Šio renginio bendraautorė Diana Stomienė prisimena, kad iš pradžių buvo sunku sulaukti palaikymo užgimusiai idėjai, o skeptiškos nuomonės netikėjo mugės sėkme, tačiau šiandien Lietuvos meno pasaulyje tai tapo kasmetine tradicija, kurioje atsiveria galimybės tiek menininkams pristatyti savo darbus, tiek paprastiems žmonėms meno kūrinius įsigyti kaip investiciją.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“, meno galerijos „Meno niša“ vadovė, meno mugės „ArtVilnius“ bendraautorė ir direktorė Diana Stomienė prisiminė, kad iš pradžių niekas nesitikėjo, jog šis renginys taps sėkmingų. Tačiau nuo 2009-ųjų didžiausia Baltijos regione tarptautinė šiuolaikinio meno mugė organizuojama kasmet, suburiant vis daugiau ir daugiau meno mylėtojų.

„Tokios mugės idėja buvo kilusi seniau, tik nebuvo tam galimybės. Europos šalyse meno mugės veikė virš 60 metų, bet kai Vilnius buvo paskelbtas 2009 metais tapsiantis Europos kultūros sostine, paskutinės dienos paskutinę valandą išsiunčiau laišką su paraiška sukurti naują renginį. Niekas nesitikėjo, kad jį galima surengti, buvo daug skeptiškų nuomonių, bet pavyko gauti finansavimą ir 2009-ais metais įvyko pirmoji „ArtVilnius“ mugė. Startas buvo toks geras, o per tą laiką surengėme jau penkiolika šių renginių“, - prisiminė Diana.

Laidos pašnekovė pabrėžė, kad meno kūriniai gali tapti gera investicija, svarbu teisingai atsirinkti kūrinius. O tam, kad šitaip investuoti nusprendęs žmogus nesuklystų ir nepadarytų klaidos, pagalbos ranką tiesia meno galerijos, kurių menotyrininkai būtent ir ieško menininkų, vertų dėmesio.

„Jeigu protingai apgalvojus ir įsigijus kūrinį, tai tikrai yra investicija, tačiau verta atsižvelgti į tai, ką jau atrenka profesionalai. Tam mugės ir skirtos, kuriose konkurso keliu, ekspertų komisijos atrinktos meno galerijos pristato savo menininkus, todėl ten atėjus ir perkant jau neberizikuoji. Meno galerijos atlieka ir konsultacijas, mat jų misija yra atrasti menininką ir jį pristatyti. Dar svarbu, renkantis kūrinį, yra menininko biografija, kokius mokslus jis baigė, kur dalyvavo, kokiose svarbiose meno mugėse pasirodė, kokiose kolekcijose yra jo kūriniai. Jeigu šie kabo muziejuose, yra garantas, kad tas menininkas pripažintas“, - pasakojo pašnekovė.

Visgi, pasak Dianos, norint tapti tuo menininku, kurio kūriniai būtų pripažinti plačiuoju mastu, vien talento neužtenka. Tam būtini vadybiniai sugebėjimai ir jei pačiam menininkui pritrūksta įgūdžių ar laiko tuo rūpintis, svarbu šalia savęs surinkti patikimą komandą, su kuria vystomas bendras darbas iš tiesų leistų pragyventi iš meno.

„Menininkas turi kurti, o šalia jo turi būti kažkas, kas juo rūpintųsi: ar tai meno prekiautojas, ar meno vadybininkas, ar komanda. Yra tokių menininkų, kurie gali patys, bet tuomet jie praranda daug laiko, nes jeigu žmogus talentingas, juo turi kažkas rūpintis. Taip jam atsivers daugiau galimybių, nes iš meno tikrai galima pragyventi. Jeigu pažiūrėtume į Vakarų Europą, ten jau seniai talentingi menininkai iš meno pragyvena. Lietuvoje irgi yra tokių pavyzdžių, tik nereikia tikėtis, jog viskas ateis iš karto. Tai ilgas kelias, nors menininkai gali gauti stipendijas, užsienyje yra rezidencijų, tad turi nesnausti, turi būti aktyvus, kurti ir po truputį ateisi į meno rinką. Negali sėdėti ir laukti“, - patarimu dalinosi Diana.

Kita laidos tema kvietė susipažinti su kosmetologe Kristina Klara Stoniene. Iš pradžių moteris studijavo kinų kalbą, vėliau psichologiją, galiausiai suprato, kad savo karjerą nori sieti kosmetologijos srityje, o pabaigusi šias studijas, dar ėmėsi ir endobiogenikos mokslų. Greta to, ji Šilutėje atidarė kosmetologijos centrą „Klara Sveika Oda“, kuris specializuojasi būtent probleminės odos gydyme.

„Daug kas įsivaizduoja, kad jeigu dirbi mažesniame miestelyje, tai paslaugos turėtų kainuoti pigiau, tačiau kosmetologija yra brangi sritis, o dirbant su problemine oda, priemonių sąnaudos nuo klinikos lokacijos nesikeis. Pati turiu probleminę odą ir man ši sritis įdomi, nes labiausiai patinka ieškoti sprendimų. Kartais net norisi, kad ateitų kuo sudėtingesni probleminės odos atvejai, kuo įdomesni, nes mane veža galvojimas, kaip išspręsti“, - pasakojo Kristina.

Trečiasis laidos siužetas nukėlė į kvapų pasaulį, kurio užvaldytas Edvardas Karečka pradėjo savo veiklą. Vyras 20 metų dirbo didmenoje, bet per karantiną nusprendė imtis nuosavo verslo, iš pradžių įkūręs namų interjero prekių parduotuvę, o vėliau – praplėtęs kvepiančių produktų asortimentą: automobilių kvapai, namų kvapai, parfumuoti skalbikliai, asmens kvepalai ir net lietuvius sužavėjusi naujiena šalyje – dušai su kvapais.

„Startavęs su savo verslu, nuo pradžių žinojau, kad į Lietuvą reikia atvežti kažką naujo, įdomaus, kažką geresnio. Reikia atrasti gamintojus, kurie gerina žmonių gyvenimo kokybę, sveikatą. Kai prieš metus išbandžiau kvepiantį dušą, supratau, koks tai yra gėris. Taip susidomėjau šia technologija, kurią Korėjoje, turbūt, turi kiekvieni namai. Į specialią dušo galvą statosi aromatas, kuriame dar yra ir vitamino C, o jis panaikina chloro likučius, esančius miesto vandentiekyje, kuris įprastai pažeidžia mūsų odą ir atsiranda jos sausumas. Tačiau siekiant maksimalaus efekto, gamintojai dar prideda vitamino B, hialurono rūgšties ir kitų ingredientų, kurie papildomai drėkina ir maitina odą“, - laidoje pasakojo „Dušmanas“ ir „Mr. Perfumer“ verslų įkūrėjas.

Laida „Gyvenimas versle“ – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.