Nekokybiškos žuvų neišgelbės niekas

Sakoma, jog skonis neturi draugų. Tai visiška tiesa, tačiau sugedusių žuvų skonis tikrai neįtiks niekam. Net geriausi receptai nepadės, jei žuvis nebus kokybiška. Norintiems pasimėgauti skaniomis žuvimis, svarbiausia – šviežumas. Vienas ryškiausių sugedusių žuvų požymių – prastas kvapas, kurio nenuslopins jokie prieskoniai ar paruošimo būdai.

Todėl būtina sąlyga – reikia įsigyti tik šviežias žuvis!

„Rekomenduojama pirkti žuvį visą iš karto, o ne dalimis, nes taip lengviau atskirti ar ji tikrai kokybiška. Taip pat vertėtų atminti, jog patiekalai bus visa galva pranašesni, jei gaminsite juos iš šviežių žuvų. Kitose sąlygose laikomų žuvų, pavyzdžiui – šaldytų, raumeninis audinys yra pažeidžiamas, o atšildant kartu su skysčiais pasišalina ir įvairios maistingosios medžiagos. Dėl šios priežasties patiekalai nebus tokie sultingi, aromatingi, turtingi skoninėmis savybėmis“, – patarimais dalijasi maisto technologė Raminta Bogušienė primindama, jog parduotuvėse tikrai verta atkreipti dėmesį į Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose išaugintas žuvis.

Dažniausiai tokios žuvys kaip karpiai, eršketai, amūrai ar plačiakakčiai prekybos vietose yra parduodami gyvi arba šviežiai pagauti ir išdoroti, tad jų biologinė vertė – labai aukšta ir nepakitusi. Tokios žuvys ne tik naudingiausios organizmui, bet tikėtina, tinkamai paruoštos bus pačios gardžiausios.

Kaip išlaikyti ir teisingai išvalyti?

Teisingas žuvų pasirinkimas dar ne viskas. Grįžus iš parduotuvės, žuvų šviežumu pasirūpinti teks pirkėjui. Anot R. Bogušienės, geriausia žuvis gaminti iš karto, nes parduotuvėje ji laikoma, atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus. Vis tik, jeigu žuvimis pasirūpinta kiek iš anksčiau ir jas reikia namų sąlygomis išlaikyti bent porą dienų, rekomenduojama pašalinti jų galvas (jos labai tinka virti žuvienei ar žuvies sultiniui), paruošti filė arba riekelėmis. Nuskalavus sutvarkytas žuvis, jas reikėtų nusausinti, suvynioti į kepimo popierių ir laikyti kuo šaltesnėje šaldytuvo vietoje.

Gera, patyrusi šeimininkė žuvų valymo taisykles išvardintų net pabudinta naktį, o tiems, kurie žuvis gamina rečiau, reikėtų žinoti pagrindinius žuvų valymo žingsnius. Juk šviežios ir teisingai išvalytos žuvys – kelias į sėkmingą ir gardų patiekalą.

Nuo ko pradėti? Pirmiausia būtina pašalinti žvynus. Žuvis skusti reikia prieš žvynus, nuo uodegos galvos link. Rekomenduojama tai daryti po tekančiu vandeniu. Tuomet prapjovus pilvą išimti vidaus organus ir pašalinti žiaunas. Sekantis etapas – nykščio nagu arba peiliu, braukiant palei nugarkaulį galvos link, išgramdytiinkstus, jeigu reikia – nukirpti pelekus (tinka žuvienei virti). Galiausiai būtina nuskalauti žuvis po šaltu tekančiu vandeniu. Štai ir viskas.

Kokias žuvis pasirinkti?

Jeigu pristinga idėjų, kokias žuvis pasirinkti, atkreipkite dėmesį į auginamų žuvų gausą, kurios su dideliu rūpesčiu ir meile gamtai išaugintos Lietuvos žuvininkų mūsų krašto vandenyse.

Karpiai: Vieni populiaresnių Lietuvos akvakultūros tvenkiniuose auginamų žuvų. Jų mėsa yra skani, sultinga, ne sausa ir saugi valgyti. Karpiai nekaloringi, ir juose didelė omega–3 riebalų rūgščių koncentracija. Suvalgius karpio 150 g gabalėlį, užtenka pilnai aprūpinti žmogaus organizmą nepakeičiamomis ir būtinomis polinesočiomis rūgštimis ne mažiau dviem dienoms.

Amūrai: Jų skonislabai gaivus, o maistinės medžiagos nenusileidžia karpiams. Šios karpžuvių žuvys itin stiprios, daug raumens t.y. baltymų, amino rūgščių, maitinusiosios tvenkinio augmenija. Amūrų skonis labai subtilus, švelnus. Jas tinkamai paruoštas tinka skanauti tiek kaip karštus, tiek kaip šalto užkandžio patiekalus.

Eršketai: Jų balta mėsa – švelnaus skonio, neturinti ašakų, nes jie iš kremzlinių žuvų. Žuviena gerai subalansuota baltymų – riebalų santykiu, ypač gardi, primenanti ungurį ir tuo pat metu naudinga mūsų organizmui. Palyginti su kitomis žuvimis, eršketai turi gausesnį kiekį lengvai įsisavinamų baltymų, nepakeičiamų amino rūgščių. Eršketas nuo seno garsus kaip karališkoji žuvis.

Karališkasis eršketas obuolių sultyse:

Jums reikės:

·      2 kg eršketo;

·      žiupsnelis druskos;

·      žiupsnelis juodųjų ir baltųjų pipirų;

·      ryšulėlio šviežių žolelių (čiobrelių, kalendrų, petražolių ar kitų);

·      200 g sviesto;

·      300 ml natūralių obuolių sulčių;

·      1 vnt. galvutės česnako;

·      1 vnt. svogūno (gali būti Shallot);

·      2 vnt. lauro lapų;

·      3 vnt. kvapiųjų pipirų žirnelių;

·      1 vnt. laimo citrinos (pateikimui).

Gaminimo eiga: Išdarinėtą ir paruoštą eršketą įtrinkite druska ir pipirais. Leiskite žuviai apie 2–3 val. pasimarinuoti. Tada į eršketo galvos ir pilvo ertmes prikiškite žolelių, taip pat susmulkintą svogūną, česnaką, lauro lapus ir kvapiuosius pipirus. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi, guldykite į skardą paruoštą žuvį, čia pat pilkite obuolių sulčių ir dėkite nedideliais gabalėliais supjaustytą sviestą. Sviesto dėkite ir šalia žuvies, ir ant jos, nes kepant jis tirps, todėl nereikės eršketo nuolat laistyti riebalais. Žuvį kepkite iki 180 ˚C įkaitintoje orkaitėje apie 1–1,5 valandą, priklausomai nuo eršketo dydžio. Skystį, likusį po žuvies kepimo, perkoškite per sietelį ir vėliau, patiekdami, užpilkite ant eršketo. Pateikimui supjaustykite laimą (citriną) griežinėliais ir apdėliokite žuvį. Skanaus!