių jie turi laikytis arba gali sulaužyti.

Kalbant apie romantinius santykius, tam, kad poroje vyrautų harmonija, reikalingas vaidmenų pasidalijimas. Tuomet pasidalijama ir reikalavimais, lūkesčiais, nesekmėmis. Kadangi abu žmonės yra atsakingi už komandinio darbo defektus, sumažinamas stresas bei konfliktų galimybė. Abu partneriai yra lygiaverčiai, geriau supranta savo ir kito padarytas klaidas bei drauge gali iš jų pasimokyti.

Kaip išmokti prisiimti atsakomybę?

Nusavinkite savo jausmus. Prisiminkite praėjusią savaitę padarytas klaidas, pagalvokite, ko galėtumėte iš jų pasimokyti ir nebekartoti ateityje, tačiau jokiu būdu savęs nekaltinkite. Pripažinkite, kad jos prisidėjo prie dabartinės situacijos ir vietos, kurioje atsidūrėte.

Supraskite savo motyvaciją. Pagalvokite apie tai, kas gyvenime išprovokuoja jūsų pyktį,smurtą, konfliktus. Atsiminkite, jog pasyvus ir agresyvus elgesys santykiuose yra draudžiamas.

Pripažinkite savo elgesio pasekmes. Kartais pasekmes labai sunku numatyti iš anksto, tad jas sužinome tik įvykus įvykiui, atsitikus nesėkmei ar nepasiteisinus spėlionėms. Tai visiškai normalu. Svarbu, kad dėl pasekmių nekaltintumėte tik susiklosčiusių aplinkybių, o savo veiksmuose įžvelgtumėte sąryšį su nepasisekusiu įvykiu ar netenkinančiu rezultatu.