Barbės išėjo iš mados
Nežinia, ar dėl to kaltos viena po kitos užgriuvusios ekonominės krizės, ar iš Vakarų pučiantys lygybės vėjai, bet grynojo moteriškumo ideologija Lietuvoje ilgai neužsibuvo. Tiek pūstalūpės barbės, tiek rūpestingosios namų šeimininkės greit išėjo iš mados. Į jų vietą žengė supermoterys. Viską spėjančios, viską galinčios ir nepaprastai panašios į tarybines biteles. Tiesa, be namų ūkio ir profesinės veiklos, jos turi dar vieną pareigą – būti visada jaunos, gražios ir lieknos. Paskui šias patraukė naujosios feministės, siekiančios apginti supermoteris nuo jų pačių. Paskaitos apie tai, kaip atrasti savyje save, ryžtingai išstumia lyderystės seminarus. „Svarbiausia – tai, ko nori tu!“ – toks yra šių dienų lozungas. „Nors ir ką moteris pasirinktų – karjerą, šeimą ar ir tą, ir tą, tikrai laiminga ji bus tik tada, kai pasirinks pati“, – sako Eglė Grėbliauskaitė-Tursienė. Valio – pagaliau galime rinktis! Darbą, vyrą, gyvenimo būdą... Netgi – lytį! „Tai, kad moteris gali gimdyti, niekaip neapibrėžia jos statuso visuomenėje. Mūsų vaidmenys nulemti ne tiek biologiškai, kiek kultūriškai. Nėra nei moteriško, nei vyriško charakterio. Yra tiesiog žmogaus charakteris“, – taikliai naujas tendencijas apibendrina Margarita Jankauskaitė. „Patriarchatas byra, o matriarchatas neateina. Veikiausia sulauksime ne lyties, o stiprių asmenybių dominavimo“, – pritaria jai A. Čekuolis.
Dinozaurai bunda
Tiesa, išlenda ir vienas kitas anų laikų besiilgintis „dinozauras“. „Moterys dabar tapo vartotojomis. Ir savo gražius moteriškus organus parduoda kaip inkstą. Mano jaunystės laikais buvo kitaip...“ – dūsauja Saulius Siparis. „Labiausiai mane erzina moters noras gyventi kaip vyrui. Mąstyti, jausti, vyriškai elgtis įvairiose situacijose. Moters galia yra skaistumas. Ji turi gimdyti ir auginti vaikus, rūpintis šeima. Aktorystė ir visa kita reikalauja daug fizinių jėgų, laiko, psichinės sveikatos. Moters kūnas tam nepritaikytas“, – kalbėjo Marius Jampolskis. Po interviu su juo buvo kilusitokia audra, kad kai kurios feministiškai nusiteikusios moterys norėjo net boikotuoti mūsų žurnalą! Nurimkime – ne atgyvenę stereotipai kelia moterims didesnę grėsmę, o nauji tapatybės ieškojimo iššūkiai.
Lygūs, bet skirtingi
„Anglų kalboje lytis apibūdinama „sex gender“. Žodis „sex“ apibūdina mūsų biologinę lytį, „gender“ – socialinę kultūrinę. Kultūrinė lytis moters asmenybėje gali būti suformuota kaip vyriška, ir ji kaip tik gali būti palanki mačizmo kultui“, – įžvalgiai pastebi režisierius Mantas Kvedaravičius. Ne mėgdžioti vyrų elgseną, bet džiaugtis savo moteriška stiprybe – tokią išeitį siūlo naujos mąstymo krypties, kurią galėtume pavadinti „Skirtingi, bet lygūs“, šalininkai. Tai, kad vyrai ir moterys skiriasi, nesuteikia teisės diskriminuoti nei vienų, nei kitų. „Nemanau, kad būtina kurią nors lytį vadinti silpnąja“, – vienbalsiai tvirtina šių dienų herojai. O mes galime pasidžiaugti – pagaliau vyrai grįžo į namus! „Kartais žmonės nesuvokia, kaip galima atsisakyti superpelningų darbų, kurių kiti laukia labai ilgai, vien todėl, kad tau svarbiau – išvažiuoti su šeima prie jūros. O man tai yra normalu. Lietuvos teatras be manęs išgyvens, bet šeima – ne“, – sako Dainius Kazlauskas. „Nesu iš tų tėvų, kurie bijo paimti kūdikį ant rankų, priešingai – štai jau trys dienos iš eilės Motiejų maudau aš. Man nesvarbu, kas šeimoje uždirba daugiau pinigų. Jei mano žmona uždirbtų 30 tūkstančių, o aš – tris, tik džiaugčiausi dėl jos sėkmės“, – tikina Rolandas Mackevičius. „Nesivadovauju stereotipinėmis klišėmis, kas yra galva, o kas kojines mezga. Mitas – kad šeimai būtinai reikia monarcho. Nebijau anarchijos. Į kampą jaučiasi įstumti tie vyrai, kurie yra pernelyg prisirišę prie tradicinių vaidmenų“, – sako Rimas Valeikis ir drąsiai užsiropščia ant „Moters“ viršelio. O ką? Jei jau lygūs, tai visur.
