Įprotis puoštis, puoselėti savo grožį, kurti estetiką bėgant metams tik stiprėjo. Grožio karaliene tituluojama Izolda Gudelis niekada nepraranda elegancijos ir moteriškumo, yra šilta, rami, lanksti, diplomatiška asmenybė.
Izolda, apie ką svajojote vaikystėje? Kokią save įsivaizdavote suaugusią, ko sieksite? Ar visi Jūsų norai išsipildė?
Mano vaikystė buvo laiminga. Šeimoje augau viena, jaučiausi labai mylima. Nuo penkerių metų visi mano žaidimai su vaikais iš kaimynystės buvo susieti su kirpykla, makiažo demonstravimu. Mano mama eidavo tvarkytis nagų pas manikiūrininkes ir mane pasiimdavo. Ten ir man kelis nagučius nulakuodavo. Visada norėjau tokių mergaitiškų dalykų, kurie, dabartiniu mano suvokimu, pagerina nuotaiką, pagražina gyvenimą ir pačią moterį, suteikia estetikos, elegancijos išvaizdai, aprangai. Žaisdama vaikiškus žaidimus nebuvau berniukiška, manęs nedomino azartiniai žaidimai su kamuoliais, neduok Dieve, dar kamuolys užgaus! Buvau atsargi. Mėgau puoštis mamos suknelėmis, iš jos skarų pasidarydavau sijonus, galvos puošmenas, apsiaudavau jos aukštakulnius, pasidažydavau ir kitus vaikus padažydavau. Kūrybiškai žaisdavome. Mano žaidimai buvo susiję su suaugusiojo gyvenimo pažinimu per grožį.
Troškimą puoštis perėmiau iš mamos. Ji yra graži, skoningai rengiasi, subtiliai pasidažo. Ji mane iki šiol inspiruoja savo moteriškumu, veiklumu.
Kuo būti susimąsčiau vėliau, kai reikėjo rinktis profesiją. Visi vaikai išgyvena savo svajonių etapus: vieni nori būti aktoriais, kiti – stiuardesėmis, dabar kiti – modeliais, nuomonės formuotojais. Mano vaikystės laikai buvo kiti, kitokios buvo svajonės bei galimybės. Tuo metu geidžiamiausia profesija buvo aktorystė, atrodė, ši specialybė pakylėja žmogų, pastato prieš rampos šviesą, o vaikai yra linkę į pripažinimą...
Ar būdama vaikas, paauglė jautėtės graži, išskirtinė?
Kai buvau paauglė, girdėdavau pagyrų dėl išvaizdos. O vaikų tais laikais nebūdavo priimtina atvirai girti dėl grožio. Ne taip, kaip dabar: kad ir kas būtų, mergaitė vis tiek princesė, berniukas – princas. Anksčiau apie grožį niekas nekalbėdavo, bent aš tokių kalbų neatsimenu. Svarbiau buvo gražus vaiko elgesys, jo prisidėjimais prie šeimos darbų, pagarba suaugusiesiems, paklusnumas. Mes, vaikai, turėjome kitų atsakomybių, susijusių ir su namų ruoša, nors lankėme muzikos mokyklą, reikėjo ruošti pamokas ir t. t. Reikėdavo nueiti į parduotuvę, nupirkti duonos ar pieno, būti šeimai naudingam.
Kokias vertybes Jums įskiepijo tėvai, kokias svarbiausias pamokas nešatės iš tėvų namų?
Augi absorbuodama aplinką, kurioje esi, ir matai pavyzdžius. Iš tų pavyzdžių mokaisi. Darbštumą, siekį save realizuoti perėmiau iš mamos, kuri yra labai veikli, tais laikais buvo nemažai pasiekusi, labai darbšti, kūrybinga, tvirto charakterio, mokanti apginti save, savo interesus, bet ir gero humoro jausmo. Moteris turi būti lanksti, ne kaip tvirtas medis, kad štai stovėsiu nepajudinama ir ginsiu savo tiesą, – kirskite mane, bet kitaip nebus. Ne, moteriška išmintis skatina pažvelgti į situaciją lanksčiai. Prisitaikymas nebūtinai yra susitaikymas. Yra įvairių situacijų. Jeigu nesutinki su žmogaus nuomone, pavyzdžiui, apie politiką, reikia suprasti, kad kito nuomonės nepakeisi. Todėl nereikia įrodinėti savos tiesos ten, kur nėra poreikio, arba tiems, kurie negirdi. Reikėtų lanksčiai vertinti ir gerbti kito nuomonę. Darbe, kur sieja bendri tikslai, moteris turi jų siekti ir argumentuotai paaiškinti, kodėl reikia daryti taip, o ne kitaip. Gyvenime yra įvairių krypčių, kur lankstumas – būtinas. Santykiuose su artimaisiais, aplinkiniais tenka būti diplomatiškai. Tai labai padeda gyvenime padaryti mažiau klaidų.
Mūsų šeimoje man labai patiko tai, kad mes niekada neapkalbinėdavome kitų. Todėl ir aš neturiu savybės ką nors apkalbinėti. Su tėvais turėdavome įdomių pokalbio temų, bet niekada neapkalbėdavome kitų žmonių, savo giminių, draugų ar kaimynų.
Prieš kelerius metus mane su vyru pakvietė privačių pietų „Stikliuose“, su Jo šviesybe Dalai Lama. Negalėjau patikėti, kai pamačiau ant pietų stalo savo vardo kortelę šalia žmogaus, garsėjančio visame pasaulyje savo tolerancija. Jis man pasakė, kad šių laikų žmonės puikiai išmokę rūpintis savo kūno higiena, bet neišmokyti laikytis minčių higienos, todėl tiek daug yra nesusikalbėjimo ir netoleravimo, neapykantos. Dalai Lama pabrėžė, kad universitetuose reikėtų įvesti dalyką, kur studentai būtų mokomi neužšiukšlinti savo minčių nereikšmingais dalykais, kurie visiškai nedaro įtakos asmeninei žmogaus erdvei, bet nukreipia jo dėmesį nuo esminio dalyko – savo gyvenimo siekių.
Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas po to, kai būdama 21-erių konkurse „Mis Lietuva“ laimėjote „Mis foto“ titulą? Turbūt būdavo sunku atsiginti fotografų. Ar mielai leisdavotės į fotosesijas?
Tai buvo 1989 metai. Tais laikais nebuvo reklamos agentūrų, kaip dabar, nebuvo instagramo, kur sukeliamos nuotraukos, neturėjome mobiliųjų telefonų. Kiti laikai. Ne aš nusprendžiau eiti į tą renginį, mane išsiuntė atstovauti miestui. Alytuje vyko „Mis Alytus“ konkursas, laimėjau „Mis publika“ titulą. Komjaunimo komiteto sekretorius atėjo pas mano mamą ir paprašė jos, kad leistų mane kartu su „Mis Alytus“ laimėtoja važiuoti atstovauti miestui „Mis Lietuva“ konkurse. Taigi manimi pasitikėjo ir patikėjo atstovauti savo miestui. Žinoma, mielai sutikau. Tie laikai buvo kitokie, skaitytojas, kuris nėra to patyręs, sakys, kad nieko čia ypatingo. Bet mes buvome uždaryti nuo plačiojo pasaulio, gyvenome uždaroje erdvėje, mažiau keliaudavome, mažiau matydavome kultūrinių renginių iš Vakarų. Konkursas „Mis Lietuva“ buvo šviesus renginys, suteikęs galimybę patirti kai ką nauja. Su didžiausia pagarba ir šiluma atsimenu tuos laikus, kai mėnesį repetavome. Ponas Vytenis Pauliukaitis buvo režisierius, mokė mus kalbėti, su mumis dirbo choreografai. Buvau jauna mergina, man tai suteikė daug įdomios patirties, naujų pažinčių. Išmokau save reprezentuoti, eiti scena, nebijoti publikos. Man tai buvo muzikos, šokio pamokų laikotarpis. Laimėjau „Mis foto“ titulą. Grįžau į darbą, visi mane sveikino, net premiją gavau. Žmonės mane atpažindavo, džiaugėsi mano laimėjimu, sutikę sakydavo: „Kaip malonu, kad alytiškė laimėjo.“ Iki šiol su dėkingumu prisimenu tuos žmones, su kuriais dirbau ir kurie davė man tiek daug – savo šilumą ir palankumą, žinias ir draugystę.
Kaip sumanėte pati organizuoti grožio konkursus? Įkūrėte UAB „Academia Femina“. Kokie buvo Jūsų tikslai šioje grožio srityje?
„Academia Femina“ buvo įkurta iki manęs, mane pakvietė vadovauti, organizuoti renginius. Tada jau dirbau Vilniuje, bendrovėje „Fragrances International“. Prie grožio konkursų organizavimo prisijungė Benas Gudelis – tada dar ne sutuoktinis, o mano darbdavys. Jis buvo tas žmogus, kuris finansavo ir pasitelkęs savo ryšius į Lietuvą pakvietė indų aktorę bei modelį, konkurso „Mis pasaulis“ nugalėtoją Aishwarya Rai – gražiausią moterį iki dabar. Jos vizitas prilygo pasaulinės roko žvaigždės vizitui. Kaip garbės viešnia ji dalyvavo „Mis Lietuva“ konkurse bei labdaringame renginyje. Tūkstančiai žmonių norėjo ją pamatyti, su ja nusifotografuoti. Taip sutapo, kad jos vizito metu vyko „KristiAna“ salono atidarymas, kuriame ji mielai dalyvavo. Tad Gedimino prospektu neįmanoma buvo pravažiuoti. Taip pat Aishwarya Rai susitiko su tuometiniu Lietuvos Respublikos Prezidentu Algirdu Brazausku, su politikais, elito atstovais, aplankė vaikų namus.
Po truputį įsitraukiau į „Mis Lietuva“ konkurso organizavimą, nemažai metų jam vadovavau. Labai gražūs renginiai, pavyzdžiui, pirmasis prieš 25 metus įvykęs „Elite Top Model Look“. Prieš porą dienų su dizaineriu Juozu Statkevičiumi prisiminėme, kad jis tada aprengė „Elite Top Model Look“ dalyves, sukurdamas labai ryškius kostiumus. Iki tol jo kolekcijoje nebuvo tokių ryškių spalvų. Kai susitikome aptarti mano dalyvavimo jo 35 metų jubiliejiniame 2024 metų pavasario / vasaros madų šou, jis prasitarė, kad tik antrą kartą panaudos labai ryškius atspalvius, kaip tada, prieš 25 metus.
Pasirašėme sutartį su „Mis pasaulis“. Benas asmeniškai kreipėsi į tuo metu Donaldo Trumpo vadovaujamą „Miss universe“ ir pasirašė su ja sutartį. Kiekvienais metais išrinktoji „Mis Lietuva“ atstovavo Lietuvai pasauliniuose renginiuose. Šioje srityje buvo nemažai nuveikta.
Daug šiandien įžymių moterų yra dalyvavusios „Mis Lietuva“ konkursų renginiuose. Tai nepakenkė, o tik padėjo joms augti, sukaupti neįkainojamos patirties.
Grožio versle sukatės daugiau kaip 30 metų. Sukūrėte Lietuvos grožio imperiją, joje atstovaujate daugeliui pasaulyje garsių parfumerijos bei kosmetikos prekių ženklų. Kokia tai atsakomybė?
Tą imperiją sukūrė mano vyras. Į svetimus laimėjimus nepretenduoju, tik didžiuojuosi, nes tai yra šimtu procentų Beno nuopelnas, jo derybiniai įgūdžiai, jo mokėjimas bendrauti, jo humoras ir profesionalumas. Tuo metu ir aš prisijungiau prie jo kuriamos komandos, tapau jos dalimi. Iki šiol dirbame kartu. 2023 metais buvo 20-osios mūsų santuokos metinės ir 30 metų, kai mudu pažįstami. Dvigubas mūsų abiejų jubiliejus. Koja kojon einame kiekvieną dieną jau 30 metų. Versle, viena vertus, tai yra lengva, kita vertus, yra ir iššūkių, nes nėra taip, kad darbe spręstume tik verslo klausimus, namie – tik namų reikalus. Tai yra gyvenimo stilius, pasirinktas gyvenimo kelias. Kaip išlaviravome ir kaip laviruojame – panašu į šokį: yra įvairių figūrų, kas ką veda, pasuka, kas ant rankų pakelia ir nuleidžia. Visur – versle ir namie, asmeniniame gyvenime – stengiamės padaryti viską, ką galime geriausiai. Esu labai laiminga, kad mūsų tandemas per tiek metų tik stiprėja. Abu turime įvairių savybių, vienas kitą stengiamės palaikyti ir suprasti. Žinoma, visko būna, kartais ir pasibarame, pasiginčijame, bet diskusijose gimsta tiesa, priimamas koks nors sprendimas. Nei vienas, nei kitas nesame karštakošiai, abu – racionalūs, tad mums sekasi.
Esate rinkodaros vadovė. Skraidote į skirtingas pasaulio šalis sužinoti, kokie kvepalai bus madingi po metų. Ką Jums asmeniškai suteikia šios kelionės? Kokia buvo pradžia ir kaip keitėsi gamintojų požiūris, žinios apie Lietuvą?
Mūsų, Baltijos šalių, rinka buvo siejama su Rytais. Vakarų partneriai nesuvokė mūsų kaip individualaus, atskiro regiono. Buvo stipriai įaugęs stereotipas, kad Baltijos šalys yra dalis Rusijos. Prieš 30 metų stebėdavausi, kad apie mus mažai žinoma, turėdavau aiškinti, kad kalbame lietuvių kalba, kad esame nepriklausoma savarankiška valstybė, nors dabar jau tai pamiršome, bet po nepriklausomybės reikėdavo darytis vizas, kad patektume į Prancūziją ar kitas Europos šalis. Požiūris pasikeitė, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Kai Benas pasirašė pirmąsias sutartis su parfumerijos ir kosmetikos gamintojais, nebuvo kur šių prekių eksponuoti, nes nebuvo parfumerijos parduotuvių. Todėl Benas įkūrė dabar jau visiems gerai žinomą tinklą „KristiAna“. Kai pas mus lankosi kvepalų bei kosmetikos gamintojai, jie pastebi, kad mūsų miestai (ne tik Vilnius) labai progresuoja. Pasikeitė ir kitos Baltijos šalys. Mes atstovaujame daugeliui prekių ženklų ir Latvijoje bei Estijoje. Dabar jau visi žino prekių ženklus „Chanel“, „La Prairie“, „Clarins“, „Versace“, „Creed“ ir daugelį kitų. Mūsų rinka atrasta mus vizituojant.
Atvykę prekių ženklų atstovai išreikšdavo ir dabar reiškia susižavėjimą, kad mūsų šalyje – labai tvarkingi ir gražūs miestai, geri restoranai, parduotuvės, aukšta aptarnavimo kokybė. Bet kai pradėjome šį verslą, patys mokėmės ir vykdėme edukacinį darbą, nes tuomet, prieš 30 metų, kai nebuvo kompiuterių, interneto, informacijos kiekis buvo ribotas, geriausiu atveju gaudavome lenkiškų žurnalų, reikėjo mokyti, pavyzdžiui, kas yra tualetinis vanduo. Aš pati dirbdavau parduotuvėse, bendraudavau su klientais. Siūlydavau: „Pabandykite tualetinį vandenį. Šis yra lengvesnės koncentracijos.“ Pirkėjas suglumdavo: „Vanduo tualetui? Ir toks brangus?“ Galvodavo, kad tualetinį vandenį reikia purkšti tualete. Kantriai aiškindavau, kad ne tik parfumu (kvepalais) galima kvėpintis, dienai užtenka lengvesnės koncentracijos kvepalų – tualetinio arba kvapiojo vandens. Pirkėjai žinių apie kvepalus neturėjo, iš kur jie galėjo tais laikais sužinoti? Tad mums teko praeiti ilgą edukacinį kelią. Ir dabar tenka aiškinti, pavyzdžiui, kodėl reikia naudoti veido serumą, nepakanka kremo. Taigi pradėjome nuo abėcėlės, įkūrėme mokymų skyrių, pradėjome investuoti ir iki šiol investuojame į personalo mokymus. Mes gaudavome ir tebegauname žinių iš gamintojų, o tada apmokytos konsultantės perduodavo ir dabar perduoda žinias klientams. Aš glaudžiai bendradarbiaudavau su spaudos atstovais Lietuvoje, vėliau atsirado internetinė žiniasklaida. Edukacinis darbas buvo ypač svarbus. Dabar mūsų klientai išsilavinę, domisi naujienomis, pagūglinę gali rasti visą reikiamą informaciją, net jei moteriai įdomu sužinoti apie padangas. O tuo metu reikėdavo pasitikėti savo konsultantu ar mokymo vadovu.
Kai rinkoje pasirodė prabangūs prancūziški Jūsų vardo kvepalai „Izolda“, „Dorin“ parfumerijos namų kūrinys, Jūsų vyro Beno Gudelio dovana Jums, tokio nuoširdaus mylimo vyro dėmesio ir pagarbos baltai pavydėjo ne viena Lietuvos moteris. Kaip jautėtės gavusi šią išskirtinę dovaną?
Tikrai laiminga. Buvau labai nustebusi. Benas pamėtėjo idėją: „Žinai, aš galvoju, kad jau laikas tau sukurti savo kvepalus.“ Mudu sutarėme, jis ieškojo, kas galėtų sukurti. Tai buvo graži Beno dovana. Susitikau su parfumerijos namų „Dorin“ gamintojais, jie ir sukūrė kvepalus „Izolda“. Rinkoje panašaus produkto nėra. Tai 80 mililitrų, labai aukštos koncentracijos kvepalai. Ir, žinoma, dizainas: raudonmedžio dėžutėje – aukso buteliukas. Ta patirtis, kurią gauna šių kvepalų pirkėjas, toji išliekamąją vertę turinti dėžutė, kurią jis vėliau gali naudoti papuošalams, kitoms reikmėms, tas ypatingas kvapas yra nuostabi dovana sau ar mylimai moteriai.
Kaune dalyvavome Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus šventėje, susipažinau su viena garbinga moterimi. Pasisveikinome, prisistačiau: „Izolda“, o ji sako: „Oi, kaip įdomu. Mano kvepalai – „Izolda“. Kažkas iš aplinkinių pasakė: „Jūs ir sutikote šių kvepalų savininkę.“ Ta moteris buvo atvykusi iš kitos šalies, ji verslo reikalais apsilanko Lietuvoje, buvo atradusi šiuos kvepalus, nusipirkusi ir rengėsi pirkti dovanų. Labai malonūs tokie susitikimai bei įspūdžiai.
Benas Gudelis visaip išreiškia savo nuoširdžią meilę Jums, šiuo gestu – taip pat. O kaip Judu susipažinote, kokia buvo dešimt metų iki santuokos trukusi Jūsų draugystė?
Jis atvyko iš Amerikos, Lietuvoje kūrė savo verslą. Tai buvo pirmoji privataus kapitalo įmonė „Fragrances International“. Unikalu, kad tai yra 1991 metais Beno įkurtas verslas, ir per tiek metų be jokių paskolų jam pavyko šį verslą išlaikyti. Iki šiol jis sėkmingai vadovauja, inspiruoja, kuria planus.
Mes kartu dirbome. Mūsų kolektyvas nebuvo toks didelis kaip dabar. 1993 m., 1994 m. darbuotojų buvo nedaug, bet po truputį augome. Ar dirbdama pajutau išskirtinį Beno asistavimą? Viskas vyko natūraliai: pajunti abipusę simpatiją, dėmesį...
Ar Jums teko pavydėti savo žmogaus, abejoti jo meile?
Aš labai greitai intuityviai supratau, kad Benas yra TAS žmogus. Jis yra charizmatiškas, labai protingas, guvaus, lankstaus proto, visai kitoks, nepaprastas, itin vyriškas, kartais savo pasakymais šokiruojantis. Visada jauti jo nepaprastą energiją. Vyras turi būti kitoks nei moteris, nebūtinai prisitaikantis, priverstinai mandagus. Mano supratimu, tai išskirtinis žmogus, man tokio reikėjo. Tuo metu aš tokių žmonių nepažinojau. Kai pirmą kartą su juo bendravau, jaučiau, kad kažkas vyksta, atrodė, lyg koks gaivus vėjas pūstelėjo į plaukus, pajutau kitokios energijos gūsį. Nepaprastas žmogus. Iš karto pastebimas, matomas, visada dėmesio centre. Visi prekių ženklai, kuriems mes atstovavome, dabar atstovaujame ir vis naujų pateikiame, įvairiais periodais buvo jo nuopelnas. Atvykęs iš Amerikos, angliškai jis kalbėjo geriau nei lietuviškai. Pasaulietiškas, vizionierius, gerai įsivaizduoja, ko nori, kaip bus, netgi numatantis ateitį. Benas turi daug magijos.
Esate sėkmės lydima moteris. „Reikia turėti labai gerą vyrą“, – taip apibūdinote sėkmės sąlygą. Jūs – jautri, švelni, šilta, diplomatiška, o Benas Gudelis yra šiek tiek kategoriškas, tiesus, žodžių į vatą nevyniojantis verslininkas. Gal namie su Jumis jis yra visai kitoks?
Jei versle žmogus yra stipraus būdo, namuose jis atsipalaiduoja, nėra taip, kad 24 valandas jis reiškia savo kategoriškumą. Nėra dėl ko. Ramiai kalbamės prie vakarienės stalo apie žemiškus dalykus, einame į svečius, švenčiame gimtadienius, daug juokaujame, vykstame į komandiruotes. Žinoma, yra tam tikrų įsitikinimų, žmogus turi savo griežtą nuomonę, galvoja taip ir ne kitaip. Esu linkusi priimti tą nuomonę. Tiesa, manau, šeimoje gyvenantys žmonės nebūtinai turi kaip Siamo dvyniai visada žiūrėti į vieną pusę.
Jeigu man patinka baletas ar opera, jam gali nepatikti. O man, pavyzdžiui, gali nepatikti sporto varžybos. Nebūtina per prievartą man eiti į sporto varžybas, o jam – į baletą. Gali būti skirtingų interesų, bet kartu vyras ir moteris papildo vienas kitą tais skirtingais savo domėjimosi objektais. Dėl to nesame kategoriški, tačiau jis turi savo nuomonę apie politiką, apie tam tikrus įvykius. Ir gerai. Taip turi būti. Kai jį pakviečia duoti interviu ar televizijos laidoje dalyvauti, jis kerta be skrupulų, kalba taip, kaip galvoja. Kartais manau, kad žmonės labai daugžodžiauja, nors galėtų pasakyti paprastai, dviem sakiniais. Bet vis vynioja aplinkui. Pavargstu klausytis. Paprašau pasakyti tiesiai šviesiai, kad būtų viskas aišku. Man patinka atviri pokalbiai, nebijant, kad kas nors įsiskaudins.
Jaučiate vyro palaikymą, bet ir pati jį palaikote. Neretai moterys daug tikisi iš vyro, bet ne visada savęs paklausia: „O ką aš jam suteikiu?“
Neretai girdžiu: „Oi, noriu būti laiminga, sėkminga.“ Galvoja, kad laimė ar sėkmė yra duotybė. Nėra taip, kad jeigu tau tostą sakydami ko nors palinkėjo, tai viskas ims ir išsipildys. Visur reikia įdėti pastangų. Jeigu stengsiesi ar labai norėsi pakeisti kitą žmogų, kad tau būtų patogu, nieko nelaimėsi, visą laiką ant to paties grėblio atsistosi, nes reikia ir pačiam keistis. Kartais keistis yra labai sunku, etapais praeini savo gyvenimą. Kokia buvau prieš 20 metų ir dabar? Tam tikros vertybės manyje liko, bet mano požiūris pasikeitė, kitaip vertinu žmonių poelgius, gyvenimo situacijas. Jeigu man atrodo kas nors neteisinga, kodėl turiu mokyti kitą? Laikas parodys. Nereikia bandyti per kraują, per barnius pakeisti žmogaus sprendimą, mąstymą, verčiau surasti bendraminčių. Žinoma, nekalbu apie nepriimtinus dalykus, apie brutalumą, nepagarbą. Kalbu apie normalų gyvenimą, kai dirbi, turi šeimą, stengiesi, kad visiems būtų gera. Gyvenime visada atsiras situacijų, kai reikalai nesiklostys taip, kaip nori. Jei būsi nelaiminga, kad kas nors įvyko „ne pagal tave“, tada labai blogai. Reikia šalčiau viską vertinti. Jei derybos pakrypsta kitaip nei tikėjaisi, gyvenimas nesibaigia, eini toliau, mokaisi ir planuoji. Reikia stengtis save motyvuoti, panaudoti visus vidinius resursus, kad vėliau galėtum džiaugtis rezultatais.
Esate nepaprastai graži ir įdomi, Izolda. „Moteris retai kada tampa sėkmės lydima, jei nesirūpina savimi“, – tai Jūsų ištarti žodžiai. Niekada neperžengiate 55 kilogramų ribos. Kaip Jums tai pavyksta?
Saikas valgant yra svarbu, kai nori išlaikyti normalų svorį. Taip pat svarbi ir maisto kokybė. Praktikuoju jogą, plaukioju baseine.
Niekada neprarandate savo elegancijos ir moteriškumo. Moteriškumo pradą atsinešame gimdamos, o kaip reikia vystyti ir puoselėti moteriškąją energiją?
Moteriai, manau, ir vyrui, kad jaustųsi laimingi, svarbu suvokti: ne tik ji / jis visą laiką kažką paaukoja, bet ir gauna atgalinį dėmesį iš mylimo žmogaus, iš aplinkos. Pagal visatos dėsnį – kiek įkvėpei, tiek reikia ir iškvėpti. Todėl atiduoti dalį savo dėmesio, rūpintis kitais yra būtina, bet reikia ir mokėti priimti dovanas, komplimentus ar skirti dėmesio sau, kad pasipildytum energijos, pailsėtum. Reikia tik pasirinkti, ko iš tikrųjų norėtum: nueiti į grožio saloną, pasidaryti manikiūrą ar masažą, įsigyti naują lūpdažį. O gal nueiti į spektaklį, koncertą, susitikti su draugėmis ar praleisti romantišką vakarą su vyru. Atkurti balansą tarp to, kiek paskyrei savo laiko ir jėgų kitiems, ir kiek gavai atgal.
Pailsėjus moteris yra laiminga, ji daugiau šypsosi, yra geresnė, turi jėgų pasidalinti gera emocija, inspiruoti kitus žmones, savo šeimos narius.
Kaip ugdėtės lyderės savybes? Kokios savybės Jums padeda darbe ir asmeniniame gyvenime?
Darbe svarbu pareigingumas, gebėjimas nustatyti prioritetus, sugyventi su komanda, ją valdyti, išgirsti žmones, mokėti bendrauti, priimti svarbius sprendimus. Tikroji lyderystė yra gebėjimas įtraukti žmonės siekti bendro tikslo, juos inspiruoti, kad jie patikėtų. Benas man labai daug davė versle, formavo požiūrį į derybas. Grožio sritis man labai patinka, nes joje visada gausu naujienų, neįtikėtinų staigmenų. Kartais žmogiškai pavargstu, bet vis tiek ši veikla mane veža, matau prasmę, suvokiu savo misiją. Kvepalai yra daiktas, kuriuo suteikiama daug emocijų. Mūsų verslas malonus tuo, kad dirbame su garsiausiais pasaulyje prekių ženklais, kurie kuria mados tendencijas parfumerijoje ir kosmetikoje, o visos grožio priemonės yra paklausios, nes ir moterys, ir vyrai ieško savo išskirtinumo per aromatą, komforto naudojant odos priežiūros priemones.
Ar yra asmenybė, į kurią norėtumėte lygiuotis?
Tai mano mama, mano vyras. Mūsų draugų rate yra daug sektinų, žymių, darbščių, pasiekusių savo verslo srityse nuostabių rezultatų žmonių. Benas yra mano mentorius.
Galvojant apie Jus, galima pasakyti: „Estetika viskame.“ Maloni, graži darbo, namų aplinka, nepriekaištinga apranga, makiažas ir manikiūras. Iš namų niekuomet neišeinate nepasidažiusi. Tvarkinga išvaizda – pagarba sau ir aplinkiniams. Kas formavo Jūsų estetikos suvokimą?
Estetikos suvokimą formavo aplinka, domėjimasis kultūra, mada. Nuo paauglystės mėgau apsilankyti Nacionaliniame operos ir baleto teatre, muzika, dekoracijos, šokio ar dainavimo virtuozai tarsi perkeldavo į kitą erdvę. Be to, kelionės, žymių muziejų – nuo Ermitažo iki Luvro – lankymas lavino jautrumą menui, grožiui. Man visada patiko ir dabar patinka gražūs žmonės, gražūs gamtos vaizdai, miestai, namai, kvepalai.
Jūsų raktai į gražią brandą, gebėjimą būti jaunatviškai, įdomiai slypi kur?
Yra kelios sritys, į kurias tenka atkreipti dėmesį: tai sportas, tinkamas maistas, geras miegas, geros emocijos.
Ir, žinoma, meilė? Moterims svarbu jaustis mylimai ir pačiai mylėti...
Kaip ir kiekvienam žmogui meilė yra visa ko pradžia, tai pagrindas, ant kurio statai savo likimą. Meilė – tai ne tik šiluma, artumas, pasiaukojimas ar nuolatinė laimė, tai ir atsakomybė, rūpinimasis kitais, noras padaryti ką nors naudingo ir gero šeimai, draugams, kolegoms, savo augintiniui, gamtai. Pagarba visada eina šalia meilės.
Kokie kvepalai bus madingi 2024-aisiais?
Kvepalai skirstomi pagal kategorijas. Pavyzdžiui, gėlių, gaivūs, medienos, rytietiškų arba aldehidinių aromatų ir pan. Visų kategorijų kvepalai mūsų rinkoje išliks. Konkrečiai kol kas negalėčiau atskleisti (dėl konfidencialumo), koks gamintojas kokius kvepalus išleis. Tik galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, „Michael Kors“, „Moschino“ pristatys įspūdingus naujus kvepalus.
Kaip muzikoje iš septynių natų yra sukuriama daug kūrinių, taip ir iš skirtingų gėlių, šaknų, vanilės, vaisių ir prieskonių ekstraktų yra sukuriama naujų aromatų derinių.
Garsieji „Chanel No.5“ jau 102 metus išlieka tarp TOP 5 daugiausia parduodamų aromatų pasaulyje. Tai parodo, kad prie visų naujienų gausos ne viena žmonių karta naudoja ir naudos šį šedevrą. Tad laukite naujienų.
Ką įvardintumėte kaip įsimintiną pamoką?
Šiuo metu ateina mintis, kad metams bėgant labai aiškiai supranti, jog kiekviena gyvenimo diena yra brangenybė, dovana. Kasdien gauni po keletą pamokų. Kad jas išmoktum, reikia vis kitų sprendimų ar naujų savybių. Gali įvardyti pamoką ar iššūkį kaip patirtį, kad tobulėtume pažindami savo skirtingas žmogiškąsias savybes. Kad ir kokia būtų pamoka, man svarbiausia – neprarasti mokėjimo džiaugtis.
Keliais sakiniais
Charakterio savybės. „Man padeda darbštumas, smalsumas, komunikabilumas, kūrybinės savybės. Koją kartais pakiša pasitikėjimas žmonėmis, kai galvoji, kad visi gali ir turi būti atsakingi už savo duotą žodį arba prisiimtus įsipareigojimus.“
„Vertinu sąžiningumą, optimizmą, mokėjimą džiaugtis, taiką. Vertinu susitikimus su mama, jie mane įkvepia, be galo džiugina ir suteikia laimės. Vertinu, kad kiekvieną dieną atsibundu šalia savo vyro ir žinau, kad esu mylima.“
„Nemėgstu žmonių, turinčių išdavikiškų savybių, pavydžių ir klastingų. O šiaip esu empatiška ir pakankamai tolerantiška kitų pasirinkimams bei požiūriams, jei šie nekenkia daugumai.“
Credo. „Geriau vėžlio žingsniu, bet į priekį; jei nežinai – tylėk, jei nesupranti – klausk; ne kalbomis, o darbais įrodyk, ką sugebi; nereikia laukti šventės, kad pasipuoštum ar ištrauktum porcelianinį servizą tik atėjus svečiams. Gyventi reikia čia ir dabar, pagal galimybes puoselėti savo aplinką, savo mintis ir valdyti norus.“
Pomėgiai: „Joga, plaukimas, muzika.“
„Laiminga jaučiuosi, kai mano artimieji yra sveiki, patenkinti ir laimingi. Myliu gyvenimą tokį, koks jis yra, priimu iššūkius, sunkumus ar praradimus su tam tikra ramybe, visada tikėdamasi tik geriausios pabaigos.“
„Mane pralinksmina Beno humoras, mūsų šuniukų išdaigos, geras anekdotas.“
„Paskutinį kartą verkiau, kai mirė mano pudeliukė, gražioji ir nuostabioji Daizy.“
Iššūkis: „Paskutinis – tai dalyvavimas Juozo Statkevičiaus mados demonstravime. Įdomi patirtis eiti podiumu, patyriau naujų pojūčių, susipažinau su daug nuostabių žmonių, mylinčių tai, ką daro.“
