Kūčių stalas

Iš Angelės Šarlauskienės straipsnio „Šventieji Kūčių valgiai“:
„<…> Kūčių stalui patiekalai buvo ruošiami išskirtinai iš gamtos gėrybių. Jau pats Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo – kūčia. Šiam svarbiausiam Kūčių patiekalui pagaminti buvo daiginami ir šutinami kviečiai, miežiai, rugiai, grikiai, žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės. Juos užpila medumi pasaldintu vandeniu, tai vadinta miešimu (aguonų pienas). Tik vėliau tarp Kūčių vegetariškų patiekalų atsirado žuvis. Jos atsiradimas sieja si su krikščioniškosios pasaulėžiūros įsigalėjimu. Žuvis lyg ir nelaikoma mėsa.“

Svarbiausias Kūčių stalo atributas – kalėdaitis. Tai santarvės su Dievu paplotėlis.

Žuvis ar silkė – pasninko valgis, simbolizuojantis apaštalus, kurie buvo žvejai.

Duona – stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo simbolis.

Grūdai, kruopos reiškia skalsą ir derlingumą.

Medus – šviesos ir sveikatos simbolis.

Obuoliai – Rojaus medžio simbolis.

Nuodėmės atėjimą į pasaulį simbolizavo žirneliai.

Kūčiukai – sugrįšiančios saulės ir meilės simbolis, duoklė protėvių vėlėms.

Spanguolių kisielius - senovėje buvo manoma, kad spanguolės apsaugo nuo pikto.

TRADICIJOS

Kiekvienas Lietuvos regionas turėdavo tik tam kraštui būdingų tradicijų:

* Suvalkiečiai neįsivaizdavo savo stalo be pupų, žirnių, obuolių.

* Žemaičiai visada ant stalo dėdavo kanapes. Be kanapinės druskos ir šutintų bulvių su lupena žemaitis Kūčių stalo neįsivaizduodavo. Taip pat žarijose keptos silkės.

* „Jei negrybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“ - visi esate tai girdėję. Taip, taip dzūkų stalas pilnai patiekalų su grybais. Visada ant stalo garuoja rasalas - džiovintų baravykų sriuba. Silkutė su dž. baravykais ir keptais svogūnėliais.

* Aukštaičių Kūčių stalui tradiciškai buvo būdingi virti kviečiai, grūdų mišinys, saldė, šustinis. Čia ant valgių būdavo užtrupinama kalėdaičių.