Konstitucinis Teismas dar sykį patvirtino – šeima gali būti kuriama ne tik santuokos, bet ir partnerystės pagrindu, nepriklausomai nuo asmenų lyties. Teismas konstatavo, kad dabartinė situacija, kuomet tos pačios lyties porų santykiai neturi jokio teisinio reglamentavimo, pažeidžia Konstituciją.

Sprendime pabrėžiama, kad toks teisinis neapibrėžtumas žemina asmenų orumą ir neužtikrina privataus gyvenimo apsaugos. Tos pačios lyties šeimoms trūksta esminių garantijų dėl bendro turto, vaikų saugumo, teisės priimti sprendimus už partnerį kritinėse situacijose.

Konstitucinio Teismo byla buvo pradėta nagrinėti 2025 m. balandžio 8 d. rašytinio proceso tvarka, o nutarimas paskelbtas praėjus vos devynioms dienoms. Vyriausybės prašymas apėmė du pagrindinius klausimus:

1. Ar Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis, pagal kurį Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tik nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, neprieštarauja Konstitucijai?
2. 
   
3. Ar Civilinio kodekso 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą leidžiamas partnerystės tik tarp vyro ir moters įregistravimas, neprieštarauja Konstitucijai?

Lietuvos gėjų lyga (LGL) sveikina Konstitucinio Teismo sprendimą išnagrinėti dabartinio partnerystės reguliavimo konstitucingumą ir spręsti ilgai egzistuojančią teisinę spragą, kuri nesuteikė tos pačios lyties poroms lygiaverčio pripažinimo ir apsaugos pagal Lietuvos teisę.

„Daugiau nei du dešimtmečius LGBTIQ asmenys Lietuvoje gyveno teisiniame neapibrėžtume, be teisių į savo šeimos apsaugą. Šis sisteminis nesugebėjimas sukurti teisinę bazę dėl pačios lyties šeimų santykių pripažinimo ir apsaugos prieštarauja tiek Lietuvos konstituciniam lygybės principui, tiek tarptautiniams žmogaus teisių įsipareigojimams, tiek Lietuvos geopolitinei orientacijai. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių šiuo nėra priėmusi instituto (santuokos ar partnerystės), kuris užtikrintų orų gyvenimą ir santykių apsaugą ir tos pačios lyties šeimoms," – sako LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Konstitucinės problemos esmė ir teisiniai argumentai

Vyriausybė savo prašyme pateikė išsamią argumentaciją, kodėl dabartinis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai:

Dėl procedūrinių kliūčių partnerystės instituto įgyvendinimui

Vyriausybė argumentavo, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas:

1. Prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, nes jau daugiau kaip 20 metų nuo Civilinio kodekso priėmimo nėra įgyvendinamos nuostatos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.
2. 
   
3. Pažeidžia Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas". Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neginamos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės.
4. 
   
5. Prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, aiškinamos kartu su 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis (žmogaus orumo apsauga), 22 straipsnio 1 ir 4 dalimis (privataus gyvenimo neliečiamumas) bei 29 straipsniu (asmenų lygybė), nes paneigta bendrai gyvenančių nesudariusių santuokos asmenų konstitucinė teisė į jų šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą.
6. 
   
7. Pažeidžia Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 3 dalį, nes neužtikrinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kaip sudedamosios Lietuvos teisinės sistemos dalies, tinkamas taikymas ir veikimas.

Dėl partnerystės ribojimo tik skirtingos lyties asmenims

Dėl Civilinio kodekso 3.229 straipsnio Vyriausybė teigė, kad:

1. Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną (KT 2019 m. sausio 11 d. nutarimas), konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu – skirtingai nuo santuokos sampratos. Šeima yra suprantama plačiau nei tik santuokos pagrindu sukurti santykiai.
2. 
   
3. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, aiškinamas kartu su 29 straipsniu, saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, įskaitant tos pačios lyties poras.
4. 
   
5. Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos.
6. 
   
7. Vyriausybė taip pat rėmėsi naujausia EŽTT praktika, ypač 2023 m. priimtais sprendimais bylose Fedotova prieš Rusiją, Buhuceanu ir kt. prieš Rumuniją, Maymulakhin ir Markiv prieš Ukrainą bei Przybyszewska ir kiti prieš Lenkiją, kuriuose nustatyta, kad valstybės turi pozityvią pareigą savo teisinėje sistemoje numatyti teisinę formą, leidžiančią tos pačios lyties asmenims sureguliuoti teisinius santykius.

Ilgai lauktas proveržis LGBTIQ teisių srityje

Konstitucinio Teismo nutarimas yra ypatingai svarbus Lietuvos LGBTIQ bendruomenei, kuri dešimtmečius siekia teisinio savo santykių pripažinimo.

Sprendimas turi dvejopą poveikį:

1. Šalina procedūrines kliūtis partnerystės instituto įgyvendinimui, pripažįstant, kad konstitucinė teisė į šeimos santykių teisinį pripažinimą negali būti ribojama procedūrinėmis sąlygomis.
2. 
   
3. Įtvirtina, kad teisinis partnerystės instituto reguliavimas turi apimti visus asmenis, nepriklausomai nuo lyties ar seksualinės orientacijos.

Raginame įstatymų leidžiamąją valdžią, kuriai šiuo metu vadovauja socialdemokratų partija, pripažinti, kad dabartinė teisinė bazė neatitinka lygybės ir orumo standartų. Visos Lietuvos šeimos, nepaisant seksualinės orientacijos, nusipelno teisinio pripažinimo ir apsaugos. LGBTIQ asmenys nusipelno kokybiškų teisės aktų, kurie gina jų teisę į šeimą ir užtikrina visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Konstitucinio Teismo nutarimas suteikia Seimui galimybę iš naujo įvertinti savo požiūrį ir įgyvendinti konstitucinį lygybės principą, nepaisant politinių iššūkių.

Primename politiniams lyderiams, kad žmogaus teisės nėra populiarumo konkursų objektas. Mažumų teisių apsauga kaip tik ir išskiria konstitucinę demokratiją nuo daugumos valdymo be suvaržymų.