Esate suomis, tad kavai veikiausiai jaučiate ypatingus sentimentus. Juk Suomija garsi tuo, kad vienas gyventojas per metus suvartoja net 12 kg kavos. O štai šalyse, kurios augina kavą, jos suvartojama mažiau – apie 2 kg. Gal žinote – kodėl?
Iš tikrųjų aš – tik pusiau suomis. Mano tėvas – vengras, todėl ir mano vardas ne suomiškas. Suomiai tikrai yra dideli kavos mėgėjai, jiems patinka silpna, pagaminta iš šviesiai skrudintų pupelių. Iš tikrųjų šalys, kuriose kava auginama, išskyrus Braziliją, aukščiausios kokybės pupeles eksportuoja, o prastesnę gerti nėra taip skanu. Kita priežastis – Pietų šalyse žmonės renkasi mažą puodelį labai stipriai skrudintos kavos, o tokios daug neišgersi.
Nuolat keliaujate po pasaulį ir matote, kaip kava dar noksta ant kavamedžių.
Man teko matyti net kavamedžių žydėjimą, – tai nepakartojama! Aplink dūzgia didžiuliai debesys bičių. Kava žydi labai trumpai, vos keletą dienų, o kvepia kaip jazminai. Kaip ir kūdikiui, kavos uogai sunokti reikia devynių mėnesių. Kavos versle sukuosi 10 metų, pastaruosius penkerius mano darbas susijęs su žalių kavos pupelių pirkimu. Esu aplankęs daug šalių beveik visuose kontinentuose, – kavamedžiai auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje.
Brazilijoje yra labai didelių, šimtus hektarų užimančių, profesionaliai tvarkomų kavos ūkių, bet apskritai pasaulyje 75–80 proc. kavos ūkių – tai šeimos verslas. Tokie būna labai maži – vidutiniškai vos 2,5–3 ha. Mūsų kompanijai reikia labai daug žaliavos, tad kavą perkame iš tūkstančių smulkių ūkių. „Paulig“ veikia 140 metų ir vis dar yra šeimos įmonė, todėl mums svarbu remti šeimų ūkininkavimą. Per savo darbo metus aplankiau šimtus kavos ūkių. Mačiau, kaip sunkiai ūkininkai pluša, kad turėtume šio gardaus gėrimo. Jie dirba nuo aušros iki sutemų, kaskart – vis kitus darbus, nelygu, ar kavamedžiai žydi, ar jau mezga uogas. Vidutiniame 2 ha plote auga apie 10 tūkst. medžių. Reikia juos ir tręšti, ir formuoti, kovoti su kenkėjais, skinti kavos uogas.
Ar Jums yra tekę skinti kavos uogas?
Apsistojęs pas ūkininkus stengiuosi būti tarsi nematomas, kad mažiau trukdyčiau. Jei neatlieku oficialaus patikrinimo, renku informaciją, kad galėtume prognozuoti, koks bus derlius. Esu ir pats rinkęs kavos derlių. Taip, tai labai sunkus darbas – juk kavamedžiai mėgsta aukštikalnes, o šlaitai ten būna tokie statūs, kad net išlaikyti pusiausvyrą sunku, o dar ir dirbti reikia. Neseniai su vienu klientu iš Suomijos ūkyje darėme eksperimentą. Per pusvalandį žmonės sugebėjo pririnkti tik pusantro pakelio kavos. Jei galėčiau, kiekvieną kavos vartotoją nuvežčiau į kavos ūkį, kad savo akimis pamatytų, kokį ilgą ir sunkų kelią reikia įveikti iki puodelio kavos.
Kodėl kava mėgsta augti kalnuose?
Kalnuose būna dideli temperatūrų skirtumai: dieną gali būti 25 laipsniai, naktį – 10 ar 5. Tokiomis sąlygomis bręstanti kava būna labai aromatinga. Bėda ta, kad dėl šylančio klimato kavamedžius reikia sodinti vis aukščiau ir aukščiau, o tai labai apsunkina ūkininkavimą. Kavos visas pasaulis nori gerti vis daugiau – kasmet jos suvartojama 2 proc. daugiau, bet mūsų norai gali ir neišsipildyti dėl dviejų labai svarbių veiksnių – klimato kaitos ir žmogiškojo faktoriaus.
Šiuo metu pasaulyje vidutinis kavos augintojo amžius yra 55-eri metai. Tie žmonės sensta, o jaunimas nenori taip sunkiai dirbti. Kava reikalauja daug darbo, o pajamos dažnai būna menkos. Negalėdami užtikrinti tinkamo pragyvenimo sau ir šeimai, jauni žmonės keliasi į miestus, ieško kitų pragyvenimo šaltinių. Klimato kaitos keliamus iššūkius galima spręsti, bet turi būti norinčiųjų tai daryti. „Paulig“ tai vertina kaip pagrindinę kavos ateičiai kylančią problemą.
Kavos ateitis ir kokybė labiausiai priklauso nuo to, kas vyksta ūkiuose.
Pagal ką sprendžiama, kad klimato atšilimas kavai kenkia?
Mažėja produkcijos kiekis. Tarkime, Salvadoras prieš dešimt metų pagamindavo 2 mln. žalios kavos maišų per metus, o dabar tik 500 tūkst. Žinoma, priežasčių gali būti ir kitų, bet klimato kaita – pagrindinis veiksnys. Dabar viena vasara būna sausa, kita – lietinga, o kavai labai svarbu, kad gamta laikytųsi nusistovėjusio „tvarkaraščio“.
Kava auga aukštai kalnuose, o kur gyvena ją auginančios šeimos?
Gyvena ūkyje, žmonės yra priklausomi nuo to, kiek kavos užaugina. Tai – visas jų turtas. Tarkime, Kolumbijos ar Nikaragvos kavos ūkiai būna 1–2 val. kelio nuo miesto. Atstumai ten matuojami būtent valandomis, o ne kilometrais, nes kartais ir penkis kilometrus gali važiuoti visą valandą. Toli gražu ne kiekvienas ūkininkas turi automobilį, jie dažniau važinėja nedideliais motociklais. Taip net patogiau įveikti blogus kelius. Vaikai į mokyklą neretai eina pėsčiomis.
Nikaragvos mokyklos – „Paulig“ padėjo pagerinti jos sanitarines sąlygas – mokiniai man pasakojo, kad eina visą valandą. Ūkininkų šeimos negausios – nuo dviejų iki penkių atžalų. Vaikai gali padėti tėvams ūkyje atlikti smulkius darbus, bet išnaudoti juos draudžiama, ir „Paulig“ tai griežtai kontroliuoja. Pajamų šeimos gali gauti ne tik iš kavos, bet ir iš kitų vaismedžių. Kava nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl kiti augalai sodinami, kad savo lapais suteiktų jiems pavėsį. Daržovių prasimaitinti ūkininkai užsiaugina, o apsiperka kartą per savaitę, šeštadieniais, kai nusileidžia į kaimą. Derliaus metu ūkininkai parduoda per savaitę surinktas kavos uogas arba jau išlukštentas pupeles.
Jei pasaulyje išnyktų kava, gyventi būtų tikrai labai liūdna. Kaip ekspertas, Jūs žinote, ką daryti, kad taip nenutiktų. Nuraminkite mus.
Kavos ateitis ir kokybė labiausiai priklauso nuo to, kas vyksta ūkiuose. Todėl „Paulig“ labai svarbu visus ūkius, iš kurių perkame kavą, įtraukti į kompanijos vykdomas tvaraus ūkininkavimo programas. Pagrindinis jų tikslas – užtikrinti, kad kavos ūkis šiandien ir ateityje būtų pelningas, tik tada ūkininkai ir jų vaikai norės užsiimti šia veikla. Mes duodame ne žuvį, o meškerę, tai yra išmokome kavos augintojus tinkamai ūkininkauti. Dažnai užtenka įgyvendinti visai paprastus dalykus, pavyzdžiui, kas kelerius metus kavamedžius visiškai nupjauti, kad iš senų šaknų ataugtų nauji augalai ir duotų gerą derlių. Ūkininkams dar reikia aiškinti, kad tinkamas kiekis trąšų duoda daug naudos augalui, ir ūkininkas dar gali sutaupyti. Tai užtikrina, kad kava bus skani ir kokybiška, o derlius – geras ir dabar, ir ateityje. Turėjome tokį pavyzdį Kolumbijoje, kai ūkininkai tiesiog švaistė savo pinigus per daug tręšdami medžius, o kai išmoko trąšas tinkamai dozuoti, iškart gavo daugiau pajamų. Kai vienam ūkininkui pasiseka, kaimynas tuoj klausia, kokia paslaptis. Taip žinios pasklinda plačiau. Net aš pats neformaliai stengiuosi skleisti jas ūkininkams pasakodamas, kaip mes Suomijoje geriame kavą.
Kada Jūs ir ūkininkai geriausiai matote savo darbo prasmę?
Kur tik keliauju, visada nuvežu ūkininkams „Paulig“ kavos pakuočių, kuriose – šių ūkininkų užauginta kava. Tai sukelia teigiamų emocijų – pasitenkinimo, pasididžiavimo – audrą. Dažnai žmonės tos kavos negeria – pagarbiai padeda į lentyną tarsi garbingą įrodymą, koks svarbus yra jų sunkus darbas.
Užsakymo nr.: PT_49529
