„Šis žurnalas visada buvo svarbiausias moterų žurnalas, - teigia Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė prof. Dalia Leinartė. - Ir net tik moterų. Manoma, kad „Tarybinę moterį" skaitė įvairaus amžiaus ir lyties Lietuvos gyventojai. Net milžiniškas tiražas neatspindėjo tikrosios padėties. Žurnalas eidavo iš rankų į rankas. Tai, be jokios abejonės, pats masiškiausias, populiariausias žurnalas Lietuvos istorijoje. Šiuo metu žurnalą galima vadinti visuomeniniu leidiniu, kuris turi didelę įtaką visuomenės pažiūrų formavimuisi, vyrų ir moterų santykių modeliui. Ar ateityje jums neteks keisti pavadinimo?"
„Moteris“ – už moteris
Žurnalas „Moteris" buvo pradėtas leisti 1920-aisiais. Tais metais įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Iki tol mūsų šalyje atstumo niekas nematavo metrais, o svorio - kilogramais. Nebuvo pastatytas nė vienas operos spektaklis. Ir nė viena moteris nebuvo išrinkta Lietuvos Tarybos nare, dėl to Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašė vien vyrai. Tokį valstybiniu lygiu išreikštą moterų ignoravimą aktyvios moterys suprato kaip pažeminimą. Joms reikėjo stiprios organizacijos ir savo leidinio, kad galėtų kovoti už moterų teises. Didžiausia šalies moterų organizacija tuo metu buvo Lietuvių katalikių moterų draugija, tad ji ir ėmėsi leidybos.
Iš pradžių „Moteris" buvo vos keliolikos puslapių laikraštis, leidžiamas kas mėnesį. Tai buvo vienintelis moterims skirtas leidinys visoje šalyje. Pirmasis jo numeris, datuojamas 1920-ųjų rugsėjo 14 diena, buvo išleistas 3000 egzempliorių tiražu. Šis laikraštis (iš pradžių spausdintas kartą per mėnesį, o nuo 1937-ųjų - kas dvi savaites) buvo leidžiamas iki pat 1940-ųjų, o 1952-aisiais atgimė kaip žurnalas „Tarybinė moteris".
Apie pirmuosius žurnalo „Moteris" žingsnius ir pirmąją šio leidinio redaktorę - šviesaus atminimo Stefaniją Paliulytę-Ladigienę - jubiliejinaime žurnalo numeryje žurnalistei Virginijai Majorovienei pasakoja S. Paliulytės-Ladigienės dukra Marija Vildžiūnienė su vyru Vladu. „O, kad Lietuva turėtų daugiau tokių lietuvaičių, jos pakeltų Lietuvą!" - taip Lietuvos šviesuolis Juozas Tumas-Vaižgantas atsiliepė apie ponią Stefaniją. Ši sudėtingo, dramatiško likimo, tačiau be galo aristokratiška ir orios laikysenos moteris buvo labai svarbi figūra to meto inteligentijos gyvenime.
„Metų Moteris“ tapo nacionaliniu projektu
Iki pat leidybos nutraukimo Antrojo pasaulinio karo metais žurnalo „Moteris" redaktore buvo Magdalena Draugelytė-Galdikienė. Ši aktyvistė buvo viena iš moterų, kurių dėka šalies civilinis kodeksas buvo pakeistas taip, kad beveik sulygino moterų ir vyrų teises. Už Motinos dieną taip pat turėtume padėkoti vienai pirmųjų „Moters" redaktorių M. Draugelytei-Galdikienei - jos pastangomis įvyko įvairių moterų organizacijų ir spaudos atstovų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta, kad ši diena turi būti valstybinė šventė.
Nuo 1992-ųjų, tuometės žurnalo „Moteris" vyriausiosios redaktorės Dalios Daugirdienės iniciatyva buvo nuspręsta pagerbti daugiausiai nusipelniusią moterį skiriant jai „Metų Moters" titulą (dabar - „Lietuvos Metų Moters" titulas). 2008-aisiais, vyriausiosios redaktorės Gražinos Michnevičiūtės pastangomis, ilgametė apdovanojimų tradicija buvo pakelta į aukštesnį kokybės lygmenį - tapo nacionaliniu projektu, kuriame aktyviai dalyvauja ir visuomenė.
Didžiausias - didesnis nei pusės milijono - žurnalo „Moteris" tiražas buvo nuo 1989-ųjų iki 1991-ųjų. Į „mielą redakciją" kreipdavosi kone visi Lietuvos gyventojai: namų šeimininkės, nesuprasti poetai, neištikimų vyrų žmonos, neklaužadų vaikų motinos... „Net milžiniškas tiražas neatspindėjo tikrosios padėties. Žurnalas eidavo iš rankų į rankas. Be jokios abejonės, „Moteris" - pats masiškiausiai skaitytas, populiariausias žurnalas Lietuvos istorijoje", - patvirtina prof. D. Leinartė.
Kaip keitėsi viršelio veidas?
Laikas subrandino „Moterį".1989-ųjų gegužę išėjo žurnalo numeris be žodžio „Tarybinė". „Koks gražus mums buvo pirmasis „Moters" viršelis - ant tautinio austo rankšluosčio padėta gyva rūtų šakelė. Dabar atrodo taip graudžiai ir naiviai, bet tada..." - žurnalo „Moteris" viršelių istorijas mena dabartinė žurnalo „Mano namai" vadovė Dalia Daugirdienė, „Moters" vyriausiąja redaktore dirbusi nuo 1994-ųjų iki 1999-ųjų.
Žurnale „Moteris" buvo pradėti spausdinti ir pirmieji mados puslapiai Lietuvoje. „Na, mes, palyginti su tuo, kaip dabar dirba „Moters" mados puslapių kūrėjai, buvome visiški diletantai, bet ambicingi, - sako D. Daugirdienė. - Mados puslapius pradėjome kurti, galima sakyti, iš nieko. A. a. Barbara Kalėda, atitekėjusi į Lietuvą iš Lenkijos, kiekvieną vasarą vykdavo paviešėti namo, į Krokuvą, o atgal grįždavo su šūsnimis madų žurnalų. Juos vartydami, pradėjome kurti madą „Moteryje"."
Pasak buvusios „Moters" redaktorės D. Daugirdienės, tikrasis perversmas, neatpažįstamai pakeitęs žurnalo veidą, įvyko tada, kai viršeliams buvo pradėtos fotografuoti simpatiškos moterys, žinomi veidai. Ant žurnalo „Moteris" viršelio puikavosi tokios ir šiandien garsios moterys, kaip drabužių dizainerė Julija Žilėnienė (dabar - Janulaitytė), aktorės Nijolė Oželytė, Rūta Staliliūnaitė, televizijos žurnalistė Edita Mildažytė, manekenės Renata Mikailionytė ir Aistė Jasaitytė, aktorės Jurga Kurauskaitė, Aurelija Tamulytė, drabužių dizainerė Ramunė Piekautaitė, rašytoja Jurga Ivanauskaitė, modelis Svetlana Griaznova ir daugybė kitų be galo ryškių asmenybių.
Jubiliejinio žurnalo „Moteris" veidas - turbūt jauniausia viršelio moteris - septyniolikmetė Julija Steponavičiūtė (ją įamžino jaunas ir labai perspektyvus Londone gyvenantis ir dirbantis fotomenininkas Rokas Darulis). Prieš trejus metus Julija įžengė į modelių pasaulį ir netruko tapti vienu geidžiamiausių veidų. Nuoširdus, šiltas ir atviras J. Steponavičiūtės ir žurnalistės Virginijos Majorovienės pašnekesys ir jaunos merginos kelias į šlovės Olimpą - jubiliejiniame gruodžio mėnesio žurnale „Moteris".
Įdomūs faktai
1920-aisiais gimė „Moteris" ir...
...kino genijus Federico Fellini,
...garsiausia Lietuvos žolininkė Eugenija Šimkūnaitė,
...pasaulinio garso fantastas Ray'us Bradbury,
...kardinolas Vincentas Sladkevičius,
...poetas Paulius Širvys.
