Mano gyvenimo paradoksas – pusryčiai. Darbo dieną aš apie juos net nesusimąstau, ir tikrai ne dėl laiko stokos, aš jo rytais turiu į valias. Lėtai nuo pabudimo geriu daug vandens, šaukštą gero aliejaus, krūzą kavos ir be pusiaudienio apie maistą nė neprisimenu. Tačiau savaitgaliais pusryčiai egzistuoja, kepam ar verdam šviežius kiaušinius ir valgome su šviežiu agurku iš šiltnamio, verdu avižų košę, kartais net kokį blyną iškepu. Bet didžiausias paradoksas – pusryčiai viešbučiuose, net ir ankstų rytą man tinka vaisiai, sumuštiniai, puri kiaušinienė su bekonu, daug kavos su pienu, sūriai ir bandelės. Ne saldžiosios, o tos paprastos, mielinės bandelės, kurias galima patepti sviestu ir džemu. Gardžiuojamės jomis nebe tik viešbučiuose.
Šias bandeles kepu, tešlą paruošusi iš vakaro. Būtinai valgome šviežias, ką tik iš orkaitės ištrauktas, kad pateptas ghee sviestas persigertų per visą purią skonybę. Ir būtinai su šermukšnių pagardu.
Bandeles kepu silikoninėje keksiukų formoje, taip jos išlaiko vienodą formą.
12 bandelių pasiruošiu:
1,5 st. kvietinių miltų
0,5 st. kefyro
5 v.š. aliejaus
7 g sausų mielių
0,5 a.š. druskos
1 a.š. baltojo cukraus
Gaminame
* Pirmiausiai sumaišau visus sausus produktus, tuomet pilu kefyrą ir aliejų, lėtai maišau šaukštu, kol tešla pasidaro pusiau kieta, tuomet minkau rankomis. Ši tešla beveik nelimpa prie rankų, todėl procesas greitas ir visai malonus.
* Indą uždengiu rankšluosčiu ir palieku pernakt bręsti.
* Prieš kepant, tešlą vėl išminkau, supjaustau ją į 12 lygių dalių, kiekvieną dalį suformuoju rutuliuku ir jį dedu į kepimo formą. Kartais bandeles pabarstau prieskoniais ar sėklomis/jų išspaudomis.
* Formą šaunu į orkaitę, tuomet jungiu 180C kaitrą ir kepu bandeles apie 25-30 minučių.
* Tiekiu karštas. Atvėsusias naudojame kaip suvožtinių pagrindą, namie valgome juos retai, tačiau iškylai į gamtą labai jau jei tinka.
