Studijuoti geriausiuose užsienio universitetuose nėra paprasta, tačiau motyvuotus, talentingus ir smalsius studentus remia valstybė – toks svarbiausias jau septynerius metus vykstančio konkurso „Kitas 100“ tikslas.
– Jūs, baigęs Vilniaus licėjų, studijavote politikos mokslus Paryžiuje, vėliau studijas, tik orientuotas į tvarų vystymąsi, tęsėte Kolumbijos universitete Niujorko mieste. Skirtingos šalys, skirtingos studijų programos – kodėl toks buvo jūsų pasirinkimas?
– Baigdamas mokyklą, visų pirma, svarsčiau studijuoti Londone, tačiau galiausiai pasirinkau Paryžiaus politikos mokslų institutą (angl. Sciences Po) Prancūzijoje. Jame studijų kaina priklauso nuo įvairių kriterijų, tačiau didelei daliai studentų jos nemokamos. Be to, studentams suteikiama parama būstui, pragyvenimo išlaidomis ir pan. O ir studijų kokybė labai aukšta.
Šioje aukštojoje mokykloje buvo sukurta dviguba bakalauro programa tarp Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tai reiškia, jog po dvejų metų studijų Prancūzijoje turėjau galimybę išvykti toliau tęsti studijų JAV ir vienu metu įgyti du bakalauro studijų laipsnius.
Studijų Kolumbijos universitete pradžią pakoregavo COVID 19 pandemija. Laikinai grįžęs į Lietuvą, nusprendžiau tapti kariuomenės savanoriu – atlikti pilietinę pareigą, kartu – įgyti naujos patirties. Baigęs tarnybą Algirdo batalione, 2021-ųjų birželį išvykau į JAV, kur studijavau likusius dvejus metus.
Prancūzijoje studijavau politikos mokslus, o JAV mentorė rekomendavo rinktis Tvaraus vystymosi studijas. Ši tema – ypač aktuali Lietuvai: ne tik dėl klimato kaitos, bet ir situacijos kaimyninėse šalyse. Studijuodamas įgijau biologijos, geologijos, aplinkos, klimato sistemos ir kitų žinių – galiausiai bakalauro studijose sujungiau tvarų vystymąsi ir politiką. Baigiamajam studijų darbui rinkausi pirmojo šimto karo dienų pasekmių Ukrainos Kijevo regione miškams ir aplinkai temą.
– Kaip siekti svajonės – studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose – jums padėjo Valstybinio studijų fondo organizuojamas konkursas „Kitas 100“?
– Studijos JAV – labai brangios. Vieni studentai naudojasi galimybe gauti finansinę paramą iš paties universiteto, pavyzdžiui, vardines stipendijas, kurios priklauso nuo akademinių pasiekimų ir finansinės situacijos. Aš taip pat ieškojau galimybių gauti finansinę pagalbą, tuomet ir sužinojau apie Valstybinio studijų fondo vykdomą konkursą „Kitas 100“. Tai iš tiesų buvo pati geriausia galimybė, leidusi man studijuoti Niujorke. Gautos paramos užteko visiškai padengti studijų kainai. Žinoma, studijuodamas JAV, vis tiek dirbau pačiame Niujorke.
– Kokia buvo jūsų patirtis studijuojant JAV?
– Kalbant apie studijas JAV, buvo sudėtinga priprasti ir prie aplinkos, ypač Niujorko, pastatų ir tempo, ir prie studijų sistemos. JAV aukštojo mokslo sistema, visų pirma, išsiskiria tuo, jog bendruomenė niekada nesako „ne“. Pavyzdžiui, jei pristatai savo idėją, užuot išgirdęs „tu to negali padaryti, nes..“ išgirsi: „tu tai gali padaryti, nes..“. Šis kultūrinis skirtumas labai ryškus, ir jis nuostabus.
Mano bakalauro darbo tema buvo tikrai neįprasta, ir aš esu įsitikinęs, kad ją būtų buvę sunku realizuoti kažkur kitur, o JAV ji sulaukė aukšto įvertinimo.
Kalbant apie Kolumbijos universitetą, mane sužavėjo didžiulis studijų pasirinkimas. Aš klausiau paskaitų nuo Korėjos istorijos iki geologijos ar klimato pokyčių.
– Ką jums, kaip studentui ir kaip asmenybei, davė studijos JAV?
– Tai – vienareikšmiškai puiki patirtis. Nesakau, kad nebuvo blogų patirčių, liūdnesnių dienų – viso to buvo, tačiau kur kas vertingesnės – gautos žinios, tarptautinė patirtis, pažintys.
– Pabaigėte studijas JAV ir Prancūzijoje – ką veikėte toliau?
– Konkurse „Kitas 100“ paramą gavę studentai, užbaigę studijas, įsipareigoja trejus metus dirbti Lietuvoje arba organizacijose, kuriose Lietuva yra reprezentuojama. Šiuo metu atlieku stažuotę NATO su galimybe organizacijoje įsidarbinti.
Stažuojuosi NATO būstinėje Inovacijos, Hibridinių ir Kibernetinių grėsmių departamente (angl. IHC – Innovation, Hybrid and Cyber Division), mano stažuotės sritis – energetika. Darbas reikalauja itin daug pastangų ir supratimo apie politinius, ekonominius ir technologinius įvykius pasaulyje ir Šiaurės Atlanto regione. Bendrai, analizuojame įvykius ir besikeičiančią situaciją, susijusią su energetiniu saugumu.
– Siejate savo ateitį su NATO?
– Artimoje ateityje – tikrai taip. Vien dėl to, kad NATO – labai daug galimybių atverianti organizacija, tiek kalbant apie profesionalumą, tiek apie vertybes.
Prieš pradėdamas stažuotis NATO, metus dirbau Londone, viename investicinių bankų. Nors darbas prestižinis, puikiai apmokamas, jo atsisakiau, nes norėjosi kitokios, labiau įkvepiančios, mano vertybes atspindinčios veiklos – dėl šios priežasties pasirinkau stažuotę NATO.
– Kaip manote, jeigu nebūtumėte gavęs valstybės paramos, ką jūs būtumėte praradęs ir kaip studentas, ir kaip žmogus?
– Valstybės parama geriausiuose pasaulio universitetuose studijuojantiems lietuviams, visų pirma – mūsų, kaip šalies, reprezentacija. Studentus išties galima vadinti šalies ambasadoriais.
Aš pažįstu kitus „Kitas 100“ laureatus, studijavusius Kolumbijos universitete – visi jie yra neįtikėtinai daug pasiekę. Pavyzdžiui, vienas lietuvis dabar studijuoja doktorantūrą Šveicarijoje, jis prieš tai dirbo su Nobelio ekonomikos premijos laureatu.
Atrodo, keli lietuviai, studijuojantys Amerikoje, nėra daug, bet kiekvieno jų buvimas čia – svarbus, kalbant apie diplomatiją arba reprezentaciją.
Kita vertus, studijavę užsienyje ir nusprendę tęsti studijas ar dėstyti Lietuvoje, dirbti ar kurti verslus gimtinėje, investuoti, tikrai grąžins jų studijoms skirtus pinigus. Valstybės investicijos į Lietuvos žmones, mano nuomone, labai svarbu.
Jei nebūčiau gavęs finansinės paramos studijuoti JAV, būčiau praradęs žinias, kurias gavau, unikalią galimybę studijuoti tarp Prancūzijos ir JAV. Klausimas, ar būčiau turėjęs galimybę stažuotis NATO.
– Ar jūs rekomenduotumėte studentams rinktis studijas užsienyje?
– Žinoma. Visų pirma, dėl galimybės pamatyti platesnį pasaulį, taip pat, įgyti gyvenimiškos patirties. Manau, kad tai ilgalaikėje perspektyvoje bus naudinga ir Lietuvai. Jeigu jauni žmonės atsiveš atgal savo švedišką, prancūzišką, amerikietišką mąstymą į Lietuvą, neabejoju, tai bus naudinga visokeriopai – ekonomikai, kultūrai, mokslui.
