Aliejus ir grūdai – tik kelios iš labiausiai pernai brangusių žaliavų, be kurių kasdienės duonos neiškepsi, sako duonos kepėjai. „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad iki šiol visą žaliavų kainų augimą bendrovė kompensuodavo savo sąskaita.
„Kartu su kvietinių miltų brangimu kyla ir visų kitų žaliavų kainos. Pavyzdžiui, lyginant su praėjusiais metais, stipriai, apie 30 proc., pabrango riebalai, brangsta ir pieno produktai. Įvertinus visa tai, matome, kad savo sąskaita jau nebepavyks visko kompensuoti ir ruošiamės nedideliam kainų didinimui“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė A. Kurganovas.
Pasak verslininkų, rudenį duonos gaminiai gali brangti apie 5-8 proc. Tačiau maisto kainų tyrimo portalas Pricer.lt skelbia, kad kai kurie maisto produktai per metus jau pabrango beveik 50 proc.
„Labiausiai brangusios prekės yra juoda duona, bulvės, taip pat silkės, pomidorai, kava, šokoladas ir saulėgrąžų aliejus. Visas brangimas, kai net pigiausia juoda duona brango 49 proc., yra susijęs su žaliavų kainų kilimu“, – sakė Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Jo teigimu, aukštesnes juodos duonos kainas lėmė prastas praėjusių metų rugių ir aliejaus gamybai naudojamų saulėgrąžų derlius.
Portalo pricer.lt analizė rodo, kad Lietuvos prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų vidutiniame krepšelyje.
Labiausiai pabrango juoda duona (49,2 proc.), pienas (29,5 proc.), bulvės (26,9 proc.), silkė (26 proc.), pomidorai (19,4 proc.), kava (18,1 proc.), šokoladas (17,2 proc.) ir aliejus (12,8 proc.).
Akylesni ir labiau savo išlaidas kontroliuojantys pirkėjai „Lietuvos ryto“ televizijai teigė jau pastebį augančias maisto produktų kainas. Jų vertinimu, labiausiai brangsta daržovės ir vaisiai, taip pat mėsa ir jos gaminiai.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže, maisto produktai pabrango 2,1 proc. Ypač pabrango perdirbta ir konservuota paukštiena – 13,4 proc., cukrus – 5,1, aliejus ir riebalai – 4,5 proc., žuvys ir žuvų produktai – 4,3 proc., bet atpigo vaisių, uogų ir daržovių sultys – 3,4 proc., valgomieji ledai – 3,3 proc.
Ekonomistai perspėja, kad maisto produktų kainos kyla ne tik dėl žaliavų brangimo pasaulinėse rinkose, bet ir dėl augančio darbo užmokesčio.
„Kainų kilimui įtaką turi baziniai dalykai – žaliavos, kaip pabrangę kviečiai, sojos, kukurūzai ar mėsa. Taip pat augančios naftos, kuri yra sunaudojama pristatyti tą visą produkciją, kainos. Ir reikia nepamiršti trečio komponento – kai kuriuose šalyse, o ypač Lietuvoje, labai stipriai auga žmonių atlyginimai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Jo teigimu, atlyginimų kilimas, ypač tarp mažesnes pajamas gaunančių specialistų, prisideda ir prie produktų kainų didėjimo.
Kaip anksčiau pranešė ELTA, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistų skaičiavimais, pasaulinės maisto produktų kainos šiemet, lyginant su 2020 m., gali būti maždaug 25 proc. didesnės ir galimai stabilizuosis tik metų pabaigoje.
Pagrindinėmis kylančių kainų priežastimis TVF nurodo išaugusias žaliavų ir transportavimo sąnaudas, su Covid-19 susijusius tiekimo grandinės sutrikimus, perėjimą nuo maisto paslaugų teikimo maitinimo įstaigose prie mažmeninių prekių atsargų kaupimo bei priešpandeminį kiaulių maro protrūkį Kinijoje.
