Skiriu tetai Irenai, kuri net nėra mano teta, bet viena mano pirmų nuotraukų iš naujametinės darželio šventės yra būtent su ja. Pedagogė, mamos kolegė ir draugė. Lydinti mane visą gyvenimą, su man, vaikui tuo metu, nesuvokiamais praradimais, vėliau jau suprantamais atsitiesimais ir beprotiška kūrybine galia. Man teko garbė būti ir jos kolege tais laikais įkurtoje „Nykštuko“ konkurentėje – kavinėje vaikams. Aš ten tampiau armoniką ir kartu plėšėme liaudies dainas, kol vaikai su tėvais valgydavo žiuljenus ir obuolių desertus. Po to skaičiau jos eiles, klausiausi Anzelmučių atliekamų jos kūrybos dainų, lankiausi pačios pastatytame pasakų name ant Nevėžio kranto…
Tokio gyvenimo į vieną tekstą nesudėsi, svarbu tai, kad labai ją myliu ir dabar, rankose laikydama naujus jos kurtus odinius papuošalus, o krepšelyje, parvežtame mamos iš Kėdainių, jos rankomis gamintą šviežią tikrą varškę, sumaniau pasinerti į vaikystę, kai tokio pat kaip šiandien rudens ryto tamsumoj mama kepdavo varškėčius. Iš varškės, kiaušinio ir miltų, tiesiog.
„Tiesiog“ man nelabai patikdavo, labiau mėgdavau virtus ežiukus, ir paradoksas tame, kad dabar, kai galiu savarankiškai sudarinėti meniu, labiau norisi… keptų varškėčių. Mano recepte nieko ypatingo nėra, visiems valgiusiems labiausiai patiko tai, su kuo juos tiekiu.
8 varškėčiams imu:
400 g varškės
100-120 g avižinių miltų (galima naudoti kvietinius)
žiupsnį druskos
žiupsnį cukraus
1 v.š. lydyto sviesto
grietinės
džemo
kakavos
* Varškę banaliai šakute sutrinu gilesniame inde, įmušu kiaušinius, suberiu cukrų ir druską, vėl gerai permaišau ir po truputį beriu miltus. Tol, kol tešlą jau galima minkyti rankomis. Ji turi būti ne itin kieta, geriau truputį pasiterlioti, bet valgyti puresnius varškėčius.
* Tešlą padalinu į 8 lygias dalis, kiekvieną padrėkintomis rankomis suvolioju į rutulį. Įkaitinu keptuvę, dedu sviestą, ir jam pradėjus čirkšt, dedu varškėčius, šakute paspaudžiu šonus, taip suformuodama blynelius. Kepu iš abiejų pusių po 5-6 minutes, nelygu kaitrai, gali tekti kepti ir ilgiau, svarbu, kad būtų susidariusi traški aukso spalvos pluta.
* Paruošiu lėkštes – dedu porą šaukštų grietinės, mėgstamo džemo ar uogienės, sudedu karštus varškėčius ir gausiai pabarstau kakava.
* Šalti varškėčiai, deja, nebegardūs, pakartotinai valgant reiktų pašildyti toje pačioje keptuvėje.
