Aš ją vadinu saugia egzotika. Šalies plotas beveik lygus Lietuvos plotui, tiesa, gyventojų ten dešimt kartų daugiau, nei pas mus, o norint nuvažiuoti kad ir nedidelį 100 kilometrų atstumą, teks užtrukti mažiausiai tris valandas. Vis dėlto Šri Lankoje, kitaip nei kaimyninėje Indijoje, mažiau matyti skurdo ir šiukšlių; kitaip nei Kinijoje, žmonės yra malonesni ir geriau kalbantys angliškai; kitaip nei Tailande, čia vis dar nėra per daug turistų (gali būti, kad ilgai tai netruks)
Visi Šri Lankos vardai
Ašaros formos Šri Lanka, tarytum pakibusi po Indijos subkontinentu, turėjo daugybę vardų, vieną už kitą gražesnių.
Žodis „Lanka“ reiškia „sala“. Taip sala vadinama senoviniame pasakojime „Ramajana“, kuriame karalius Ravana pavagia princesę Sitą ir nusiveža ją į Lanką. Vėliau Rama su beždžionių karaliumi Hanumanu ją išgelbsti. Šis epas yra vienas populiariausių induistinėse ir budistinėse šalyse. Iš Indijos atkeliavęs ir vietos karalių dinastiją pradėjęs princas salą pavadino Tambapanni, kas sanskrito kalba reiškia varį. Būtent varį jam priminė pakrančių smėlis, kuris dabar taip mėgstamas turistų.
Serendipas yra vienas romantiškiausių senovinių Šri Lankos vardų. Jį sugalvojo persai, transformuodami žodžius, reiškiančius „liūto buveinė“. Šis pavadinimas net įkvėpė žodį serendipity, kurį XVIII a. sukūrė Horacijus Walpole. Serendipity – kai kas nors nutinka netikėtai, bet teigiamai ir naudingai. Laimingas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, geros atostogos, ar ne?
Iš arabų kalbos žodžio saheelan kilo daugybė Ceilono pavadinimo variantų. Portugalų kalba – Celiao, ispanų kalba – Selan, prancūzų kalba – Selon. Vėliau, kai sala tapo britų kolonija, žodis pavirto Ceilonu. Ceilono vardu buvo pavadinta garsioji arbata ir daugelis kitų iš salos eksportuojamų produktų. Ceilonas buvo oficialus šalies pavadinimas net praėjus porai dešimtmečių po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo.
Dabartinis Šri Lankos pavadinimas buvo priimtas 1972 m., kai sala tapo visaverte respublika. „Lanka“ buvo paimtas iš senovinio salos pavadinimo ir sujungtas su „Sri“, reiškiančiu „spindintis“. Taigi Šri Lanka reiškia „spindinti sala“. Tikrai puiki vieta bet kuriam keliautojui.
Istorija ir kasdienybė
Šri Lankos istorija turtinga, taip pat ji įdomi gyvomis budizmo tradicijomis, o keliautojus išmoko džiaugtis mažais kelionių mozaikos gabalėliais: atiduoti pagarbą religijai basomis vaikštant aplink įspūdingas stupas (šventyklų atitikmuo budizme), pakalbėti su vienuoliu po banjanu, išaugusiu iš sėklos to medžio, po kuriuo nušvito Buda, pakelėje išgerti kokoso vandens, sutikti laisvą laukinį dramblį ir pasimėgauti ajurvediniu masažu. Galbūt Šri Lanka ir nepriblokš visko mačiusio keliautojo keistomis tradicijomis, bet man ji yra puikus pavyzdys, kaip religija atneša paprastos laimės į kasdienį gyvenimą.
Kiekvieną mėnesį per pilnatį Šri Lankoje yra nedarbo diena, budistai (jie sudaro 70 procentų šalies gyventojų) mini svarbias datas, susijusias su Budos gyvenimu ir budizmu šalyje. Viena svarbiausių, vadinama Vesak, mini net tris Budos gyvenimo datas – gimimą, nušvitimą ir nirvaną. Turistams šios dienos svarbios ne tik dėl to, kad nesutvarkysite būtinų formalumų, nenusipirksite alkoholio ar mėsos, bet ir dėl galimybės pajusti gyvą tradiciją. Pudžos diena (poya) yra skirta maldai, o į šventas vietas, prie stupų, susirinkę maldininkai dega žvakeles. Suplanuoti kelionę per pilnatį gana lengva ir galėsite pabūti šios šventės dalimi, pajusti stiprią bendrystės energiją.
Polunaruvos ir Anuradhapūros šventyklos centrinėje Šri Lankoje – didžiulės įspūdingų griuvėsių kolekcijos. Buda sėdi, Buda guli, o štai ten – laimina. Vienas įspūdingiausių Šri Lankos istorijos paminklų – Budos danties šventykla senojoje sostinėje Kandyje. Šioje vietoje nuolat grūdasi vienuoliai, turistai, prekeiviai.
Po mirties sudeginto Budos dantį iš laužo išnešė vienuolis, o paskui iš Indijos buvo slapčia išgabentas į Šri Lanką, kad neatitektų kitatikiams. Tada Kandžio karalius pastatė pirmąją šventyklą, skirtą šiai relikvijai. Budos dantis visais laikais simbolizavo valdžią, todėl kai kurie lyderiai dėl relikvijos net suremdavo kardus.
Budos dantį vienuoliai parodo kas šešerius metus – bet kasmet vyksta speciali danties šventė. Festivalis „Esala Perahera“ – tai svarbiausia budistinė šventė Šri Lankoje. Švenčiama rugpjūtį, 10 dienų prieš pasibaigiant mėnulio pilnačiai. Saugomas auksiniame kupole, vieną kartą per metus jis išnešamas iš šventyklos siekiant gauti dievų palaiminimą, prišaukti lietų, pažadinti gamtą, derlingumą. Auksinis kupolas užkeliamas ant gausiai papuošto dramblio, kurį lydi spalvinga ir triukšminga procesija: tūkstančiai dekoruotų dramblių, piligrimų, šokėjų, akrobatų, ugnies rijikų, būgnininkų.
Dar viena Šri Lankos įžymybė, irgi susijusi su karališkomis regalijomis, yra Sigirija (lietuviškai – „Liūto uola“), matoma už dešimčių kilometrų. Tai – raudono atspalvio 200 metrų aukščio uola, ant kurios penktajame amžiuje buvo pastatyta tvirtovė ir rūmai. Dabar iš rūmų likusios tik įspūdingos plytų krūvos, o iš masyvios liūto skulptūros – pora įspūdingo dydžio letenų. Tačiau ypatingo grožio gamta ir nuo uolos atsiveriantys vaizdai nepalieka abejingų. Tvirtovę pastatė toks istorinis psichopatas, 477 metais nužudęs savo tėvą ir užėmęs sostą. Bijodamas netikro brolio keršto, princas Kasijapa ant uolos įkūrė neprieinamą rezidenciją. Čia tėvažudys gyveno beveik 18 metų. Vėliau, artėjant įbrolio armijai, jis nusileido nuo uolos. Kasijapos armija išsilakstė, o jis, nenorėdamas pasiduoti, nusižudė. Jo įbroliui rūmų neprireikė. Uola kelis šimtmečius buvo užmiršta. Vėliau čia įsikūrė vienuoliai. Užlipti čia gali pasirodyti sunku, tačiau visus laiptus ir laiptelius įveikia net pagyvenę turistai su vaikštynėmis, svarbu palengva siekti užsibrėžto tikslo.
Geriausia vieta drambliams
Kur Šri Lankoje pamatyti dramblius? Atsakymas paprastas – visur. Beveik visuose nacionaliniuose parkuose, tačiau nebūtinai turite mokėti už safarį, tinkamomis valandomis dramblius galite sutikti ir keliuose, visai netoli jūsų. Beje, ar žinote, kaip atskirti Afrikos ir Azijos dramblius? Afrikos dramblių ausys yra daug didesnės nei jų giminaičių ir savo forma primena Afrikos žemyną, o Azijos dramblių ausys – Indijos subkontinentą. Taip pat skiriasi ir straublys – Afrikos drambliai turi du „pirštus“ straublio gale, o Azijos drambliai – vieną.
Aktyviausias dramblių laikotarpis – maisto medžioklė – yra naktis, tamsa. Tuomet jie labai mėgsta skanauti vaisius iš žmonių sodų. Pamatysite, kad dauguma kelių ir namų yra apsaugoti elektrinėmis tvoromis, kurios įjungiamos naktį, kad drambliai nevogtų vaisių nuo medžių, o tai darydami – nesunaikintų likusio sodo ar net namo dalies. Drambliai prausiasi apie vidurdienį. Tada jie eina prie artimiausių ežerų maudytis. Po maudymosi seanso, tarp 15 ir 18 val., yra laikas, kai juos galima pastebėti aplink kelius, laukuose, vienus ar su kompanija.
Atvykę į Šri Lanką liepos–spalio mėnesiais, galėsite stebėti dramblių susibūrimą Minerijos nacionaliniame parke, kur jie ganosi, žaidžia, ilsisi ir geria. Sakoma, kad taip atsitinka todėl, kad kai Šri Lankoje prasideda sausasis sezonas (kuris skiriasi šiaurėje ir pietuose), drambliai migruoja čia, kur yra patikimas vandens šaltinis.
Jalos nacionalinis parkas yra bene populiariausias ir žinomiausias parkas visoje Šri Lankoje. Tai antras pagal dydį nacionalinis parkas ir be dramblių čia gali pasisekti pamatyti leopardą ar Šri Lankos lokį. Vienintelė problema, kad parke nuolat būsite apsupti ir kitų džipų.
Rankomis ar šaukštu?
Tai, ko tikrai atsivalgysite, bus ryžiai ir karis – pagrindinis patiekalas Šri Lankoje. Jis dažnai valgomas ant banano lapo ir tradiciškai valgomas rankomis (be stalo įrankių), kaip ir visi kiti patiekalai. Patiekalas visada vadinamas ryžiais ir kariu, niekada kariu ir ryžiais, nes ryžiai laikomi svarbiausia patiekalo ir visos virtuvės dalimi. Krevečių, vištienos, avienos, vegetariškas, moliūgų, raudonųjų lęšių, baklažanų – karis visoks, kokį tik galite įsivaizduoti. Daugelyje restoranų kampe įrengtos kriauklės, kad svečiai galėtų nusiplauti rankas prieš ir po valgio. Dešine ranka surinkite ryžius bei kitą maistą į lėkštę ir sumaišykite. Padarykite gumulėlį ir laikydami jį rodomuoju ir didžiuoju pirštais su nykščiu įstumkite į burną. Visa tai daryti tik dešine ranka. Net jei galvojate, kad tai nehigieniška – pasimokyti tikrai verta.
Ką dar skanaus atradau Šri Lankoje? Patiekalas paprastas, bet pavadinimas itin viliojantis – kiaušinio šoklys (angl. egg hopper), t. y. ryžių paplotėlis su keptu kiaušiniu. Europoje būtų laikomas įprastu pusryčių patiekalu, o Šri Lankoje – valgomas vėliau. Tam, kad ragaudami naujus dalykus išlaikytumėte savo pilvą sveiką, būtinai po maisto užsisakykite tradicinį desertą. Jie jį vadina varške su medumi, nors man tai panašiau į jogurtą. Daugelyje kaimų prie kelio stovi atviri prekystaliai, kuriuose ta varškė-jogurtas pardavinėjama moliniuose puoduose. Būtent grubus akyto molio puodas ir sukuria ypatingą skonį bei tekstūrą, kurios, deja, nepavyks atkurti namie.
Kvapnusis puodelis
Ceilono arbatos istorija iš tiesų prasideda nuo... kavos. Salos klestintys kavos ūkiai buvo sugriauti ligos (grybo), kuri sunaikino beveik visus kavamedžius. Tačiau ši katastrofa leido Šri Lankai pasidabinti žaliuojančiomis arbatos kalvomis, kurios dabar yra neatskiriamas šalies simbolis. Pirmasis arbatmedis buvo pasodintas Karališkuose botanikos soduose 1824 metais, o po 45 metų Jamesas Tayloras sukūrė pirmąją plantaciją, nuo kurios prasidėjo masinė arbatos gamyba. 1890 m. seras Thomas Liptonas nusipirko plantaciją ir iš čia paruošto pirmojo arbatos pakelio išaugo didžiulė „Lipton“ arbatos kompanija, šiandien žinoma visame pasaulyje. Ir dabar arbata lieka Šri Lankos pagrindine eksporto preke – ji yra ketvirta didžiausia arbatos eksportuotoja pasaulyje (19 proc. visos rinkos). Ceilono arbata garsėja kaip švariausia arbata pasaulyje. Šri Lankoje galima aplankyti daugybę arbatos plantacijų, kuriose galima surengti ekskursiją ir sužinoti, kaip renkami ir vėliau apdorojami arbatos lapeliai, ir net gauti arbatos pavyzdžių.
Arbata auginama skirtinguose aukščiuose, todėl jos skoniui įtakos gali turėti saulės šviesos kiekis, temperatūra, aukštis virš jūros lygio ir dirvožemio tipas. O pabuvę arbatos plantacijose ir pamatę, kur dedamos pagrindinės produkcijos atliekos, ko gero, nebepirksite arbatos tuose pakeliuose. Arbatos sodinukų apsuptyje stipriai jaučiamas kolonijinis palikimas, o arbatos gėrimo tradicijos stiprios kaip karalienės dvare. Ir nenustebkite, kai vakare savo viešbučio lovoje rasite karšto vandens pūslę – naktys čia gali būti itin žvarbios.
Nusileidus šiek tiek žemiau ir vaikštant po prieskonių sodus labai aiškiai suvoki, kodėl dėl šios mažytės salos kraują liejo tolimų šalių vyrai. Gidai suokia sakmes apie kakavą, vanilę, cintronelą, laužia lapus, kiša uostyti, ragina ragauti, tikėdamiesi tavo veide nuostabos, susižavėjimo ir kitų gerų emocijų. Arabai, portugalai, olandai, britai čia veržėsi dėl prieskonių, o labiausiai – cinamono, kurio lotyniškas pavadinimas kilęs nuo Ceilono salos vardo. Žmonės čia prieskonius nuo neatmenamų laikų vartoja kaip medikamentus, maisto produktų konservavimo priemonę ir patiekalų skoniui pagerinti. O dabar, pažiūrėję, kaip auga muskato riešutai, imbieras, kardamonas, ananasai, gvazdikėliai ar pipirų medžiai, sužinosite ir kaip viską reikia skubiai įsigyti, nes nuo šiol jūsų sveikata kardinaliai pagerės – namo parsivešite vaistus praktiškai nuo visų ligų.
Atostogos sveikatai
Keliaudami Šri Lankoje nuolat matysite iškabas – „ajurvedinis masažas“. Tiek paprastos kaimo įstaigos, tiek daugelis vidutinės klasės ir prabangių Šri Lankos viešbučių siūlo pasimėgauti senoviniu salos paveldu. Ajurveda pas mus laikoma alternatyvia medicina, tačiau Vakarų medicinos istorija yra lyg kūdikis, palyginti su daugiau nei 5 000 metų senumo ajurvedos tradicijomis, susiformavusiomis stebint gamtą. Jei norite tikrų sveikatos atostogų savo kūnui, sveikatinimosi programai reikėtų skirti 10–14 dienų, o norintiesiems viso organizmo valymo – 21 dieną. Priklausomai nuo savijautos ir tikslų, ajurvedos gydytojas parenka pančakarmos procedūras. Pančakarma dažniausiai susideda iš dietos, nosies valymo, vaistažolių pirties ar vonios, masažo ar kitos kosmetologinės procedūros ir lydyto sviesto (angl. ghee) vartojimo.
Net jei atvykote pažinti šalį ir šiek tiek pasimėgauti poilsiu prie vandenyno, ajurvedą į savo atostogas Šri Lankoje vis tiek galite įtraukti – išbandykite vieną ar dvi procedūras, o galbūt kitą kartą tai bus puiki priežastis sugrįžti
Patarimai keliaujantiesiems į Šri Lanką
- Šri Lankoje metai skirstomi į sausąjį ir lietingąjį sezoną. Tačiau, jei lyja pietuose ir vakaruose, prie jūros galite ilsėtis rytuose. Šri Lanka yra ta šalis, kur visus metus ta pati temperatūra, o milžiniškų liūčių būna gana retai. Vis dėlto, geriausias metas keliauti čia yra nuo lapkričio iki balandžio.
- Būtinai paragaukite iš šių vietų kilusio karališkojo kokoso – jo saldus vanduo puikiai atgaivins karštą dieną. Tik nepadauginkite, mat nepratusiam keliautojui didelis kiekis gali virsti ilgu sustojimu WC.
- Nors Šri Lanka atrodo dvasinga ir rami šalis, čia daug triukšmo gatvėse. Nusiteikite lėtai judėti per kamščius, nuolat pypsėdami automobilio ar tuktuko signalais.
- Daugelyje pasaulio šalių galvos judinimas aukštyn ir žemyn reiškia „taip“, o į šonus – „ne“. Šri Lankoje yra priešingai. Neleiskite, kad tai jus suklaidintų.
- Galvos kraipymas Šri Lankoje gali reikšti bet ką: taip, ne, galbūt, net neįsivaizduoju. Verta išmokti ir jums, pravers namie – bent jau pralinksmins aplinkinius.
- Vienu metu Šri Lankoje tapo madinga restoranus, barus ir kavines vadinti viešbučio vardu. Jei gatvėje praeisite pro kokią nors vietą, kurios pavadinime yra žodis viešbutis, tai gali būti ne nakvynės vieta, o kitas jūsų sustojimas pavalgyti!
- Kelionių į Šri Lanką ieškokite www.travelplanet.lt.
Užsakymo nr.: PT_85337
