Dainų konkursai ar festivaliai: ką rinktis, kad vaikams sukelti kuo mažiau streso?

Lietuvoje daugėjant talentingų dainuojančių vaikų, daugėja ir renginių, kuriuose jie gali pasirodyti: tačiau prieš renkantis, ypač pradedančiajam, renginio pobūdį, reikia itin atidžiai pagalvoti, kur dalyvauti: konkurse, kur būsi vertinamas, ar festivalyje, kuriame galėsi parodyti, ką moki, nestebint atidžiai komisijai. 

„Pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių: jei jis dar mažas – 3–5 metukų, jis skirtumo gali ir nepajusti: tiesiog scena jį gali bauginti, nepaisant ar bus vertinamas, ar ne. Kiek vyresni vaikai jausis visai kitaip ir festivalio metu galės tiesiog mėgautis pasirodymu scenoje, nepatiriant pralaimėjimo kartėlio“, – teigia psichologė – psichoterapeutė Ieva Petrukanecė. „Bet, noriu pabrėžti, kad kiekvienam vaikui tai yra itin individualu: vienus noras atkreipti į save dėmesį ir galimybė rungtyniauti tarpusavyje – motyvuoja, o kitus gali kaip tik, paveikti atvirkščiai“, – sako žinoma psichologė.


Galimybė tiesiog pasimėgauti buvimu scenoje ir pajusti džiaugsmą dainuojant vaikai galėjo ką tik praūžusiame VII–ajame tarptautiniame populiariosios vokalinės muzikos festivalyje „Vaikystės šalyje“, kuriame dalyvavo vaikai ir paaugliai net iš 13 Lietuvos miestų ir net keli kolektyvai iš kaimyninės Latvijos – sostinės Rygos.


Žinoma atlikėja ir vokalo pedagogė bei muzikos mokytoja Diana Dargienė šiam festivaliui paruošė net 10 savo ugdytinių. „Tokie festivaliai – labai geras pirmas žingsnis ypač tiems, kurie iš viso nebandė scenos, kurie kupini baimės. Tad festivalis yra būtent ta vieta, kur gali kiekvienas lipti, bandyti dainuoti, pajusti, ar scena Tau ar ne, ir nėra tos įtampos kaip konkursų metu, tiesiog smagu ir gera“, – įsitikinusi populiari pedagogė.



Asta Drevinskienė su savo mokiniais
Asta Drevinskienė su savo mokiniais
Organizatorių archyvas



Beje, ji į festivalį atvežė ir jauniausiąją dalyvę – vos trejų metukų Meirą Blaževičiūtę. Tik čia pedagogės laukė nemenkas iššūkis: jaunoji atlikėja apsigalvojo ir nusprendė į sceną neiti, jei kartu neis ir... jos tėtis. „Tėtis Justinas manęs paklausė, kas bus? Aš atsakiau, kad nežinau, tiesiog eikime trise. Ir gavom tokį iššūkį: niekada to nepamiršiu, nes tai buvo visiškai kitokia patirtis: šiek tiek padainavo Meirutė, šiek tiek aš, žodžiu, visi draugiškai atstovėjom jos pasirodymą“, – šypsojosi Diana, pasidžiaugusi, kad vaikui vis tik pavyko įveikti savo baimę, o tai – puiki pradžia siekiant tikslų gyvenime, nesvarbu, ar bus pasirinktas vokalisto, ar kuris kitas kelias.


Pirmą kartą profesionalioje scenoje save išbandė ir TV laidų vedėjos bei dainininkės Rūtos Lukoševičiūtės – Daudienės dukra Lėja Kornelija Kavaliauskaitė. Nors jai jau keturiolika metų ir ji Ukmergės meno mokyklos Želvos filialo septintokė, tačiau pasirodymas festivalyje „Vaikystės šalyje“ – jai pirmas blynas. „Ir, sakyčiau, tas blynas visai neprisvilo“, - šypsosi Lėjos mama Rūta. „Tiesą sakant, aš ją pirmą kartą girdėjau atliekant dainą nuo pradžios iki galo: dažniausia ji dainuoja tuomet, kai manęs nėra šalia. Todėl buvo kiek neramu, kaip ji jausis didelėje scenoje, kai jos klausysiuos ne tik aš, bet ir publika. Todėl labai džiaugiuosi, kad jos pirmas kartas įvyko festivalio, o ne konkurso metu, kas tokiems pradedantiesiems yra labai svarbu“, – įsitikinusi Rūta.


„VII tarptautinis populiariosios vokalinės muzikos festivalis „Vaikystės šalyje“ – tai didelė muzikinė šventė. Dalyvavimas šiame renginyje vaikams ir jaunimui padeda įgyti reikšmingos sceninės patirties bei suteikia didelės motyvacijos rinktis būtent muzikinį kelią. Tai – žingsnis link profesionalumo“, - įsitikinęs festivalio kuratorius, Broniaus Jonušo muzikos mokyklos direktorius Tomas Vaišė.


„Aš manau, kad kuo daugiau tokių festivalių, tokių gražių kaip „Vaikystės šalyje“ – tuo vaikams geriau. Ta nuotaika, draugystė, kai vaikai visi vienas kitą palaiko, kai visi smagūs, linksmi, nėra jokios įtampos, jokio streso – yra nuostabu. Tiesiog turėjom pačią gražiausią, nuostabiausią šventę, kokią gali turėti vaikai, jų tėčiai, mamos, seneliai, broliai, sesės ir visi kiti. Mano vaikai išėjo iš šito festivalio tokios pakylėtos nuotaikos, kad ir man nepaprastai gera“, – džiaugėsi Diana Dargienė.



Vaikus į festivalį atvežę pedagogai su jo sumanytoja Asta ir renginio vedėja Rūta
Vaikus į festivalį atvežę pedagogai su jo sumanytoja Asta ir renginio vedėja Rūta
Organizatorių archyvas



Festivalio sumanytoja, vadovė bei koordinatorė, mokytoja – ekspertė Asta Drevinskienė, po renginio sulaukė nepaprastai daug gražių atsiliepimų iš dalyvių, jų mokytojų bei tėvelių. „Nuo pat pirmųjų metų festivalis pasižymėjo profesionalumu, dideliu dalyvių skaičiumi bei puikiais dalyvių atsiliepimais. Džiugu, jog šis, jau VII–asis festivalis nuolat auga ir plečiasi. Ačiū mokytojai ekspertei Astai Drevinskienei bei visai organizacinei komandai už nuoširdų, sunkų, atsakingą darbą ir neblėstantį entuziazmą!“, – pedagogei dėkoja Broniaus Jonušo muzikos mokyklos direktorius Tomas Vaišė.


Asta Drevinskienė džiaugiasi, kad per septynerius festivalio metus užaugo nauja atlikėjų karta. „Labai smagu matyti visus vaikučius, tiek pradedančiuosius, tiek jau užaugusius ir vėl grįžtančius į „Vaikystės šalį“ jaunuosius atlikėjus. Kai kurie jų dabar jau yra žinomų TV projektų „Lietuvos balas“, „X faktorius“ finalistai, o pirmuosius žingsnius į didžiąją sceną žengė būtent festivalyje „Vaikystės šalyje“, – džiaugėsi festivalio sumanytoja Asta Drevinskienė.


„Tad, ką pasirinksite: festivalį, ar konkursą, priklauso nuo Jūsų vaiko asmeninių savybių. Atkreipkite dėmesį: jei jam patinka konkuruoti ir įrodyti savo pranašumą – rinkitės konkurso formatą. O jei jis drovesnis ir jam reikia prisijaukinti sceną – tuomet festivalis bus puiki pradžia jo muzikiniame kelyje“, –pataria psichologė – psichoterapeutė Ieva Petrukanecė.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis