Nutukimas yra vienas svarbiausių įvairių ligų rizikos veiksnių. Ypatingą dėmesį rekomenduojama atkreipti, kai riebalinis sluoksnis kaupiasi liemens srityje – jis apsunkina vidaus organų veiklą, o tai padidina riziką vystytis įvairioms lėtinėms ligoms. Asmenys su antsvoriu turi didesnę arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto ir net onkologinių susirgimų riziką. Šios ligos dažniausiai lemia papildomas komplikacijas ir diagnozių sąrašas su laiku ilgėja, kartu didindamas ir ankstyvos mirties riziką.
Šalia organų besikaupiantys visceraliniai riebalai nepastebimi, tačiau jų gali turėti ir normalaus sudėjimo bei antsvorio neturintys žmonės. Jų nepamatysite, tad nustatyti vidinių riebalų sankaupas įmanoma tik kūno analizatoriumi ar naudojant kitus specialiai tam skirtus prietaisus. Tai, kad vidiniai riebalai gali kauptis ir antsvorio neturintiems žmonės, įrodė profesoriaus Jimmy Bello atliktas tyrimas: ištyrus 800 normalų svorį turinčių žmonių paaiškėjo, kad maždaug pusė iš jų turi perteklines riebalų sankaupas aplink gyvybiškai svarbius organus: širdį, kepenis ar kasą.
Tačiau nereikia pulti į kraštutinumus – nedidelis visceralinių riebalų kiekis (maždaug litras) gali būti netgi naudingas, mat šie riebalai padeda apsaugoti pilvo ertmėje esančius organus. Tačiau riebalų perteklius organizmui nėra sveikas, nes riebalai spaudžia vidaus organus, kraujagysles. Kai šių riebalų yra daugiau nei 10 proc., ženkliai padidėja rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Gera žinia ta, kad visceralinių riebalų pavyks atsikratyti kur kas lengviau, nei poodinių – vidiniai riebalai tirpsta maždaug 3 kartus greičiau, nei poodiniai. Interneto platybėse galima rasti daugybę „stebuklingų“ receptų, padedančių atsikratyti šių riebalų, tačiau tiesa yra labai paprasta: padėti gali tik subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Tai įrodė profesorių Fredriko Karpe ir Dylano Thompsono atliktas tyrimas. Tyrimo dalyviai buvo paskirstyti į grupes ir bandė skirtingus receptus – pirma grupė padidino fizinio aktyvumo lygį, antra grupė vartojo daugiau pieno produktų (buvo manoma, kad tai padeda pašalinti vidinius riebalus), trečia grupė intensyviai darė atsilenkimus ir ketvirta grupė laikėsi subalansuotos dietos.
Po 6 savaites trukusio eksperimento paaiškėjo, kad daugiausiai vidinių (ir išorinių) riebalų atsikratė tie dalyviai, kurie rinkosi subalansuotą mitybą. Tačiau verta išskirti ir pirmąją grupę, kuri dėl padidėjusio fizinio krūvio riebalų nenumetė, tačiau akivaizdžiai pagerino bendrus savo sveikatos rodiklius. Taigi mokslininkų išvada labai paprasta: subalansuota mityba ir sportas – patikimiausias būdas kovojant su vidiniais riebalais.