Menininkė, nominuota Globalios Lietuvos apdovanojimui už Lietuvos garsinimą pasaulyje Jolita Vaitkutė (28 m.) bene vienintelė Lietuvoje nuosekliai kuria gilių poteksčių tvarų meną iš nuolaužų, augalų lapų, žiedlapių, spyglių, atliekų, maisto produktų ir visa ko, kas papuola po ranka. Jos instaliacijos „(Ne)amžinos vertybės“, „Anglies miškas“ skatina susimąstyti apie tai, ką žmogus palieka po savęs planetai. „Menas yra būdas geriau suprasti tvarumo iššūkius ir pažvelgti dėl ateities kylančiai baimei į akis“, – sako Jolita. 

Jolita, baigusi gimnaziją iš gimtojo Joniškio iškart atvykote į Vilnių. Bet ne studijuoti, o kurti. Kas čia Jūsų laukė, kokia buvo pradžių pradžia svetimame mieste? Iš karto išgarsėjote kurdama žymių žmonių portretus iš keistų medžiagų: knygų, daržovių, muzikos instrumentų?

Būdama moksleivė, dar visai vaikas, aš pradėjau intensyviai kurti, piešiau portretus, tai buvo labai mane įtraukianti veikla, kuriai skirdavau daugiausia laiko. Po to man truputį nuobodu pasidarė, pradėjau kurti ne tik pieštukais, bet ir įvairiomis kitomis priemonėmis. Paskutinėse klasėse svarsčiau, kaip toliau elgtis su savo kūrybiniu gyvenimu. Supratau, kad mano egzaminų rezultatai nebus patys geriausi, man teks sugalvoti būdą, kaip savo kūrybiniu keliu eiti. Būdama dvyliktokė išsiunčiau savo piešinėlius įvairioms agentūroms ir viena studija mane priėmė atlikti praktikos. Po paskutinio – istorijos – egzamino kitą dieną išvykau į Vilnių žinodama, kad čia atvykusi turėsiu kūrybinę praktiką savo svajonių studijoje. Dirbau Valakampiuose, Meno, rezidencijų ir edukacijos centre „Rupertas“. Reikėjo kaip nors užsidirbti pinigų. Iš paskutinių litų, kuriuos turėjau skirti maistui, nusipirkdavau ką nors, iš ko padarydavau printą ir atspausdinusi parduodavau. Netrukus per pirmus metus padariau pirmas savo reklamas, mane pastebėjo reklamos agentūros ir pakvietė dirbti kartu. Darbai pradėjo suktis, dariau daug įvairių su kūryba susijusių dalykų. Dirbau maketuotoja, maisto stiliste ir t. t. Visus įgytus įgūdžius dabar tinkamai panaudoju. 

Visą interviu su J. Vaitkute skaitykite birželio mėnesio „Moters“ leidinyje.