Pasirodo, gvakamolės istorija siekia dar actekų laikus, o jos receptūra keitėsi kartu su Meksikos istorija. Actekai gvakamolę gamino naudodami trintus avokadus, pomidorus ir aitriuosius pipirus. Tačiau XVI a. actekus nukariavę ispanai savaip patobulino gvakamolės receptą ir į jį įtraukė česnakus, svogūnus, citrinų sultis bei druską.
Šiuo metu pikantiškoji gvakamolė valgoma ne tik Meksijoje. Šis sveikas išskirtinio skonio užkandis itin išpopuliarėjo JAV, o paskui ir visame pasaulyje.
Su kuo valgyti?
Gvakamolė dažnai valgoma su kukurūzų traškučiais, tačiau ja pagardinti galima daug kitų patiekalų. Ji suteiks ypatingo netikėto prieskonio. Gvakamolė patiekiama su įvairiais tortilijos suktinukais, takais. Šis pagardas taip pat puikiai tinka prie mėsos patiekalų, mėsainių ar salotų.
„Daugelis klaidingai galvoja, kad gvakamolė valgoma tik prie meksikietiškų patiekalų, tačiau dabar pasaulyje sparčiai išpopuliarėjusio, pusryčių karaliumi tapusi avokado skrebučio pagrindą taip pat sudaro įvairiausios gvakamolės improvizacijos“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Gvakamolę, kaip pagardą, galima naudoti bet kokiems sumuštiniams: ja galima tepti paskrudintą baltą duoną, tuomet dėti kelias juosteles keptos šoninės, salotos lapą ar bet kurios kitus mėgstamus produktus.
Anot maisto ekspertės, gvakamolė puikiai tinka tiek su šaltais, tiek su karštais patiekalais. Pavyzdžiui, ją panaudoti galima netgi gaminant sočias mėsos sriubas. Į sriubos lėkštę įdėjus šaukštą gvakamolės, ji ne tik pagyvins estetinį patiekalo vaizdą, bet ir sušvelnins sriubos skonį, suteiks šiek tiek lengvumo ir šviežumo.
Iš gvakamolės ingredientų taip pat galima pasigaminti lengvą padažą salotoms. „Avokadą, citrinų sultis, svogūnų miltelius, kalendrą ir šaukštelį garstyčių sudėkite į trintuvą, įpilkite šlakelį alyvuogių aliejus, druskos bei pipirų ir gausite lengvą gardų padažą, kuriuo galėsite apšlakstyti mėgstamas salotas“, – pataria V. Juodkazienė.
Pateikiame ir 6 įdomius faktus apie gvakamolę:
Manoma, kad pirmieji pradėję gaminti gvakamolę buvo actekai. Šis pavadinimas kilo iš žodžių āhuaca („avokadas“) ir mulli („padažas“). Ispanai taip pat pamėgo āhuaca-mulli, tik tarė savaip ir taip mus pasiekė pavadinimas gvakamolė.
Avokadai, be kurių gvakamolės paruošti būtų neįmanoma, XX a. pradžioje dėl savo žalios, nelygios odos dažnai buvo vadinami „aligatoriaus kriauše“. Kol jiems prigijo avokadų pavadinimas, jie vadinti ir „sviestinėmis kriaušėmis“.
Gvakamolė Jungtinės Amerikos Valstijose yra tokia populiari, kad net turi savo dieną. Lapkričio 14-ąją JAV kasmet minima nacionalinė gvakamolės diena.
Kai kuriuose netradiciniuose gvakamolės receptuose vienas iš pagrindinių ingredientų yra grietinė. Sakoma, kad šis netikėtas gvakamolei produktas ilgiau išlaiko ją ryškios žalios spalvos ir apsaugo nuo parudavimo.
Dar viena gvakamolės atmaina mantequilla de pobre (ispaniškai „vargšo žmogaus sviestas“) nepasiturinčių Meksikos gyventojų naudojamas kaip sviesto pakaitalas. Vis dėlto nors ir vadinamas „sviestu“, jis vartoti pradėtas gerokai anksčiau nei tikras sviestas.
Kaip ir dera gvakamolės tėvynei, Meksikoje siekiama net pasaulio Gineso rekordų. 2013 m. beveik pusė tūkstančio moksleivių Tansitaro mieste pasiekė didžiausios gvakamolės porcijos, sveriančios net 2670 kilogramų, pasaulio rekordą.
Gvakamolę galima pasidaryti ir namuose.
Jums reikės:
2 sunokusių avokadų
1 žaliosios citrinos
1 mažo raudonojo svogūno
1 pomidoro
1 a. š. šviežiai susmulkintos kalendros
Druskos, aitriųjų pipirų
Paruošimas:
Avokadus perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus ir išskobkite. Minkštimą sudėkite į dubenėlį ir gerai sutrinkite – galima trinti šakute arba trintuvu. Tuomet avokadų masę sumaišykite su smulkiai supjaustytais svogūnais ir pomidorais, pagardinkite citrinos sultimis, prieskoniais ir dar kartą gerai išmaišykite.
