Pasiutusi ir išradinga kūrėja

Jaunosios kartos fotografė Agnė Gintalaitė į „Moters“ žurnalą įsiveržė lyg gaivus vėjo gūsis, sujudino ramią atmosferą. Kartais ji net šokiruodavo, įsisiausdavo lyg viesulas pamiršusi, kad gyvenimo būdo leidinys – ne eksperimentinė meno laboratorija. Ilgainiui Agnės kūrybiškumas ėmė derėti su racionalumu, šių skirtingų polių simbiozės vaisiai šviežina žurnalo veidą.

Agnė Gintalaitė: „Moteryje“ pradėjau dirbti beveik prieš devynerius metus. Kaip seniai tai buvo! Vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė sukūrė mūsų su stiliste, drabužių dizainere Egle Žiemyte tandemą – kažin kokį nevaldomą energijos sūkurį. Kartais ją tikriausiai imdavo siaubas nuo mūsų beprotiškų projektų. Jei atvirai, tada negalvojome nei apie leidinio formatą, nei apie skaitytojus. Labai rūpėjo sukurti ką nors įdomaus, originalaus, ieškojome būdų išreikšti save, o žurnalo puslapius laikėme savo asmenine parodų sale. Tai buvo itin kūrybiškas laikas, bet ir kupinas streso: nesuprasdavome, kodėl vienos fotosesijos tinka, o kitas pamatę kolegos išverčia akis ir nustoja mirksėti. Į darbą ėjome kaip į karą, kūrėme ir kūrėme, negaišome galvodamos – priimtina ši idėja žurnalui ar ne, lygiavomės į alternatyvius mados leidinius. Pabėgę arkliai paplūdimyje, manekenės su gaidžiais ant galvų ar skudurinėmis kasomis tarp pabėgėlių Rukloje, keisti montažai ir nesuvokiamos perspektyvos. Pamenu, turėjome sukurti vieną mados fotosesiją kitokios šventės tema. Ir sukūrėme! Modelis voliojosi šuliniuose statybvietėje, šiukšlyne šaudė šampaną apsupta varnų, o finaliniame kadre klūpojo priešais klozetą. Mes tiesiog džiūgavome, tik niekaip nesupratome, kodėl Gražina nelabai patenkinta... Pamažu išmokome dirbti profesionaliai, tilpti į formato rėmus neprarandant kūrybiškumo. Dabar fotosesijas kuriame kartu su žurnalo mados redaktore Juste Kubilinskaite, esame kaip vienas organizmas, idėjas apgalvojame iš anksto, laiką susiplanuojame minučių tikslumu, viskas vyksta ramiai, komfortiškai. Žinome, kokio rezultato siekiame, tokį jį ir pasiekiame. Na, beveik visada.“

Su tuomete mados redaktore Egle Žiemyte sukurtos mados fotosesijos įsiminė daugeliui ir liko tarp geriausiųjų žurnalo darbų archyve

Iš žurnalo „Moteris" archyvo (A. Gintalaitės nuotr.)

Dizainerė Eglė Žiemytė visada išsiskyrė įspūdingais sumanymais. Šiai fotosesijai ji iš popieriaus buvo sukūrusi didžiulius antpečius. Įkūrusi prekių ženklų D.EFECT (jis yra vienas sėkmingiausių lietuviškų prekių ženklų), buvusi mados redaktorė E. Žiemytė atsidūrė ant mūsų leidinio viršelio (nuotrauka apačioje)

Iš žurnalo „Moteris" archyvo (A. Gintalaitės nuotr.)

Iš žurnalo „Moteris“ archyvo

Virš pilkos kasdienybės

„Kita darbo žurnale dalis – herojų fotografavimas. Esu dėkinga „Moteriai“, kad mane, intravertę namisėdą, išplėšia iš rutinos ir siunčia pas įdomiausius žmones. Vieni jų laukia savo sodybose miškuose, kiti – prabangiuose viešbučiuose, trečius pačios kur nors vežamės, murkdome vandenyje ar keliame ant stogų. Gyvenimo būdo žurnalo herojai nuotraukose turi išlikti savimi, bet kartu pakilti virš pilkos kasdienybės, todėl kartais tenka pasukti galvą, kaip tai padaryti. Kurie labiausiai įsiminė? Lyg ir reiktų paminėti tikras žvaigždes, nes fotografuodama jas jaučiau kvapą gniaužiančią atsakomybę. Kultinis amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas mielai sutiko ramiai stovėti šalia palmės, kol taikiausi, kad pro lapus krintanti šviesa gultų ten, kur reikia, o prancūzų rašytojas Andrei Makine‘as visai nenorėjo pozuoti, nesutiko nusirišti baisaus šaliko ir nusiimti pūkinės striukės, nenorėjo pasisukti profiliu, trikdė mane suktais klausimais apie Vilnių, politiką ir Lietuvos kariuomenę. Rezultato, kai herojus tau skiria vos kelias minutes, kontroliuoti beveik negali. Žinoma, tai – ir nuotykis, adrenalinas. Man labiausiai patinka dirbti ramiai, be streso. Kol vyksta paruošiamieji darbai – grimavimas, rengimas, šukavimas, aš stengiuosi susikaupti, susidaryti mintyse būsimos nuotraukos vaizdą. Tai – pagrindinis darbas, paskui viskas vyksta akimirksniu. Patinka, kai žmogus dar net nepradeda pozuoti, dar tęsia pradėtą pokalbį, ir... kadras pagautas. Nors pati plepu kaip pasiutusi, tuo metu mano galvoje verda „kitas matavimas“, matau kompozicijas, spalvas, dėmes, nuotaikas.“

Agnės fotosesijos kadras

Iš žurnalo „Moteris" archyvo (A. Gintalaitės nuotr.)

Malam liežuvėliais

„Nemėgstu varginti žmonių, nenoriu fotografuoti, kai jie nenori ar nebenori būti fotografuojami. Prisimenu tik dvi neįvykusias fotosesijas. Viena moteris supykusi išėjo namo, o vėliau tapo labai gera mano drauge. Kita fotosesija neįvyko, nes siaubingai pylė lietus, – turėjome fotografuoti lauke ant žirgų. Iš jų savininkų nusipirkau šunį.

Kai kurie herojai mus privaišina, dar ir dovanų duoda, tačiau labiausiai įkvepia jų istorijos, mintys. Niekada nepamiršiu butelio vyno rašytojos Lenos Eltang virtuvėje vidury dienos, vakarienės Nomedos Marčėnaitės namuose ir braidymo šalia kiemo tekančioje upėje, rausimosi po Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro butaforijas su Sigute Stonyte... Ne, tikrai neįmanoma visko išvardinti.

Itin teatrališkas kadras iš fotografės Agnės Gintalaitės mados fotosesijos

Iš žurnalo „Moteris“ archyvo (A. Gintalaitės nuotr.)

Mūsų komanda dažniausiai moteriška – vizažistė, stilistė, aš. Per tiek metų tapome draugėmis, gal todėl dar vienas žmogus, herojus, į kompaniją įsilieja paprastai akimirksniu. Dirbame ir kalbamės. Plepam. Malam liežuvėliais. Burbenam. Kvatojam. Bendravimas su įdomiais žmonėmis yra pats didžiausias malonumas. Žurnalas – tai mūsų visų bendravimas, perkeltas ant popieriaus. Tiesa, skaitytojai ne viską sužino. Tikriausiai todėl, kad didžiausios paslaptys ir įdomybės yra aptariamos ne per interviu, o per fotosesijas...“