Daugmaž tuo metu, kai gimė žurnalas „Moteris“, damos paėmė į rankas skustuvus ir pradėjo šienauti pažastų plaukus. Iki tol niekam netrukdžiusi augmenija gana greitai buvo priskirta dalykams, kurių tikra dama turėtų gėdytis. O štai dabar istorijos ratas ėmė riedėti atgal pakeliui traiškydamas iš siaubo klykiančius estetus.
Debesys kaupėsi po truputį. Madonna ne kartą yra rodžiusi neskustas pažastis, – buvo galima pasakyti: „Ai, tai juk ekscentriškoji Madonna.“
Kai rankas pakėlė Miley Cyrus, – na, tai juk Miley Cyrus, liežuvį nuolat kaišiojanti ir scenoje besižargstanti skandalistė. Kai paparacai pagaudavo Julios Roberts neskustą pažastį, paaiškinti būdavo galima tuo, kad ir žvaigždėms visko nutinka. Visa tai truko iki šios vasaros pradžios. Amerikos mados dizainerių tarybos (CFDA) apdovanojimų ceremonijoje neskustas pažastis pademonstravus serialo „Merginos“ žvaigždei britų aktorei Jemima Kirke, šio įvykio nebebuvo galima paaiškinti niekaip. Trisdešimtmetė gražuolė blondinė atrodė nepriekaištingai pasipuošusi – vilkėjo amerikiečių mados dizainerės Rosie Assoulin kurtą ilgą dviejų dalių raudoną suknelę. Iš po pažastų Jemimai kyšojo kuokštai plaukų, o jos žvilgsnis bylojo: „Nesiskutau iš principo.“ Atsižvelgiant į tai, kad ši ceremonija – kaip madų „Oskarai“, o ant raudonojo kilimo Niujorke susirenka visa mados pasaulio grietinėlė, žengti tokį žingsnį – tai jau rimtas pareiškimas.
Įžymybių, į šios vasaros būtinųjų darbų sąrašą įtraukusių punktą „užsiauginti pažastų plaukus“, – ne viena, tarp jų – ir 29-erių amerikietė aktorė Lena Dunham. Miley Cyrus tuos plaukus dar ir nusidažė neoninėmis spalvomis – tam, kad niekas net per klaidą nepalaikytų styrančių krūmynų nevalyvumu. Prie šio būrelio pridėję dar ir Kiniją, mat ten pastaruoju metu internetu skelbiami net neskustų moteriškų pažastų konkursai, gausime naująją feminizmo bangą. Išties, kodėl moterys turi kęsti skausmą ir patirti finansinius nuostolius raudamos tai, ką pasėjo gamta?
Želkit, krūmai
Vargu, ar kada nors buvo tokie laikai, kai plaukuotas pažastis moterys mėgo, bet niekada nebuvo ir taip, kad būtų nekentusios. Tad kodėl viskas pasikeitė? Perversmo autorių laurai – amerikiečių žurnalui „Harper's Bazaar“, nors tiksliau būtų atiduoti juos depiliacinės pudros pardavėjams, įdėjusiems skelbimą į 1915-ųjų gegužės mėnesio numerį. Skelbimas, vaizduojantis moterį su virš galvos pakeltomis rankomis, teigia, kad vasarinė suknelė ir modernūs šokiai yra ta svari priežastis, dėl kurios moterims būtina pašalinti matomus plaukus. Vėliau į ragintojų gretas įsiliejo ir skustuvų gamintoja „Gillette“. Europoje beplaukių pažastų mada įsitvirtino po Antrojo pasaulinio karo, bet ne visose šalyse. Sunku patikėti, bet vos prieš 25-erius metus Lietuvoje moterims skustis būdavo ne kasdienė prievolė, o tik sezoninė rekomendacija. „Vasarą pašaliname plaukus iš pažastų estetiniais sumetimais ir todėl, kad tada jas lengviau prižiūrėti“, – rašyta „Moters“ žurnale 1990-ųjų gegužę.
Panašiu laiku ir kinės dar nežinojo, kad egzistuoja tokia problema kaip apžėlusios pažastys, o štai dabar jos kur kas drąsesnės už mus – Kinijoje tendencija neskusti pažastų plinta ir tarp paprastų moterų. Kinų moterų teisių advokatė Xiao Meili, neskustų pažastų asmenukių konkurso iniciatorė, jo nugalėtojoms įsteigė ne mažiau laisvės žadančius prizus: prezervatyvų, vibratorių ir moterišką pisuarą.
Įvykių baigtį prognozuoti sunku. Jei spręstume pagal pasidygėjimo lygmenį tų, kurie
plaukuotos moters nėra matę nuo gimimo, gali atrodyti, kad apaugusios pažastys negrįš niekada, bet žinant, kad feministės iškovojo mums balsavimo teises ir kelnes, taip teigti būtų per drąsu.
Gauruotas akcentas
Jei nuleisime žvilgsnį nuo moters pažastų, jis užklius už kojų. Moterų šlaunys ir blauzdos skustuvo sulaukė daugmaž dešimtmečiu vėliau nei pažastys, nes berankovių suknelių mada pažastis atidengė anksčiau, nei sutrumpėję sijonai – kelius. Tarp nuostatos, kad skusti būtina, ir nuomonės, kad tai galima daryti pasirinktinai tam tikromis progomis, moterys svyravo dar ilgokai – iki penktojo dešimtmečio. Lietuvoje jos, net jei ir būtų norėjusios, ne visada turėjo galimybę tai daryti – nebuvo priemonių. „Nereikalingus plaukelius trumpam pašalina depiliatoriai (deja, jų parduotuvėse nebūna)“, – rašyta „Moters“ žurnale 1990-ųjų birželį.
Dabar yra visko: ir depiliatorių, ir epiliatorių, ir lazerinių procedūrų, padedančių plaukelių atsikratyti ilgam. Nepasikeitė viena – šalinti juos bet kokiu būdu vis tiek yra nemalonu, be to, kainuoja. Tad kai kurios moterys savęs paklausė: „Jei mano plaukuotos kojos visai netrukdo, ar turėčiau vargti šalindama plaukus tik tam, kad kažkam kitam nebūtų bjauru į mane žiūrėti?“
Internetinio moterų plaukuotomis kojomis klubo „Hairy Legs Club“ tinklalapyje gausu akiai neįprastų nuotraukų. Jas čia deda ne tik pačios tokių kojų savininkės, bet ir mylintys vyrai. „Čia mano žmonos ekstremaliai plaukuotos kojos, ir mums abiem labai patinka mūsų labai „plaukuotas“ seksas, kuris yra išties ypatingas. Būkite savimi ir neklausykite, ką žmonės pasakys“, – drąsina vyriškis. „Gražus tinklalapis ir nuostabios kojos. Esu vaikinas ir palaikau jus 100 procentų“, – rašo kitas. Pačios merginos dalijasi įvairiomis mintimis ir emocijomis – nuo iššūkio pirmąkart eiti į gatvę ar pirmąjį pasimatymą neskustomis kojomis iki palaimingos būsenos, apimančios nebekreipiant dėmesio, kas ką pasakys. „Na taip, tai gali būti „feministinis pareiškimas“. Arba ne. Žinoma, kad aš stengiuosi atkreipti aplinkinių dėmesį, nes esu tikra – moteris, tapusi savo kūno šeimininke, nusipelno dėmesio“, – rašo viena mergina.
Varnų lizdas
„Kuo dažniau nuriebiname plaukus, tuo labiau riebalinės liaukutės stengiasi juos patepti“, – šis 25-erių metų senumo patarimas per dažnai neplauti plaukų, spausdintas „Moters“ žurnale, skamba labai šiuolaikiškai.
Filmo „Divergentė“ žvaigždė Shailene Woodley neseniai viešai paskelbė, kad galvos neplauna mėnesį, o plaukams nuo to tik geriau. Dainininkė Adele irgi atskleidė savo vešlių plaukų paslaptį – ji plaukus šampūnu trenka tik kas du mėnesius, o šiaip apsieina tik su vandeniu, ir tai ne kasdien. Garbanotoji dainininkė Lorde tikina, kad dvi savaitės – kas tiek ji trenka galvą – kuo puikiausias intervalas jos plaukams suvaldyti.
Neplauti galvos – taip pat nauja grožio tendencija, vadinamoji „No-poo“ (angliškos frazės „No shampoo“ (liet. „Ne šampūnui“) santrumpa). Išties, kai kas mums taip tvirtai įkalta į galvą, kad tam tikrus veiksmus atliekame tiesiog automatiškai. Ar visiems žmonėms būtina plauti plaukus kasdien?
Neplaunančiųjų galvos judėjimas vis stiprėja, net tampa sveiko gyvenimo būdo dalimi. Kuo rečiau trenkama galva, tuo retesnis kūno kontaktas su cheminėmis medžiagomis, be to, ir gamtai sveikiau – sunaudojama ir užteršiama mažiau vandens. O kur dar sutaupytas laikas! Juk kai neplauni, nereikia ir džiovinti, o vešlių, ilgų plaukų savininkėms tai tikrai atima nemažai laiko. Jei norite įsilieti į naująjį judėjimą, jums gali praversti 1991-aisiais spausdintas gydytojos kosmetologės patarimas: „Užpilkite karštu vandeniu duonos, palaukite, kol gerai išmirks, ir ta košele ištepkite galvą.
Nebijokite, trupinukai iškris šukuojant plaukus.“ Vietoj šampūno, jei plaukai sausi, galima naudoti ir kiaušinio trynį, bet visgi racionaliausia nepamiršti, kad už plaukus dažnai trinkti nemėgusias močiutes esame pranašesnės tuo, kad turime sausuosius šampūnus, – šis modernus išradimas leidžia apsieiti ir be vandens, ir be įprasto – skysto – šampūno. Beje, ir tamsios, atrodančios tarsi ataugusios plaukų šaknys yra ne apsileidimas, o madingas įvaizdis.
Daugiau saulės
„Nudegti saulės spinduliais ne tik gražu, bet ir naudinga“, – rašyta 1953-ųjų balandį „Moteryje“. Šiomis dienomis, kai veidą nuo saulės spindulių saugančiu kremu raginama tepti žiemą vasarą, tai skamba keistokai. O gal ir ne? Mokslininkai neseniai pareiškė, kad saulės vonios mažina kraujospūdį, širdies smūgio riziką ir apskritai ilgina gyvenimą, o visa tai kartu sudėjus atsveria ultravioletinių spindulių keliamą vėžio riziką. Saulei glamonėjant jokiomis priemonėmis neapsaugotą odą, kraujyje atsiranda spaudimą mažinančio azoto oksido, pasigamina vitamino D, o šio reikia ir kaulams, kad būtų tvirti, ir imunitetui stiprinti. Tendencijų formuotoja aktorė Shailene Woodley neseniai papasakojo, kad saulės voniomis pamalonina savo... vaginą, nes tai esą apsaugo nuo grybelinių infekcijų. Šios tendencijos sekėjų jau irgi yra.
Apsauginiai kremai susilaukia vis daugiau kritikos. Statistika rodo, kad, nors vis daugiau žmonių tepasi apsauginėmis priemonėmis, odos vėžio atvejų vis daugėja. Kol kas niekas dar nepaneigė teiginio, kad ultravioletiniai spinduliai sendina odą. Pirmiausia todėl, kad ją džiovina. Antra svarbi priežastis – saulės poveikis skatina odoje formuotis laisvuosius radikalus. Visgi ir šiuo atveju apsauginiai filtrai – tikrai ne vienintelis pasirinkimas. „Nuo saulės spindulių reikia saugotis iš vidaus“, – tvirtino Lietuvoje viešėjusi Monako prabangios kosmetikos prekių ženklo „Daniele de Winter“ kūrėja Daniele de Winter. Atsisakyti kremo su SPF nedrįstu, bet nauja idėja sustiprinti odos atsparumą saulei valgant daugiau antioksidantų ir fitocheminių medžiagų turinčio maisto atrodo verta dėmesio.
Atgal į ateitį
Kai kas pasisuka taip, kaip nesitikėjome, o kai kada prognozės pildosi. „Moters“ 1990-ųjų birželio mėnesio numeryje paskelbta štai tokia ištrauka iš britų nacionalinio dienraščio „The Guardian“: „Mokslininkai žada, kad po 20–30 metų vidutinis gyvenimo amžius pailgės. Todėl nesunku numatyti, kad kosmetinė operacija taps tokia pat banali kaip automobilio, nuvažiavusio 20 tūkstančių kilometrų, remontas.“
Po metų, 1991-ųjų lapkritį, nugariniame mūsų žurnalo viršelyje išspausdinta ši kukli reklaminė žinutė: „Mielos ponios ir panelės, norime pakviesti Jus ryžtis dėl išvaizdos defektų kreiptis į Vilniaus kosmetologinio centro chirurginį skyrių.“ Tekstas veikiausiai kurtas bandant nuspėti, kad moterys gėdysis ar bijos grožio peilio. Kurgi ne. Jau kitame žurnalo numeryje Vilniaus kosmetologinio centro vyriausiasis gydytojas Bernardas Eimaitis atsakinėjo į klausimus, padiktuotus „pundų Jūsų laiškų, mielos mūsų skaitytojos“. Moterys daugiausia domėjosi krūtų protezais (taip vadinti implantai), kurių Lietuvoje dar nebuvo, bet jau vyko derybos siekiant įsigyti. Moterys kukliai dėstė, kad viliasi pakelti po gimdymo nukarusias puošmenas, o daktaras pabrėžė, kad pirmiausia galvoja, kaip padėti toms, kurios neteko krūties po auglio operacijos. Visgi prognozės pasitvirtino – po aštuoniolikos metų, 2009-aisiais, grupės „Olialia pupytės“ viešai džiaugėsi krūtimis, padidintomis ne dėl ligų ar gimdymo padarinių, o tiesiog siekiant jas patobulinti.
