Audrius Bružas prabilo apie siekius: noriu puoselėti savo santykius su sūnumi ir mylima moterimi  

„Aš neprivalau visiems patikti“, – sako aktorius, vienas iš improvizacijos teatro „Kitas kampas“ įkūrėjų, verslininkas Audrius Bružas. Toks žinojimas, be jokios abejonės, jo gyvenimą daro lengvesnį. Apskritai, Audrius yra iš tų žmonių, kurie visada ir apie viską turi savo nuomonę. Negana to, nebijo jos reikšti.

Pavargę nuo įtampos ir nerimo, per šias šventes Lietuvos kino teatrų žiūrovai daug negalvodami rinkosi antrąją populiarios kino režisieriaus Kęsto Gudavičiaus komedijos „ReEmigrantai“ dalį.


Istorija, rodos, visai nejuokinga – trys bičiuliai mėgina iš Londono parsivežti mirusios močiutės palaikus. Tačiau filmo situacijos žiūrovus kino teatruose priverčia leipti juokais.


Juodojo humoro ir absurdo prieskoniais pabarstytą istoriją parašė lietuviai scenaristai Matas Vildžius ir Artūras Voničius. Jiedu kino ir televizijos žiūrovams iš „ReEmigrantų“ pirmojo filmo ir dviejų televizijos serialo sezonų pažįstamą ketvertuką Arminą (Audrius Bružas), Darjušą (Valentinas Krulikovskis), Froidą (Marius Pocevičius), Karosą (Kirilas Glušajevas) išleido į kelią.


„Galėčiau gyventi daug kur, bet gyvenu ten, kur noriu gyventi – Lietuvoje“, – sako vienas iš „ReEmigrantų“ ketvertuko – aktorius A. Bružas. Pastaruoju metu daug po pasaulį keliaujantis aktorius pripažįsta, kad kelionių vaizdai dažnai susilieja, sunku atskirti vaizdinius ir juos priskirti vienai kuriai šaliai.


Mintis apie emigraciją jam buvo kilusi gal tik vieną kartą, kai rugsėjo vienuoliktąją Niujorke sprogo dangoraižiai. „Tuo metu kaip tik buvau Amerikoje, pamaniau, jei karas, turbūt negrįšiu. Tačiau grįžau ir nežinau, ar kada norėčiau įveiklinti naujus žemės plotus, juos apgyvendinti, ištampyti velėnas. Atvirkščiai – man patinka gyventi įprastą gyvenimą, o ne kurti jį iš naujo“, – sako Audrius.


Aktorius neabejoja, kad ir emigrantai keičiasi, nors komedijoje spalvos šiek tiek sutirštintos. „Pamenu, prieš penkiolika metų vienas, Airijos bare sutiktas lietuvis gyrėsi, kad uždirba skalbimo mašinai. Mes baruose ir prieš penkiolika metų apie tai nekalbėdavome, bet žmonių siekiai ir svajonės juk labai skiriasi. Jei jo siekis nusipirkti skalbimo mašiną, tai jis laimingas tai padaręs. Bet man tai – nedidelis siekis. Jau daugybę metų namie televizoriaus neturiu ir nesvajoju jį nusipirkti. Atvirkščiai – man atrodo, kad televizorius sukelia pernelyg daug nereikalingo triukšmo. Mano siekiai kitokie – noriu nuvykti į Niujorką ir Čikagą, pasidomėti, kur prasidėjo improvizacijos žanras. Noriu auginti savo verslus ir jais rūpintis, – šis žaidimas man labai patinka. Noriu daug dirbti, darbas man nesukelia kančios. Noriu rūpintis savo šeima, puoselėti savo santykius su sūnumi ir mylima moterimi. Turiu daug vaidmenų ir jie man visi įdomūs. Tarsi skirtingos knygos, eilėraščiai ar muzikos kūriniai.“


Audriui patinka skanauti gyvenimą. Ilgai negalvodamas jis vardija tai, kas skanu: virtas jaučio liežuvis su krienais ir majonezu, pajusti jūros orą svetimoje šalyje – plaučiais, nosimi, receptoriais, atsidurti kalnų tyloje, žavėtis sultingais gamtos vaizdais, architektūros, dizaino kūriniais.


Pakęsti jis negali tų, kurie išsidrėbę ant sofų leidžia sau keiktis, kalbėti žargonu ir laido nejuokingus pokštus, taip formuodami jaunų žmonių humoro jausmą ir skonį. „Tai – mėšlynas, tikra mėšlo krūva, pseudohumoras“, – nesirenka žodžių, nesukdamas sau galvos, ką apie jo požiūrį manys tokio humoro kūrėjai.


„Yra įdomių kūrėjų ir asmenybių, bet labai daug – diletantų. Ir jie egzistuos tol, kol verslas juos rems, kol pataikaus prastam skoniui“, – priduria aktorius, ne kartą atsisakęs vesti renginius, jei juos organizuoja ar juose dalyvauja prieštaringai vertinamos asmenybės.


„Jei personalija man nepatinka, galiu ir rankos neištiesti. Suprantu, kad kiekviena diena iš manęs atima laiką, taigi, galiu rinktis, su kuo ir kaip noriu ją nugyventi“, – savo gyvenimo taisykles dėsto A. Bružas.


Lygiai taip pat jis renkasi ir vaidmenis. Sako, prodiuseriams visada pirmiausia užduodantis klausimą, su kokiu režisieriumi ir kokiais aktoriais turėsiantis dirbti. „Turiu nusibrėžęs asmenines ribas ir jų laikausi, – teigia ir pasakoja, kad darbas „ReEmigrantuose“ jokių klausimų nekėlė, filmą kūrė profesionalų komanda.


„Man atrodo, kad išėjo nepaprastai skanus, nuotaikingas ir lengvas filmas. Čia nėra svarbių asmenybės pokyčių, emocinių išgyvenimų, o kodėl tiesiog nesileisti smagų į nuotykį?“ – šypsosi vienas pagrindinių filmo aktorių.


Kelio komedija „ReEmigrantai“ – jau Lietuvos kino teatruose. Filmo režisierius – K. Gudavičius, vaidina A. Bružas, V. Krulikovskis, M. Pocevičius, K. Glušajevas, Oneida Kunsunga, Saulė Gotbergė ir kiti.






Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis