Skonis primena abu viename. Kadaise virtinius su manų kruopomis gamindavo grupiokė, tuomet net nebandžiau tokių pagaminti, labiau gūžčiojau pečiais – kam?, juk yra miltai ir kiaušiniai. Paskui, kai jau pradėjau improvizacijas virtuvėje, prisiminiau tą idėją. Pirma partija smarkiai išsileido vandeny, teko valgyti (irgi neblogą) pienišką sriubą. Tuomet prisiminiau surišėją – krakmolą. Ir štai, minkšti ir tuo pačiu puikios formos virtinukai, tapę dažnais svečiais ant mūsų šeimos pusryčių ar lengvos vakarienės stalo.
Vienai porcijai skaičiuoju:
1 pok. riebesnės varškės (apie 180g)
2 v.š. manų kruopų
1 v.š. bulvių krakmolo
1 a.š. cukraus (saldžiam variantui)
0,5 a.š. kepimo miltelių (kepamiems varškėčiams)
Viską elementariai suminkau dubeny. Jei varškė labai sausa, gali pritrūkti sukibimo, tuomet pilu truputį vandens. Tešla turi gautis standi, lengvai formuojama. Suvolioju ilgas juostas ir supjaustau nedideliais gabaliukais. Gaila, kad nebeturiu lenktos tarkos, su kuria kadaise gamindavome ežiukus, tenka apsiriboti vienodos formos virtinukais.
Puode užverdu vandenį, sūriems varškėtukams jį pasūdau, saldiems nededu jokių priedų. Sūdau gausiai – į 1 l vandens beriu 1 nubrauktą šaukštelį druskos. Vandeniui užvirus, sudedu virtinukus ir nuo jų pakilimo į paviršių paverdu apie 2 min.
Kepamiems varškėčiams tešlą būtinai palaikau bent 2-3 h kambario temperatūroje, tuomet manai išbrinksta. Į tešlą papildomai dedu druskos ar cukraus (žiūrint su kuo planuojame valgyti), iš tešlos formuoju piršto storio blynelius, kuriuos apkepu keptuvėje šlakelyje aliejaus.
Tiekiu su sviesto-grietinės padažu ar uogienėmis.
