H. Lazarus Gaidis sukaupta ir padovanota kolekcija verta net 359 tūkst. eurų. Ją sudaro unikalus karinės ginkluotės, mundiruotės, kariuomenės atributų, archyvinių ir rašytinių šaltinių rinkinys. Kaip teigia Amerikos lietuvis, kolekcionavimas yra tapęs jo gyvenimo aistra, kuri prasidėjo dar vaikystėje, kuomet tėvai padovanojo keletą senų amerikietiškų monetų. Ši pradžia jam atvėrė duris į platesnį pasaulį – pasaulį, kuriame daiktai turi savo istoriją, kur kiekvienas daiktas gali pasakoti savo unikalų pasakojimą. Anot jo, dažnai istorija, susijusi su objektu, gali padvigubinti ar net patrigubinti relikto vertę.
„Mano šeima turėjo gilias šaknis lietuvių bendruomenėje Baltimorėje. Visi keturi mano seneliai buvo gimę Lietuvoje ir atvyko į JAV prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apsigyveno lietuvių bendruomenėje. Mano tėvai taip pat buvo aktyvūs bendruomenėje ir versle. Augant toje aplinkoje, karo relikvijos, parsivežtos Antrojo pasaulinio karo veteranų, visada buvo šalia. Kai mano tėvas grįžo iš karo, jis atsivežė su savimi nemažai karo suvenyrų, o aš greitai užsikabinau už šio užsiėmimo“, – pasakoja H. Lazarus Gaidis.
Vienas unikaliausių eksponatų – Lietuvos karinio laivyno vėliava Vilniaus miesto mecenatas pasakoja, kad pradėjęs domėtis kolekcionavimu jis tapo sužavėtas lietuvių istorijos ir karinių artefaktų, kurie reprezentavo Lietuvos kovas ir nepriklausomybės siekius.
„Jau būnant suaugusiu, kai studijavau Merilendo universitete ir dirbau savo šeimos bare, kolekcionavimas man tapo vienu svarbiausių laisvalaikio užsiėmimų. Vėliau, kai kaip leitenantas Prancūzijoje tarnavau JAV karinių oro pajėgų oro policijos eskadrilėje, priskirtoje NATO pajėgoms, mano aistra tik dar labiau išaugo, ypač kai gavau galimybę tyrinėti ir įsigyti įvairių karo relikvijų“, – teigia jis.
Vienas įspūdingiausių H. Lazarus Gaidis kolekcijos eksponatų yra Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava, kuri buvo naudojama laive „Smetona“. Pasak jo, tai yra vienintelė išlikusi originali Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava, todėl jos vertė neapskaičiuojama.
„Tokie daiktai niekada nepasirodo rinkoje. Kaip ir daugelis kitų mano kolekcijos eksponatų, ši vėliava reprezentuoja labai svarbią Lietuvos istorijos dalį. Žinoma, turiu ir kitų unikalių eksponatų, tokių kaip prieškario Lietuvos karinių dekoracijų, kurios retkarčiais pasirodo aukcionuose ir parduodamos už dideles sumas. Tačiau mano kolekcijoje esantys eksponatai dažnai susiję su garsiais Lietuvos asmenimis ar įvykiais, todėl jų vertė dar didesnė. Pavyzdžiui, turiu nemažą šaunamųjų ginklų kolekciją iš prieškario Lietuvos laikotarpio, kuri, manau, nustebintų net Lietuvos karo muziejų“, – teigia kolekcininkas.
Dovanoti kolekciją nusprendė po žmonos mirties
Sprendimas padovanoti kolekciją, anot jo, atėjo po ilgų metų apmąstymų ir įsitraukimo į lietuvių bendruomenės veiklą. Iš pradžių kolekcija buvo rodoma Baltimorės lietuvių renginiuose, festivaliuose, o vėliau ir Vašingtone, net Lietuvos konsulate bei ambasadoje.
„Mano veikla JAV lietuvių bendruomenėje prasidėjo po to, kai išėjau į pensiją iš FTB 1997 m. Nors galėjau aktyviau įsitraukti ir anksčiau, tarnyba kariuomenėje bei darbas FTB ribojo galimybes. Tačiau po pensijos greitai įsitraukiau į Amerikos lietuvių tarybos veiklą ir tapau vienu iš trijų jos atstovų, dalyvaujančių Jungtinės Amerikos Baltų Tautų komiteto veikloje. Šis komitetas palaiko ryšius su JAV vyriausybe, Baltijos šalių ambasadomis bei JAV institucijomis, siekdamas užtikrinti bendradarbiavimą ir abipusius interesus“, – sako vyras.
Kaip teigia jis, taip pat jau daugiau nei 20 metų yra aktyvus Baltimorės lietuvių muziejaus veikloje. Turi ilgametę patirtį dokumentuojant ir saugant lietuvišką paveldą, ypač karo istorijos srityje.
„Mano straipsniai apie lietuviškas karines dekoracijas bei istoriją yra publikuojami įvairiuose lietuvių ir amerikiečių leidiniuose. Ši veikla leidžia man išlaikyti gyvą ryšį su Lietuva ir jos istorija, net gyvenant už Atlanto. Laikui bėgant, tapo aišku, kad ši kolekcija yra daugiau nei tik mano aistra – ji tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi“, – teigia H. Lazarus Gaidis.
Dovanoti kolekciją jis nusprendė po žmonos mirties. Ir nors H. Lazarus Gaidis dukra, iš pradžių skeptiškai vertinusi šį sprendimą, ilgainiui suprato, kad tai yra jos tėčio būdas įamžinti Lietuvos istoriją.
„Mano šeima jau lankėsi Lietuvoje ir suprato šio sprendimo svarbą. Kolekcija turi būti ten, kur ji gali būti prieinama ir naudinga žmonėms, o Lietuva yra ta vieta, kuriai, mano įsitikinimu, ji priklauso“, – pasakoja H. Lazarus Gaidis.
